Darbo užmokestis padidėjo visose apskrityse

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2017 metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. antruoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia (4 proc.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Panevėžio apskrities įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didėjo nuo 0,8 proc. Vilniaus iki 2,5 Tauragės. Utenos rajono gyventojai į rankas vidutiniškai gauna 598,8 eurus.

2017 m. trečiąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį – 940,4 EUR – gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 688,7 EUR – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.

Darbo užmokesčio padidėjimą 2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. antruoju ketvirčiu, lėmė didesnė darbų apimtis, sezoniškumas, padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams bei kitos priežastys.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose apskrityse, labiausiai – Panevėžio (3,4 proc.).

Per metus (2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose apskrityse, labiausiai – Telšių (9,9 proc.). Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus didėjo nuo 4,1 proc. Tauragės iki 8,1 proc. Vilniaus.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse – nuo 6,2 proc. Klaipėdos iki 11,2 proc. Telšių.

Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2017 m. sausio 1 d. padidinta žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga, nuo 2017 m. liepos 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams) ir kitos priežastys.

Spartesniam neto darbo užmokesčio augimui įtakos turėjo nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir padidintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 53 savivaldybėse – nuo 0,1 proc. Klaipėdos rajono iki 7 proc. Pakruojo rajono, o sumažėjo šešiose savivaldybėse – nuo 0,1 proc. Palangos miesto iki 1,9 proc. Kazlų Rūdos. Telšių rajono savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis beveik nepakito.

2017 m. trečiąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus miesto (966,1 EUR) savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 115,3 EUR viršijo šalies ūkio vidurkį. Mažiausiai uždirbo Zarasų (595,4 EUR) rajono darbuotojai. Atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Zarasų rajono savivaldybių 2017 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 370,7 EUR.

Per metus (2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse – nuo 0,5 proc. Zarasų rajono iki 19,7 proc. Rietavo, išskyrus Jurbarko rajono savivaldybę, kurioje jis. sumažėjo 0,8 proc.

Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje 2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, sumažėjo 3,8 tūkst. (0,3 proc.). Tai lėmė sumažėjęs darbuotojų skaičius beveik visose apskrityse: nuo 0,1 proc. Marijampolės iki 0,7 proc. Utenos. Alytaus apskrityje vidutinis darbuotojų skaičius beveik nepakito.

Trečiąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo daugelyje (40) savivaldybių – nuo 0,1 proc. iki 2,6 proc., likusiose (19) išaugo nuo 0,1 proc. iki 14,4 proc., o Plungės rajone vidutinis darbuotojų skaičius 2017 m. trečiąjį ketvirtį beveik nepakito.

Per metus (2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu) vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje išaugo 9,8 tūkst. (0,8 proc.). Darbuotojų skaičius padidėjo visose apskrityse, išskyrus Utenos, Tauragės ir Panevėžio, kuriose sumažėjo atitinkamai 2,1, 1, ir 0,8 proc.

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 33 savivaldybėse, labiausiai – Birštono (18,5 proc.), o sumažėjo 27 savivaldybėse, daugiausia – Molėtų (7 proc.).

Statistikos departamento inf.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas