LietuvaLLRI indeksas: Utena – pirmajame dvidešimtuke
2017 spalio 26, Ketvirtadienis 10:24

LLRI indeksas: Utena – pirmajame dvidešimtuke

LLRI indeksas: Utena – pirmajame dvidešimtuke

Utenos rajono savivaldybė šiemet surinko tiek pat balų kaip Prienų ir Alytaus rajonai ir su jais dalijasi 18-20 vietas. Pernai savivaldybė buvo iš esmės toje pačioje pozicijoje – 18-a.

Savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet sudarė jau septintą kartą. Sudaromi du indeksai – 6 didžiųjų pagal gyventojų tankį savivaldybių ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės, taip pat savivaldybės valdymas.

Utenos rajono savivaldybė efektyviai valdo turimą turtą. Palyginus su kitomis savivaldybėmis, jai priklausė mažiau nuosavų pastatų ir patalpų, mažiau nenaudojamo turto. Daugiau įtraukta į parduodamų objektų sąrašą ir daugiau parduota.

„Kai savivaldybė turi mažiau nereikalingų pastatų ir patalpų, mažiau mokesčių mokėtojų pinigų išleidžiama jų išlaikymui, o pardavus gautus pinigus galima panaudoti gyventojų reikmėms. Be to, savivaldybė yra įsteigusi palyginti nedaug savivaldybei priklausančių įmonių ir įstaigų", – teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

Utena išsiskiria aktyviu ekonominiu gyvenimu. Vienam Utenos r. savivaldybės gyventojui teko 1849 eurai materialinių investicijų (mažųjų savivaldybių vidurkis – 1506 eurai) ir net 4144 eurai tiesioginių užsienio investicijų, vidurkis – 1127 eurai (investicijos vertinamos už 2015 m.).

Geri ir kiti ekonominio aktyvumo rodikliai. Pernai čia veikė daugiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse ūkio subjektų, daugiau gyventojų išsiėmė ar prasitęsė verslo liudijimus.

„Gyventojams svarbūs socialiniai rodikliai buvo palyginus geri. Pernai mažiau ne vidutiniškai žmonių gavo socialines pašalpas – 2,3 proc., mažųjų savivaldybių vidurkis – 4,3 proc. Mažiau gavo kompensaciją už būsto šildymą (2 proc., vidutiniškai regionuose – 4,2 proc.). Bedarbystė atitiko mažųjų savivaldybių vidurkį: darbo neturėjo kas dešimtas Utenos rajono gyventojas, kas trečias bedarbis nedirbo ilgiau kaip metus. Vis dėlto, kaip ir dauguma mažųjų savivaldybių, pernai Utena tuštėjo, per metus iš jos išvyko 1,6 proc. gyventojų", – vardija Aistė Čepukaitė.

Kaip ir praeitame indekse, administracijos srities gerą vertinimą lėmė tai, kad 2016 m. visi gyventojų prašymai buvo išnagrinėti laiku. O užimtų pareigybių savivaldybės administracijoje, vertinant 1000 gyventojų, buvo mažiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse (6,5 lyginant su 7,6 vidurkiu) – taip taupomi mokesčių mokėtojų pinigai.

Atkreipti dėmesį savivaldybė turėtų į tai, kad gyventojams bei investuotojams svarbūs žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiai viršija daugelio savivaldybių nustatytus tarifus. Tiesa, vidutinė verslo liudijimų kaina nėra didelė. Transporto srities vertinimą neigiamai paveikė tai, kad didžiajai daliai viešojo transporto maršrutų nebuvo skelbti viešieji konkursai, juos aptarnauja savivaldybei priklausanti įmonė, kuri 2016 m. dar ir dirbo nuostolingai.

Bendras reitingas: didėja ekonominis atotrūkis

6 didžiųjų savivaldybių reitinge geriausiai besitvarkančios titulas trečius metus iš eilės atitenka sostinei, toliau rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas. Mažųjų savivaldybių lyderė  – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja.

Geriausios indekso savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.

Vertinant bendrai – svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.

Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. (Radviliškio raj. sav.) iki 101 proc. (Vilniaus m. sav.) pajamų.

Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių, daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.

„Deja, pastebime nerimą keliančią tendenciją. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių. Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos yra 1 euras žmogui. Apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?", – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Septintą kartą sudaromas indeksas rodo, kad didėjantis atotrūkis yra ilgalaikio neveikimo pasekmė.

„Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir atvirkščiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti privačias investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus", – sako Ž. Šilėnas.   

LLRI ir laikraščio „Utenos diena“ inf., Tomo Ivašausko nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Pristatė Utenos kraštą

    Gegužės 18-20 dienomis Kaune, festivalio „Hanza dienos“ metu, M. Valančiaus gatvė laikinai tapo Turizmo gatve. Jau antrus metus iš eilės Turizmo departamento inicijuojamoje Lietuvos turizmo galimybes pristatančioje erdvėje susibūrė turizmo informacijos centrai su didžiausiomis turistinio sezono naujienomis ir atrakcijomis.

  • Utenoje – visos žvaigždės

    „Juventus“ krepšinio lygos „Visos žvaigždės“ grįžta! Balandžio 27 dieną 18.30 val. Utenos daugiafunkciame sporto centre geriausiems lygos žaidėjams iššūkį mes iš trijų didžiausių Utenos regiono komandų – BC Utenos „Juventus“, Molėtų „Ežerūnas“, Ukmergės „Olimpa“ – žaidėjų sudaryta rinktinė.

  • Utenos centre žada iškilti viešbutis

    Kaip „Utenos dienai“ pavyko išsiaiškinti, Utenos centre, buvusios pieninės vietoje (šiuo metu įrengta lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelė – aut. past.), jau kitąmet turėtų prasidėti modernaus pastato statybos. Utenos valdžia ne kartą yra minėjusi, kad mūsų miestui iki pilnos laimės trūksta puikaus viešbučio. Iki šiol investuotojai tik pasiteiraudavo, mąstydavo, tačiau konkrečių veiksmų nebuvo. Šiemet įmonių grupės „SPA Vilnius“ savininkas ir bendrovės „Raminora“ generalinis direktorius Valdas Trinkūnas sumanė pastatyti Utenai gyvybiškai reikalingą aukštesnės kategorijos viešbutį.

  • Vaižganto gatvę sukaustė ledas: automobiliai prišalo prie asfalto

    Naktį ar ankstų rytą Vaižganto gatve važiavusių uteniškių laukė nemaloni staigmena – kelio danga priminė čiuožyklą. Neapsidžiaugė ir tie, kurie savo automobilius buvo pastatę šalikelėje, nes transporto priemonių ratai prišalo prie asfalto. UAB „Utenos vandenys" avarinių darbų brigadininko Oranto Kraujelio teigimu, ledas dalį miesto sukaustė naktį trūkus Pramonės vandentiekio linijai.

  • Utenoje sąskaitos už sausio mėnesį suvartotą šilumą mažesnės nei pernai

    2018 m. sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra Utenoje buvo –1,9 °C. Šių metų sausio mėnuo buvo dviem laipsniais šiltesnis nei 2017 metais (–3,9 °C) ir 2,8 °C šaltesnis nei praeitų metų gruodžio mėnuo (0,9 °C). Šilumos kaina ir sausio mėnesį Utenoje buvo pati mažiausia visoje Lietuvoje – 4,35 Eur ct už kWh (su 9 proc. PVM). Tai 23 proc. mažesnė nei vidutinė šilumos kaina Lietuvoje apskritai (5,65 Eur ct už kWh) ir 3,5 proc. mažesnė nei 2017 m. sausio mėnesį Utenoje (4,51 Eur ct už kWh).

  • Po reformos Utenos apylinkės teismas liks

    Nuo sausio 1 dienos Lietuvoje mažėja apylinkių ir apygardų administracinių teismų skaičius. Šiuo metu esantys 49 apylinkių teismai jungiami paliekant 12 apylinkių teismų. Po reformos liks Vilniaus miesto, Vilniaus regiono, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Plungės, Tauragės, Telšių ir Utenos apylinkių teismai.

  • Utenoje duotas startas greičiausiam metų festivaliui

    Antradienį Utenoje oficialiai pristatytas sausio 27-ą vyksiantis pirmasis metų festivalis „Winter Rally“. Po pirmojo organizacinio komiteto susitikimo su Utenos ir Molėtų rajonų savivaldybių bei žiemos ralio metu dirbsiančių tarnybų atstovais bei žinybų vadovais organizatoriai uteniškius pakvietė įsiamžinti šalia Kalėdų eglutės ir iš Vilniaus specialiai į Uteną atvežto Benedikto Vanago lenktyninio bolido.

  • Utenoje – jau du „Auksiniai Feniksai“

    Pirmadienį Vilniaus rotušėje iškilmingos ceremonijos metu šeštą kartą įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos (LKCA) garbingi apdovanojimai „Auksinis Feniksas“. Įspūdingos „Auksinio Fenikso“ apdovanojimo skulptūrėlės kasmet įteikiamos penkiose nominacijose: „Metų kultūros rėmėjas“, „Metų kultūros politikas“, „Geriausias metų kultūros centro partneris, „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“ ir „Geriausias metų kultūros centro vadovas“. Pastarąjį apdovanojimą į Uteną atsivežė Utenos kultūros centro direktorė Asta Motuzienė. Tai – jau antras „Auksinis Feniksas" mūsų mieste. Pirmą 2014 metais kaip „Metų kultūros politikas“ gavo rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas.

  • Kol Lietuvos gydytojai kovoja dėl didesnio atlygio, Utenos medikai siekia teisybės

    Lietuvos medikai subruzdo dėl per mažų atlygi­nimų ir sako, kad greitai nebeliks kam mūsų šaly­je dirbti, nes ne tik jauni, bet ir vyresnio amžiaus gy­dytojai vis dažniau pasiryžta emigruoti į užsienį. Jie nebebijo išvykti, integruotis į naują aplinką, moky­tis kalbų, nes nori gyventi oriai. Nori jaustis įvertinti valstybės, kurioje jie sunkiai mokėsi, planavo dirb­ti, gydyti Lietuvos žmones. „Utenos dienos“ redakci­jos žiniomis, Jungtinėje Karalystėje gydytojas gau­na apie 5 tūkst. Eur, panašus atlygis ir Olandijoje, o didžiausi atlyginimai mokami Jungtiniuose Arabų Emiratuose – jie siekia apie 10 tūkst. Eur. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pažadėjo, kad gydy­tojų atlyginimai nuo gegužės 1 dienos kils 20 proc., o rezidentų – galbūt nuo sausio 1-os. „Utenos diena“ klausė Utenos gydytojų, kaip jie vertina šiuo metu susidariusią situaciją, ar yra patenkinti savo darbo užmokesčiu, ar jaučiasi įvertinti savo valstybės?

  • Tarp draugiškų jaunimui savivaldybių Utena nepaminėta

    Kokia yra draugiška jaunimui aplinka ir kas ją kuria? Kas paverstų regionus draugiškesniais jaunimui ir sudarytų sąlygas jauniems žmonėms grįžti į juos? Lapkričio 23 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įteikia apdovanojimus draugiškoms jaunimui savivaldybėms ir verslo įmonėms, savo pavyzdžiu rodančioms, kaip viešojo ir privataus sektoriaus atstovai jau dabar prisideda prie jaunimo situacijos gerinimo Lietuvoje.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2840
Vakar apsilankė:3916
Šią savaitę apsilankė:10613
Šį mėnesį apsilankė:61672
Viso (nuo 2015-02-16):8868647
Šiuo metu naršo:
45
2018-08-15
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!