Nekalta pasaka apie nuogą karalių apsinuogins iki lyrinio farso

Vilniaus kamerinis teatras (VKT) sausio 23 dieną Utenos kultūros centre rodys premjerą „Karalius nuogas” pagal Jevgenijaus Švarco pjesę. Režsierius Evaldas Jaras žada: drama, kurta garsiojo Hanso Christiano Anderseno kūrinio motyvais, nusimes įprastą pasakos rūbą ir apsinuogins iki lyrinio farso. Pasaką rusų dramaturgas J. Švarcas ir naudojo tik tam, kad tai – iš pažiūros nekaltas žanras ir gali kūrybą apsaugoti nuo cenzorių.

Vis dėlto ji nepraslydo pro ano meto meno prievaizdų nagus. „Rašiau apie Hitlerį, o išėjo apie mus”, – taip ironiškai padėtį komentavo pats autorius. Tačiau jis, anot režisieriaus, nebuvo atviras – jaučiasi, jog rašė iš tikrųjų apie savo šalį. Iš pradžių blokuotas kūrinys viešąją erdvę pasiekė tik po rašytojo mirties.

Viena tauta be sienų

E. Jaras tikina, kad draustos sovietmečiu pjesės ėmęsis ne dėl cenzūros intrigos, o dėl temų, kurias šis kūrinys leidžia nagrinėti. Jis savaip interpretuoja komiškai ironišką ir filosofinę J. Švarco kalbą, netgi vietomis nutolsta ir nuo H. Ch. Anderseno pasakos siužeto, ir nuo J. Švarco pjesės, bei pateikia savo versiją.

Anot E. Jaro, visoms be išimties valstybėms ir režimams būdinga valdininkų baimė netekti darbo vietos ir gerovės, baimė vieni kitiems išsakyti tiesą. Ilgainiui tai gimdo veidmainystę.

Tačiau tik įsivaizduokite, kas įvyktų, jei glitaus politkorektiškumo mados staiga išnyktų. Tarsi dėdamas daugtaškį režisierius klausia: kas pasakys, kad karalius nuogas ir kas tuomet nutiks. O kas, jei išvis ne karalius čia svarbiausias?

E. Jaras klausdamas ieško giluminių priežasčių, dėl kurių valstybių vadovai ir jiems pataikaujantys valdininkai priima kvailus ar absurdiškus sprendimus. Režisieriui rūpi išsiaiškinti, ir kuo žmogus virsta apaugęs auklėjimo bei etiketo primestomis normomis, nacionalinėmis vertybėmis.

Tačiau E. Jaras neapsibrėžia konkrečios geopolitinės vietos žemėlapyje. „Tai nėra nei Rusija, nei Ukraina, nei Vokietija, nei Lietuva. Problemos, kurios iškeliamos spektaklyje, būdingos visiems regionams. Jos neturi sienų. Čia tik viena tauta – valdininkai”, – pabrėžia E. Jaras.

E. Jaro cenzūra

„Tai nėra ta komedija su „hahaha!”. Bet turėtų būti linksma, tik reikia ateiti į spektaklį iš anksto burnos nepražiojus juokimuisi. Reikėtų subtiliau klausytis, kas kalbama, kas primenama, ir tada juoktis. Tai – farsas. Tai beprotnamis, kuriame mes gyvename”, – mintimis prieš premjerą dalijasi E. Jaras.

Režisierius atskleidžia ir spektaklio priešistorę. Jis atvirauja, kad jei statytų „Karalių nuogą” tiksliai kaip parašyta, reikėtų Operos ir baleto teatro galimybių su masuote ir didelėms dekoracijoms. Tačiau pjesę E. Jarui teko perkelti į kamerinę sceną su mažesniais pajėgumais ir pritaikyti ją ganėtinai kukliam aktorių skaičiui.

„Išgryninau temą, išvaliau ją. Tas karpymas primena cenzūrą. Bet man pasirodė, kad J. Švarcą išvalyti – irgi sveika, nes jis kartais pats pasiklysdavo savo rašymuose. Esti istorijų, kad J. Švarcas pradėdavo pjesę pagal užsakymą rašyti smagiai, o vėliau tingėdavo kūrinį pabaigti. Galiausiai, aišku, rašytojas dramą baigdavo, tačiau pasilikdavo joje ir klaustukų, ir nuklydimų”, – pasakoja režisierius.

Spektaklyje vaidina nuolatiniai VKT aktoriai Tadas Gudaitis, Žaneta Gudaitienė, Marta Lipčienė, Zigmantas V. Baranauskas ir Paulius Valaskevičius. Su jais E. Jaras susipažino dar kurdamas spektaklį vaikams „Plėšikas Hocenplocas”.

Į „Karalių nuogą” pakviesti vaidinti iš anksčiau režisieriui puikiai pažįstami aktoriai ir iš kitų teatrų: Ramūnas Cicėnas, Šarūnas Puidokas, Ramutis Rimeikis ir Indrė Patkauskaitė.

Bilietus galite įsigyti bilietai.lt ir Utenos kultūros centro kasoje.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas