Vienas iš Vyriausybės prioritetų yra regionų skatinimas. Didelis dėmesys yra skiriamas kultūros objektams bei apskritai kultūrai. Nedideliame miestelyje prie bibliotekos matydami renovacijos darbus arba atnaujinamą dvarą, vienuolyną nesusimąstome, kas lemia šių kultūros objektų atgimimą, kodėl būtent jie ir kas juos finansuoja. Su LR kultūros ministerijos Europos Sąjungos paramos skyriaus vyr. specialistu Andriumi Jautakiu kalbėjomės apie šias investicijas ir kaip bei kokie projektai remiami.
Kaip Europos Sąjungos (ES) investicijos kultūrai paskirstomos regionams?
Kultūros ministerija ir ES, pastaruoju metu investuodamos į Lietuvos regionų kultūros objektus, iš viso skiria 199 mln. eurų investicijų iš 2014–2020 metų aktualizavimo programos. Ji, beje, orientuota į vertingiausių bei didžiausią pritaikymo visuomenei potencialą turinčių kultūros paveldo ir kultūros infrastruktūros objektų aktualizavimą. ES projektus remia 85 proc., o vietos savivaldybėms reikia prisidėti tik 15 proc. Utenos regiono paveldo ir infrastruktūros projektams skirtas palyginti didesnis finansavimas nei kitiems regionams. Tai lėmė kokybiškesni, labiau įtikinantys rinkodaros planai, jų poreikio pagrįstumas bei prieinamumas žmonėms. Utenos regiono kultūros paveldo projektams skirta 1 186 384,81 Eur. Kultūros infrastruktūrai – 4 741 188,11 Eur. Iš kurių net 3 400 000 Eur – Lietuvos tnokosmologijos muziejui Molėtų rajone. Jis Utenos regione – vienintelis valstybinio pavaldumo objektas, gavęs iš minėtos programos finansavimą, todėl ir išskirtas, o visi kiti priklauso savivaldybėms.
Kas lemia vienų ar kitų projektų tinkamumą ir kaip paskirstomi finansai?
Kaip paskirstyti regiono finansus, ministerija nekontroliuoja. Galima daryti vieną labai stambų projektą arba kelis mažesnės apimties. Būtent tai ir pasirinko Utenos regiono plėtros taryba, sudaryta iš savivaldybių merų bei tarybų narių, kuri ir paskirstė finansavimą. Kai kurie pinigai jau buvo panaudoti, kiti jau paskirti kiekvienai regiono savivaldybei. O juos pagal poreikius skirstosi pačios savivaldybės.
Kokie lūkesčiai po įgyvendintų projektų?
ES kultūros objektams pinigus skiria ne todėl, kad būtų gražiau ar pastatas atrodytų kokybiškiau ir teiktų tas pačias paslaugas, kurias teikė iki investicijų. Pinigai skiriami su tikslu, kad objektai būtų skirti ir pritaikyti žmonių poreikiams, atsirastų daugiau papildomų veiklų. Kaip antai, renovavus dvarą ar vienuolyną turėtų atsirasti patrauklus kultūros židinys: tiek vietinių, tiek aplinkinių žmonių traukos vieta, kurioje vyktų įvairūs renginiai bei veiklos. Atnaujinus tokį kultūros centrą norima, kad būtų pasiūlytos principingai naujos veiklos, suburiančios bei sutraukiančios žmones veikti ir užsiimti jomis kartu.
Apskritai Kultūros ministerija su ES pinigais bando „parduoti“ savo pavaldžioms įstaigoms naują, modernų mąstymą bei požiūrį į jų darbą ir paslaugų prieinamumą. Reikia galvoti, kokią vietą šis kultūros paveldo ar infrastruktūros projektas užima mieste ar kaime ir kaip jį pritaikyti žmonėms plačiąja prasme.
ES investicijos, administruojamos LR kultūros ministerijos,pasieks arba jau pasiekė šiuos objektus:
• Ignalinos biblioteką;
• Antazavės dvarą;
• Videniškių vienuolyną;
• Utenos dailės mokyklą;
• Lauko estradą Molėtuose;
• Okuličiūtės dvarelį Anykščiuose;
• Lietuvos etnokosmologijos muziejų;
• Zaraso ežero salos renginių infrastruktūrą;
• Buvusią „Sedulinos” mokyklą Visagine – pastatas bus pritaikytas Kultūros, turizmo ir verslo centrui.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi
Vytautas AUKŠTAITIS
Projektas „Lietuvos Respublikos kultūros ministerija – informavimas apie veiksmų programą”, projekto Nr. 12.0.1-CPVA-V-202-01-0007, finansuojamas Europos socialinio fondo finansuojamo veiksmų programos 12 prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti” ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Daugiau informacijos www.esinvesticijos.lt.
Autoriaus nuotr.
