Tauragniškiai Jurginių šventę paįvairino įdomiomis apeigomis

Balandžio 21 dieną Maleckažemio kaime pirmą kartą buvo organizuota Jurginių šventė.
Pažymint Lietuvos 100-metį, kaimo centre iškelta istorinė Lietuvos vėliava. Vėliavą pašventino rezidentas, garbės kanauninkas Bronius Šlapelis, iškėlė Piliakalnio seniūnaitė Danutė Valkauskienė. Ji pristatė ir Maleckažemio kaimo istoriją. Susirinkusieji padainavo kaimo himną ir patraukė link laukų.

Čia su duonos kepalu visus pasitiko gaspadoriai – Gražina ir Pranas Virvyčiai. Utenos kultūros centro Tauragnų skyriaus folkloro ansamblis, vadovaujamas Vilmos Valienės, kreipėsi į šv. Jurgį daina: „Jurgi, paimk raktus, Jurgi atrakink žemę…” Pridėjęs ausį prie žemės gaspadorius klausėsi, ką ji kalba. Jei būsimasis derlius žadėjo būti geras, besiklausančiam pasigirsdavęs iš žemės balsas: „Pasitrauk toliau, čia bus sėjama”. Žemės šeimininkas susirinkusiems pranešė, kad būtent tokius žodžius ir išgirdo. Nešinas duonos kepalu P. Virvytis apėjo savo lauką, atpjovė duonos riekę ir užkasė į žemę, sakydamas: „Šventas Jurgi, apsaugok javus nuo ledų, gyvulius nuo ligų, duok gerą derlių”. Tada duoną, kurioje buvo įkeptas kiaušinis (tokią duoną tradiciškai kepdavo Jurginėms), išdalino po gabalėlį susirinkusiems.

Vėliau renginio dalyviai dainuodami patraukė link besiganančių gyvulių. Čia renginio vedančioji priminė, kad tradiciniame lietuvių kalendoriuje balandžio 23-a – šv. Jurgio, kankinio, mirties diena, sutampa su labai svarbiu gamtos virsmu. Paauga žolė, todėl iš tvartų išgenami galvijai. Sakydavo: „Šv. Jurgis tvartus atidaro”. Ir net jeigu „Jurgis atjotų ant širmo žirgo” – aplinkui būtų šalnos nubalinta žolė, vis tiek reikia išginti. Nors trumpam, tik į diendaržį, mat sakoma, kad „šv. Jurgis turi pamatyti savo globojamą bandą”. Tada jis „neužsisėdės šalinėje”. Kadangi diena buvo saulėta, Danutė ir Gintautas Valkauskai iš tvarto jau buvo išvedę savo karvutę ir avių pulkelį, o Bronė Rožienė išvedė arklį. Jei kiti gyvuliai buvo baikštesni, tai arkliukas mielai su visais bendravo ir leidosi glostomas. Tuo ypač džiaugėsi vaikai.

D. Valkauskienė papasakojo, kad gyvulius išginė su apeigomis. Kad metai būtų sėkmingi, prieauglio daug, o vilko nasrai užrakinti – po tvarto slenksčiu ji padėjo du dažytus kiaušinius – jurgučius ir pjūklą dantimis į viršų. Gyvuliai sėkmingai peržengė plieno dantis, nesutraiškė ir kiaušinių. „Metai bus geri”, – akcentavo šeimininkė.

Šeimininkas „pakrapijo” išgintus gyvulius švęstu vandeniu, paėmęs spyną apėjo aplink gyvulius, spyną užrakino ir nunešęs padėjo ant tvarto slenksčio. Tai reiškia, kad visi gyvuliukai ganiavos metą turėtų išlikti saugūs. Paskui šeimininką sekė ir piemuo. Su šiuo vaidmeniu puikiai susidorojo Gustas. Jis kiekvienam gyvuliui paglostė nugarą žilvičio šaka su „kačiukais”, kad ir gyvuliai būtų apvalūs, riebūs, sveiki. Šeimininkė į pakiužusį indą įdėjusi žarijų, uždėjo ant jų velykinės verbos spygliukų ir pasmilkė gyvulius, o ypač savo karvutę. Kaip sakė pati šeimininkė, čia daug žmonių susirinko, tai kad „bloga akis” nenužiūrėtų, kad karvutė pieninga būtų ir kad gyvatė neįkirstų…

Dainuodami Jurginių dainas visi patraukė į tą pusę, kur jau sklido gardūs kvapai – Maleckažemio vyrai virė žirnienę su aviena. Valdas Tumėnas prie ugnies stovėjo ir prižiūrėjo, kad sriuba neprisviltų ir skani išvirtų. Besimėgaujant puikia sriuba, beskanaujant įvairių suneštinių gardumynų, kaimo muzikantai linksmas melodijas grojo, skambias dainas dainavo…

Dainiaus Atkočiūno nuotr.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas