„Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių judėjimas tampa nauju kultūros reiškiniu regionuose“, – pažymėjo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson šiandien įvykusiame susitikime su 2018 m. mažųjų Lietuvos kultūros sostinių iniciatyvos organizatoriais, bendruomenių ir seniūnijų atstovais. – Tai sutelkia bendruomenes, seniūnijas bendrai veiklai, sudaro sąlygas gyventojų meninei saviraiškai ir kūrybingumui reikštis, gaivina bendruomeniškumo tradicijas“.
Kultūros ministerijoje surengtame pasitarime dalyvavo dešimties mažųjų Lietuvos kultūros sostinių atstovai, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos ir seniūnų visuomeninių organizacijų vadovai, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Valstybinio turizmo departamento atstovai.
Diskusijoje buvo kalbėta, kaip dar labiau pagyvinti mažųjų kultūros sostinių judėjimą, kad jis būtų labiau matomas Lietuvos kultūros erdvėje, kad mažųjų kultūros sostinių vardo suteikimas atneštų ilgalaikės naudos ir žinomumo. „Norime paskatinti bendruomenes toliau garsinti savo miestelių vardą, kurti ir puoselėti jų istorinį, kultūrinį, socialinį ir tautinį savitumą“, – pažymėjo kultūros ministrė.
Ministrės teigimu, svarbu, kad mažųjų Lietuvos kultūros sostinių judėjimas yra inicijuojamas ir palaikomas pačių bendruomenių. Tai rodo jų brandą ir supratimą, kad mūsų valstybės kultūros tradicijų ištakos yra būtent regionuose, o jų gyvybingumas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Tačiau mažųjų kultūros sostinių judėjimo gyvavimas labai priklauso ir nuo vietos savivaldybių merų bei savivaldybių tarybų narių požiūrio, supratimo ir palaikymo. Ne tik moralinio, tačiau ir finansinio.
Pasitarime buvo keliamas klausimas, kaip į mažųjų kultūros sostinių judėjimą, kandidatų atranką labiau įtraukti savivaldybes, kaip mažąsias kultūros sostines plačiau pristatyti Lietuvai, įtraukti jas į vietinio turizmo maršrutus.
Pasitarimo dalyviai pabrėžė, kad buvimas mažąja kultūros sostine turi išliekamąją vertę miestelių bendruomenėms – sutelkia ir vienija žmones, skatina dideliems darbams. Buvo pasikeista patirtimi, idėjomis apie programų viešinimą, renginių nušvietimą viešojoje erdvėje, tolesnę pagalbą bendruomenėms.
Kultūros ministerija palaiko ir remia mažųjų Lietuvos kultūros sostinių iniciatyvą. 2018 m. Lietuvos kultūros taryba skyrė 50 tūkst. eurų, svarbiausiems jų projektams.
Iki šiol mažąsias sostines atrinkdavo Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. 2018 metų mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis tapo: Antanavas (Kazlų Rūdos savivaldybė); Šiluva (Raseinių savivaldybė); Salantai (Kretingos rajonas); Viečiūnai (Druskininkų savivaldybė); Vaškai (Pasvalio rajonas); Kražiai (Kelmės rajonas); Laukuva (Šilalės rajonas); Tverai (Rietavo savivaldybė); Užpaliai (Utenos rajonas); Aukštadvaris (Trakų rajonas).
Šiuo metu kartu su Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga baigiami rengti mažųjų kultūros sostinių konkurso nuostatai. Balandžio mėnesį planuojama pradėti 2019 metų mažųjų Lietuvos kultūros sostinių atrankos procedūrą.
Kultūros ministerijos inf.