Kaip rasti savo vietą po saule
Krašto žiniosKaip rasti savo vietą po saule
2014 gruodžio 01, Pirmadienis 14:00

Kaip rasti savo vietą po saule

Kaip rasti savo vietą po saule

Šeimos ūkiai yra labai svarbi Lietuvos žemės ūkio sektoriaus sudėtinė dalis. Jie dirba, užsidirba pragyvenimui, išlaiko savo šeimas. Ten, kur nemažai nedidelių ūkių, atrodo, ir kaimas daug gyvesnis. Toks yra ir Kazitiškio kaimas Ignalinos rajone, kur įsikūrę Vanda ir Drąsutis Jelinskai. Jie augina du sūnus – 16 metų Lauryną ir 13 metų Karolį. Tačiau ši šeima nėra visiškai tradicinė kaimo žmonių šeima. Jie dirba papildomus darbus – Vanda Jelinskienė, pagal profesiją buhalterė, dirba laiškininke, o Drąsutis Jelinskas – Kazitiškio seniūnijos seniūnas.

Daug pliusų mišriam ūkiui
Ūkininkauti D. Jelinskas pradėjo dar pas tėvus, kai šie 1991 m. atgavo 15 ha žemės. Tai buvo pirmoji patirtis, o jau nuo 1999 m. kartu su šeima įregistravo savo ūkį ir pradėjo savarankiškai ūkininkauti 10 ha. Ūkis buvo mišrus, toks išliko ir iki šiol – auginamos kiaulės, karvės ir pašarai gyvuliams. Dabar ūkis jau siekia 45 ha, 20 ha – nuosavos žemės, kita – nuomojama. Laikomos 6 karvės, 9 jaučiai, 6 kiaules teko paskersti dėl afrikinio kiaulių maro. „Suprantu, kad specializuotas ūkis būtų daug našesnis, tačiau ištikus kokiai nelaimei, kaip užpuolus kiaulių marui, mišrus ūkis yra tikras išsigelbėjimas. Sunyksta viena šaka, bet lieka kita. Kai paskerdėme kiaules, ilgiau laikome jaučius, nes jiems liko daugiau vietos", – pasakoja ūkio šeimininkas. Jis pastebi, kad visoje Kazitiškio seniūnijoje vyrauja smulkūs, mišrūs ūkiai, todėl žmonės, nukentėję nuo afrikinio kiaulių maro, neliko be nieko.
D. Jelinskas prisimena, kad jis, būdamas Žemės ūkio akademijos studentas, 1992 m. atliko pusmečio praktiką Vakarų Vokietijoje pas ūkininką, kuris laikė mišrų ūkį. Tai jam paliko neišdildomą įspūdį, todėl iki šiol daugelį dalykų pritaiko iš tuo laikotarpiu įgytos patirties.
Dabar jie augina kviečius, miežius, avižas, žirnius, viską sunaudoja savo ūkyje. Taip pat augina ir apie 1 ha bulvių. Anksčiau didžiąją jų dalį sušerdavo kiaulėms, o dabar, kai šių nebėra, dar neapsisprendė, ką daryti. Kiaulių nebėra, taigi ir bulvių tiek nebereikia.
Per metus Jelinskai parduoda 2-3 jaučius, šiek tiek bulvių. Pieną ūkininkai parduoda AB „Rokiškio sūriui". Pieno supirkimo kaina smulkiesiems ir taip buvo nedidelė, siekė 60 centų, o pastaruoju metu sumažėjo iki 45. „Jei žmonės paprašo, žmona sūrių pagamina, bet tą daro ne nuolat, neturime jokios perdirbimo linijos, – pasakoja D. Jelinskas. Daržovių užsiauginame patys, turime mėsos ir pieno, todėl mūsų ūkis yra natūrinis". Ūkininkas pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos parama pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas", gavo 25 tūkst. Lt paramą 5 metams, pirko ūkiui būtiniausią techniką – traktorių, kombainą, šienapjovę, bulvių kombainą. Technika nenauja, bet dirba patikimai. Trūksta tik siloso ruošimo technikos, tad šią paslaugą perka iš kitų. Su technika mielai dirba ir prie visų darbų talkina šešiolikmetis Laurynas. „Jam viskas ūkyje įdomu. Jei ne jis, tai ir ūkis mažesnis būtų, labai daug padeda, o jaunėlis nesidomi žemės ūkiu, – pasakoja tėtis. – Gal ir norėtume, kad Laurynas liktų ūkyje, bet bus taip, kaip jis pats nuspręs".

Kazitiškio seniūnija – Lietuvos modelis
D. Jelinskas, būdamas seniūnu, žino visas savo seniūnijos, kur gyvena per tūkstantį žmonių, problemas. „Mūsų seniūnija – lyg sumažintas Lietuvos modelis. Čia rasime visko – ir gerų žemių, ir prastų, ir labai gražių kraštovaizdžių, tinkamų kurortams kurti, ir vandenų, ir miškų. Turėjome „Idavang" Rupinskų kompleksą, kuriame buvo įdarbinta daug žmonių, tačiau dėl afrikinio kiaulių maro žmonės atleisti. Dar liko durpių kasimo įmonė, kur dirba apie 100 žmonių. Vasarą ir rudenį daug žmonių grybauja, uogauja ir taip užsidirba", – apibūdina seniūnas. Jis pasakoja, kad beveik pusė Kazitiškio seniūnijoje gyvenančių žmonių – pensinio amžiaus, tačiau dar netrūksta ir jaunų, darbingo amžiaus žmonių, kurie ūkininkauja, tvarko aplinką, vis mažiau apleistų plotų matyti. Nemažai žmonių užsiima kaimo turizmu, taip pat daug miestiečių dėl gražių apylinkių čia įsigyja sodybas. Tai irgi labai praturtina kaimo gyvenimą, daugiau žmonių gyvena, jie perka iš ūkininkų maisto produktų.
Pasiteiravus, kokią ateitį savo seniūnijai prognozuoja Kazitiškio seniūnas, D. Jelinskas viliasi, kad ir kaimas, ir seniūnija išliks. „Yra pavyzdžių jau šiandien, kad pas tėvus grįžta gyventi ir dirbti vaikai iš Ignalinos, iš Vilniaus. Mus gelbsti graži aplinka, čia visuomet norės gyventi žmonės", – įsitikinęs D. Jelinskas.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Ignalinoje pagerbtas partizanų atminimas

    Gegužės 17-ą, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, aplankytos žuvusiųjų už Lietuvos laisvę, tremtinių atminimo vietos Ignalinoje, Ceikiniuose, Mielagėnuose. Ignalinos kapinėse aplankytas nežinomų partizanų kapas.

  • Istorinę sukaktį sukaktį paminės balionų švente

    1932 metais rugsėjo 25 dieną netoli Daugėliškio esančiame Pajurgiškės kaime nusileido 20-tųjų Gordono Beneto oro balionų lenktynių nugalėtojai amerikiečiai Thomas G. W. Settle ir Winfield Bushnell. Pakilę iš Bazelio Šveicarijoje jie per 41 val. 20 min nuskrido 1 550 km ir pasiekė pasaulio rekordą.

  • Ignalina tapo Lietuvių kalbos dienų sostine

    Penktus metus rengiamos Lietuvių kalbos dienos – tai daugybė Lietuvoje ir užsienyje organizuojamų renginių, skirtų lietuvių kalbos prestižui ir sklaidai didinti. Šiais metais pirmą kartą Lietuvių kalbos dienų sostine tapo Ignalina. Čia lietuvių kalbai skirti renginiai vyks iki rugsėjo mėnesio.

  • Kalbėtasi dėl geležinkelio ir autobusų stočių sujungimo

    Vasario 11 dieną savivaldybėje priimti AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai. Jie susitiko su Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktore Jūrate Balinskiene, mero pavaduotoju Manfredu Žymantu ir aptarė galimybę Ignalinoje sujungti geležinkelio ir autobusų stotis. Susitikime taip pat dalyvavo Ignalinos autobusų parko direktorius Povilas Zabolevičius, Investicijų, planavimo ir turto valdymo skyriaus projektų koordinatorė Rita Kardelienė.

  • Dviejų rašytojų pokalbis apie kūrybą ir gyvenimą provincijoje

    Ignalinos viešojoje bibliotekoje svečiavosi vilkaviškietė rašytoja Daina Opolskaitė. Naujausią, net 15 metų augintą ir brandintą, novelių knygą „Dienų piramidės“ pristačiusią kūrėją kalbino jos vyresnioji kolegė, Ignalinoje gyvenanti rašytoja Gintarė Adomaitytė. Pokalbyje vertėsi gyvenimo ir kūrybos puslapiai, skleidėsi savęs ieškojimo, požiūrio į šiuolaikinę literatūrą, jos poveikį skaitytojui prasmės.

  • Ignalinoje auga naujos plaukimo žvaigždutės

    Ignalinos sporto ir pramogų centro baseine surengtos jau tradicinėmis tampančios plaukimo varžybos ,,Jaunoji plaukimo žvaigždutė 4“. Ši šventė skirta mažiausiems plaukikams, kurie tik pradeda savo sportinį kelią. Į Ignalinos baseiną susirinko apie 130 vaikų iš Mažeikių, Šiaulių, Varėnos, Anykščių, Utenos, Elektrėnų, Rokiškio, Vilniaus plaukimo mokyklos ,,Nemunas“ ir Ignalinos mažieji plaukikai.

  • Rankų darbo lėlės – puiki dovana ir daug šiltų emocijų

    Gruodžio 8 dieną Ignalinos kultūros ir sporto centre surengta edukacija „Stebuklingas lėlių pasaulis“ su Švenčionių krašto menininke Veronika Garbuliene. Ši popietė buvo puiki proga kelioms valandoms užsimiršti, sugrįžti į vaikystę, pasaką ir pajusti kūrybos džiaugsmą.

  • Ignalina palaiko ūkininkus

    Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas ir savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Balinskienė savo palaikymą rajono ūkininkams išreiškė dalyvaudami akcijoje „Lietuva, tavo kaimas miršta“. Akcija lapkričio 26 dieną vyko visoje Lietuvoje. Ignalinoje ūkininkai traktoriais suvažiavo į aikštelę miesto pakraštyje, vėliau jie pajudėjo link Ignalinos, pravažiavo Geležinkelio ir Turistų gatvėmis iki Aukštaitijos nacionalinio parko ribos į Palūšę vedančiame kelyje. Akcijoje Ignalinoje dalyvavo 26 traktoriais važiavę ūkininkai ir 15-ka važiavusių kitomis transporto priemonėmis. Pro Ignaliną pravažiuota tris kartus. Jokių incidentų nebuvo, akcijos transporto priemonės nenaudojo signalų ir netrukdė eismui.

  • Nepaprastas paprastos moters gyvenimas

    Lapkričio 1-ą 90 metų sulaukė Vidiškių seniūnijos Kaneišių kaimo (Ignalinos r.) gyventoja Konstancija Ribokienė. Lapkričio 4 dieną jubiliatę pasveikino Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Manfredas Žymantas, Vidiškių seniūnijos seniūnas Alfredas Aškelėnas, bendruomenės nariai, senolei linkėję stiprios sveikatos, gražių dienų ir sulaukti 100 metų.

  • Dovana Ignalinos kraštui – vertinga knyga

    Spalio 17 dieną Ignalinos krašto muziejuje pristatyta istorinė knyga apie Ignalinos kraštą ir jo vietovardžius „Ignalinos kraštas. Vietovių istorinė – statistinė apžvalga amžių tėkmėje“.  Tai įspūdingas 800 puslapių leidinys, bene 20-ties metų kruopštaus darbo rezultatas, prasminga dovana Ignalinai ir visiems kraštiečiams. Knygoje atsiskleidžia ir visos Lietuvos praeitis. Medžiagą leidiniui parengė istorikas mėgėjas Romutis Matkevičius, kuris daugiau kaip 20 metų dirba, tyrinėja savo gimtojo krašto istoriją ir skelbia ją atskirais straipsniais spaudoje.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1776
Vakar apsilankė:9860
Šią savaitę apsilankė:55800
Šį mėnesį apsilankė:334574
Viso (nuo 2015-02-16):13781640
Šiuo metu naršo:
126
2020-05-30
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!