Praėjusį sekmadienį, minint Baltų vienybės dieną, Agluonoje (Latvija) atidengtas paminklas Lietuvos karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai. Bronzinė beveik dvi tonas sverianti skulptūra vidurdienį atidengta Agluonos bazilikos šventoriuje. Paminklo atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos ir Latvijos kultūros ministrai, abiejų šalių katalikų bažnyčios dvasininkai. Paminklas karaliui Mindaugui Agluonoje iškilo dailininkų Osvalds Zvejsalnieks ir Utenos dailės mokyklos direktoriaus Jono Pleckevičiaus sumanymu bei Lietuvos ir Latvijos visuomenės kultūros darbuotojų iniciatyva.
Renginys prasidėjo mišiomis, kurias sausakimšoje vėlyvojo baroko stiliaus Agluonos bazilikoje dalyvaujant gausiam Lietuvos ir Latvijos vyskupų bei kunigų būriui aukojo bei paminklą šventino Apaštališkasis nuncijus Baltijos šalyse arkivyskupas Pedro Lopez Quintana.
Po mišių prie atidengiamo paminklo bažnyčios šventoriuje buvo prisiminta paminklo atsiradimo istorija, jo statymo iniciatoriai. Prieš penkerius metus susitiko du menininkai – latvis iš Rėzeknės Osvalds Zvejsalnieks ir lietuvis Jonas Pleckevičius, kuriems gimė idėja įamžinti karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos atminimą meno kūrinyje. Tokią idėją palaikė ir latgalių bendruomenės vadovas Peteris Keišas, o 2012 metais jau susirinko iniciatyvinė grupė, kuri tarėsi dėl paminklo vienintelei mūsų abiejų tautų istorijoje baltų karalių šeimai, kurios šaknys siekia Latviją. Idėją parėmė kardinolas Janis Pujets ir kunigas Rimantas Gudelis. Peržiūrint paminklo eskizus buvo atrinktas Vilniaus skulptoriaus Vidmanto Gylikio projektas, kurį parengė architektai Jonas Januškevičius ir Vytenis Izokaitis. Atidengiant paminklą kalbėjo Latvijos respublikos kultūros ministrė Dacė Melbarde ir Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis, pabrėždami kad šis meno kūrinys simbolizuoja abiejų tautų istoriją, susietą giminystės ryšiais: Morta buvo kilmingo Latvijos Medelonų pilies valdytojo dukra, o Mindaugas – lietuvis, kuris, pasak legendos, žuvo Agluonoje.
Paminklo atidengimo šventės proga daugelis žmonių įprasmino šį momentą atlikdami žygius dviračiais ar jodami žirgais. Netoliese būriavosi į šventę žemaitukais atjoję Pakruojo dvarą valdančio Giedriaus Klimkevičiaus organizuoto žygio dalyviai. Juos palaikė ir raiteliai iš Kraslavos (Latvija).
Parengta pagal „Kupiškėnų mintys” inf.