Spausdinti šį puslapį
2015 liepos 22, Trečiadienis 09:35

Gamtoje tapantys plenero dalyviai mėgaujasi Aukštaitijos grožiu

Gamtoje tapantys plenero dalyviai mėgaujasi Aukštaitijos grožiu
  • Deimantė KAZOKAITĖ
  • 23 foto
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Liepos 17 dieną Vyžuonų seniūnijoje esančioje kaimo turizmo sodyboje „Stiklinukas" įsikūrė 14 tapytojų, dalyvaujančių antrajame tarptautiniame Marianos Veriovkinos plenere „Naujasis menas ir šokis". Šiais metais plenero organizatoriai ir toliau sieks žmonėms pristatyti tarptautinę reikšmę turintį Vyžuonėlių dvarą, kuris, užuot tapęs kultūros ir turizmo traukos objektu, atsidūrė ties išnykimo riba.

Atvykus į šalia Vyžuonos upės įsikūrusią sodybą „Utenos dienos" žurnalistus pasitiko dailės istorikė dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė, supažindinusi su itin jaukiame gamtos kampelyje įkvėpimą randančiais dailininkais. Tiesa, ne visus plenero dalyvius pavyko pamatyti, nes dalis jų tapymui pasirinko netradicines vietas: pievas, laukus ar mišką.
Paryžiaus aukštąją dailės mokyklą baigusi jauna menininkė Mykolė Ganusauskaitė žavisi natūralia Lietuvos gamta. Dailininkė savo darbams sukurti pasitelkia juostinį fotoaparatą, kuriuo įamžinusi paprastus peizažus, žvelgdama į nuotraukas atranda juos naujai ir teptuku perkelia ant popieriaus. „Skaitmeninis fotoaparatas fotografuoja ryškiai, o juostinis dažnai sublūdija, aš tuos fotografijose matomus defektus paverčiu tapybos efektais", – aiškino M. Ganusauskaitė.

Sunku buvo nepastebėti šalia Vyžuonos upės tapančio žinomo dailininko Andriaus Surgailio. Žodžio kišenėje neieškantis menininkas tikino neįsivaizduojantis geresnio poilsio po sunkių darbų, nei tapymo begaline ramybe užburiančioje aplinkoje. Beveik baigtą tapybos darbą pademonstravęs vyras juokavo, kad tai – toli gražu ne pabaiga ir gali tekti ilgai ieškoti ką patobulinti.

Vilniuje gyvenanti tapytoja Loreta Zdanavičienė M. Veriovkinos plenere dalyvauja pirmą kartą. Moteris tapymui renkasi kiek neįprastą vietą – šalia „Stiklinuko" stovintį seną klojimą. Paklausta, ar tapyti klojime ne per tamsu, menininkė teigė, kad šviesos jai pakanka ir pridūrė, jog kartais drobes išsineša į sodybos kiemą ar tapo gamtoje, užsilipusi ant kalno. „Džiaugiuosi, kad tai – ne šiaip sau pleneras, o susibūrimas, skirtas itin įdomiai istorinei asmenybei – M. Veriovkinai. Pleneras skatina mane domėtis aristokratų šeimoje augusia dailininke, jos gyvenimu", – savo įspūdžiais dalijosi pašnekovė. Moteris tikino, kad ją su M. Veriovkina sieja pomėgis bendrauti su kaimo žmonėmis.
Tarptautiniame tapytojų plenere šiais metais dalyvauja ir trys užsienio šalių tapytojai. Viena jų – vokietė Marianne Gielen. Charizmatiška menininkė atskleidė, kad plenero metu ją ypatingai žavi lietuviškos gamtos grožis ir ramybė. Tapytoja savo regėtus vaizdinius teptuko brūkštelėjimais stengėsi įspausti didžiulėje drobėje. Vos kelias dienas Utenos krašte viešinti moteris teigė jau spėjusi aplankyti Utenos kraštotyros muziejų ir pasigrožėti šviečiančiais miesto fontanais.

Ameret (Annette Vahle) į M. Veriovkinos plenerą taip pat atvyko iš Vokietijos. Menininkė filosofiškai tyrinėja žmogaus šešėlį. Jos teigimu, tam tikrose kultūrose žmogaus šešėlio piešimas yra suprantamas kaip lindimas į jo vidų, dėl to dailininkė visuomet atsiklausia, ar galinti tai daryti. „Mėgstu tiesiog mieste sujungti žmones į gyvą grandinę ir nutapyti jų šešėlius. Nors atrodytų, kad rezultatas atsispindėsiantis drobėje yra labiausiai reikšmingas, iš tiesų – svarbiausia žmonių susitikimas ir bendravimas", – paaiškino Ameret slapyvardžiu prisistatanti plenero dalyvė.

Dailininkų nutapytus paveikslus visi norintys galės išvysti liepos 26 d. 14 val. atvykę į Vyžuonėlių (Vyžuonų seniūnija) dvarą, kuriame vyks plenero uždarymo paroda. Organizatoriai renginio svečius kviečia pasipuošti retro stiliumi.

Autorės nuotr.

Paveikslėlių galerija

Susiję įrašai (pagal žymę)

traffix.lt