Uteniškės tapytojos darbai ugnelę įžiebia kiekvienam
KultūraUteniškės tapytojos darbai ugnelę įžiebia kiekvienam
2017 vasario 15, Trečiadienis 10:23

Uteniškės tapytojos darbai ugnelę įžiebia kiekvienam

Uteniškės tapytojos darbai ugnelę įžiebia kiekvienam

Utenos kolegijos dėstytoja dailininkė Laima Tubelytė-Kriukelienė pastarąjį dešimtmetį didžiausią kūrybinio laiko dalį skiria didelio formato drobių tapybai Lietuvos istorijos tema. L. Tubelytės-Kriukelienės darbai – tai prasmingos meno ir istorijos pamokos tiek jaunimui, tiek vyresnio amžiaus žmonėms, istorinėje atmintyje ieškantiems savosios tapatybės. Su dailininke apie jos kūrybą kalbėjomės Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, tad neatsitiktinai pagrindine pokalbio tema tapo Lietuvos istorijos, menininko pareigos savo šaliai klausimai.

Istorinė tapyba šiuolaikinėje dailėje nėra populiari, o iš dailininkių moterų jūs – bene vienintelė Lietuvoje, tapanti mūšių tema. Kas skatina jūsų kūrybą istorine tematika?

Dažnai savęs klausiu: „Kodėl šiuolaikinėje dailėje taip mažai palikta vietos paveikslams istorine tema? Ir apskritai, ar reikalingas Lietuvos istorinės atminties aktualizavimas?". Tuo pačiu ir atsakau sau: „Paveikslai istorijos motyvais įkvepia meilę gimtajam kraštui, pagarbą praeičiai ir, savaime suprantama, ugdo patriotizmą. Visada jaučiu neblėstantį poreikį tapyti svarbius Lietuvos istorijos įvykius, didingų asmenybių, vienaip ar kitaip nulėmusių istorijos raidą, portretus. Savo kūryba siekiu pažadinti žmonių širdyse orumo, pasididžiavimo savo Tėvynės praeitimi jausmus. Tikiu tuo, ką darau. Ir matau, kad didelė dalis Lietuvos žmonių yra neabejinga šio žanro kūrybai ir, be abejo, tautos praeičiai, dabarčiai ir ateičiai.

Jūs vizualizuojate ir įprasminate tolimą Lietuvos praeitį: aisčių gyvenimą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos fragmentus. Kaip pavyksta derinti istorinius faktus ir meninę kūrybą, pateikti istorinę tiesą menininko akimis?

Paveikslo istorine tema sukūrimas – ilgas, nelengvas, bet garbingas kūrybinis procesas, reikalaujantis tam tikro istorijos išmanymo, gebėjimo istorinį faktą paversti menine tiesa. Tapydama šio žanro paveikslus visuomet jaučiu didelę atsakomybę. Kodėl? Todėl, kad visuomet išlieka pavojus sumenkinti ar atvirkščiai – pernelyg sureikšminti vaizduojamą konkretų įvykį ar asmenybę. Nelengva, bet prasminga. Visuomet stengiuosi kuo daugiau perskaityti informacijos dominančia tema, peržiūrėti ikonografinę medžiagą. Kartais tenka kreiptis pagalbos į istorikus. Ypač džiaugiuosi, kad likimas mane suvedė su akad. prof. dr. Eugenijumi Jovaiša. Po pokalbių su istoriku E. Jovaiša nežinomųjų, galima sakyti, nelieka. Tapydama paveikslus istorine tematika visuomet jaučiu dėkingumą archeologams, istorikams už jų didžiulį atliktą darbą, „prikeliant" praeitį iš užmaršties. Menininkų kūrybos vaisių, istorikų ir archeologų mokslinių įžvalgų, atradimų dėka šiandien, net ir praėjus epochoms, galime didžiuotis Oršos ar Žalgirio mūšio pergalėmis, Karaliaus Mindaugo ir Karalienės Mortos karūnavimu...

Kurie darbai istorine tematika yra brangiausi, reikšmingiausi, atnešę didžiausią kūrybinį džiaugsmą jums?

Tapyti Lietuvos žemę, valdovus, senuosius radinius ir su jais susijusius įvykius bei pergalingus mūšius, įprasminti tautinius simbolius ir ženklus – nepaprastas džiaugsmas ir tuo pačiu didelė atsakomybė. Džiaugiuosi, kad meilę Lietuvai galiu išreikšti spalvų potėpiais drobėje ir dalintis tuo jausmu su meno mylėtojais. Iš didelės pagarbos ir meilės savajam kraštui gimė paveikslai: „LDK I Statuto priėmimas", „Kunigaikščių žaidimas – Lietuvos laikas", „Lietuvos dienoraštis", „Senąjį sodžių prisiminus", „Kunigaikščiai", „Žalgirio mūšis", „Karaliaus Mindaugo krikštas", „Karalienė Morta", „Barbora Radvilaitė", „Birutė", „Kunigaikštienė Sofija Vytautaitė", „Karalius Mindaugas", „Ona Danutė" ir kt. Maždaug per dešimt metų esu nutapiusi daugiau negu 40 paveikslų LDK istorijos tema, kurie visi man yra be galo brangūs. Daug kūrybinio džiaugsmo dovanojo bendradarbiavimas su akademiku prof. dr. E. Jovaiša. 2013 m. jo padedama sukūriau dešimties iliustracijų ciklą „Aisčiai. Radiniai". O 2016 m. vasarą dienos šviesą išvydo E. Jovaišos mokslo populiarinimo knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia". Šioje knygoje publikuojama daugiau negu trisdešimt mano pieštų iliustracijų.

Jūsų darbai dažnai pristatomi Utenos krašto ir Lietuvos žmonėms. Kur šiuo metu galima išvysti jūsų paveikslus?

Turėdama nemažą meno kūrinių kolekciją lietuvybės tema, stengiuosi ją parodyti Lietuvos žmonėms. Geras jausmas užlieja širdį, kai pastebiu, kad paveikslas nepalieka abejingo jauno ar vyresnio žmogaus, besidominčio savo krašto praeitimi. Ypač džiaugiuosi, kada kūriniai istorine tema sudomina šiandieninį jaunimą, paskatina ieškoti savo tapatybės, ugdo pasididžiavimą savo tauta. Visuomet džiugiai priimu kvietimus surengti kūrybos parodą. Šiuo metu mano darbų paroda „Lietuvos istorijos fragmentai drobėse" pristatoma Vilniaus įgulos karininkų ramovės naujai įrengtoje galerijoje. Ji skirta artėjančiam Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui. Aplankyti parodą galima iki balandžio 1 dienos.

Pašnekovę kalbino Ramutė KAVOLIŪNIENĖ

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Peizažų kūrėją įkvepia Aukštaitijos gamtos grožis

    Daugybę tapybos technikų išbandžiusios uteniškės peizažų kūrėjos Reginos Steponavičiūtės–Skomskienės širdis labiausiai linksta prie tapymo akvarele. Šis tapymo būdas, pasak menininkės, daugeliui nepatinka dėl to, kad jį sunku suvaldyti, mat baltame popieriaus lape liejasi spalvos. O štai šiai kūrėjai iš kraštų besiliejantys dažai – privalumas. Ne vieną parodą atvėrusi, vasarą dalyvavusi prasmingame plenere Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriuje dirbanti R. Steponavičiūtė–Skomskienė, neseniai į personalinės parodos atidarymą sukvietusi kirdeikiečius, savo laisvalaikį skiria prasmingai veiklai bei visa esybe pasineria į kūrybą atskleisdama Aukštaitijos gamtos grožį.

  • Talentinga tapytoja kaimynus įtraukė į įdomią veiklą

    Netapanti peizažų, tačiau dievinanti gėles. Šie žodžiai labiausiai tiktų apibūdinti Sirutėnuose gyvenančią talentingą menininkę Ramunę Ulevičienę, kuri, anot jos, labiausiai mėgsta maudytis ankstų rytą ežere, kurį gaubia rūkas, o po romantiškų maudynių puikiai nusiteikusios tapytojos dvasinę ramybę atspindi jos kūriniai – plastiški, daugiaprasmiai, profesionaliai suderintomis spalvomis. Metams bėgant kūriniai tampa vis gilesni, verčiantys susimąstyti, atrasti kažką nekasdieniška. Tačiau neretai paveikslai pražysta gėlėmis, kurios skleidžiasi vis nauja gyvastimi ir ragina dar kartą įkvėpti aromato ir pajusti spalvų žaismą.

  • Žaismingoje dailininkės kūryboje – pavasariški žydėjimai

    Daugiausia gamtos detales savo kūryboje mėgstanti atspindėti ignaliniškė menininkė, pedagogė, šiemet pelniusi garbingą Metų mokytojos titulą, Nijolė Trinkūnienė yra atvira ir šiltai bendraujanti moteris. Ignalinoje gyvenantys ir ją pažįstantys žmonės kūrėją apibūdina kaip asmenybę be kaukių ir vaidybos – tokia, kaip ir jos paveikslai. Žvelgiant į juos galima pajusti gerumą ir meilę, besiliejantį džiaugsmą ir šviesą. Ir ne pro miglas, ne pro rūką, o ryškiomis ir aiškiomis spalvomis, dideliais žiedais, šiltais peizažais. „Menas turi pakylėti nuo žemės. Norisi tapyti ir dovanoti žmonėms grožį, nes blogis ir taip iš visų pakampių lenda“, – prisipažino dailininkė. Nijolės paveikslai – žydintys, o mėgstamiausia gėlė – aguona. Kad ir sausoje nederlingoje laukų dirvoje, kad ir vėjų lenkiama, aguona vis kelia galvą Ignalinos krašto dukros kūryboje... O oranžinės spalvos tiek daug šios motes kūryboje... ir gyvenime.

  • Į menininkės piešinius sugula ir praeities simboliai

    Tapyba ant stiklo ir šilko – užsiėmimas, užvaldęs molėtiškę Dalią Stalauskienę, teikia ne tik kasdienio džiaugsmo, bet ir kaskart leidžia prisiliesti prie mūsų tautos šaknų. Ne viena senovinė skrynia paliesta, ne vienas augalėlis prakalbintas, ne vienas liaudiškas motyvas perkeltas į kūrinius. Molėtų centre savo dirbtuvėlėse įsikūrusi menininkė pedagogės duoną iškeitė į laisvos menininkės darbą ir šiuo metu meistriškai kuria spalvingus paveikslus, dekoruoja vazas, butelius ar prisilietus joms rankoms permatomas šilkas tampa prabangiu šalikėliu.

  • Nijolės paveiksluose – meilė Ignalinai

    Birželio 7 dieną Utenos kraštotyros muziejuje atidaryta ignalinietės Nijolės Trinkūnienės tapybos darbų paroda „Ignalinos krašto spalvos“. Pavasarį uteniškiams pristačiusi įspūdingą margučių kolekciją, dailininkė buvo pakviesta atvežti ir savo paveikslus. Kaip sakė muziejininkė Rolanda Gudynienė, kūrybinės ir gamtos galios juose pasireiškia ryškiai ir su aukštaitišką prigimtį atskleidžiančia stebinančia grožio jėga. Paveiksluose jautriai perteikti gimtojo krašto peizažai, pavasario ir vasaros žydėjimo spalvos, šiltas žvilgsnis į ežerų vandenyje atsispindinčius tolius.

  • Bus atidaryta Gintaro Gesevičiaus tapybos darbų paroda

    Utenos kultūros centro dailės galerijoje nuo spalio 23-os iki lapkričio 23 dienos bus eksponuojama dailininko Gintaro Gesevičiaus tapybos darbų paroda.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:9210
Vakar apsilankė:8744
Šią savaitę apsilankė:17954
Šį mėnesį apsilankė:106080
Viso (nuo 2015-02-16):11868272
Šiuo metu naršo:
123
2019-12-10
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!