Vasario 3 dieną Palūšė šventė ir kvietė savo svečius pasidžiaugti žiemos švente „Trauk stintelę“, kuri pernai atgimė ir pradėjo Mažosios Lietuvos kultūros sostinės renginių ciklą. Šiemet tradicija tęsiama ir tikimasi, kad ji ilgai gyvuos. Stintelių žvejyba, jų pirkimas ar ragavimas tik ką iškeptų čia pat Lūšių ežero pakrantėje tikrai vilioja. Nors tądien oras buvo žvarbokas, tačiau įsidienojus žmonių prisirinko nemažai ir kaimelyje bei pakelėse vargiai galėjai rasti vietos automobiliui.
Nuo ankstaus ryto Lūšių ežero ledą apsėdo žvejai mėgėjai, o didžiausia atrakcija tapo stintelių traukimas tinklais. Šio reginio teko ilgokai palaukti, taigi juo pasimėgavo tik kantriausieji. Lūšiuose nuo seno agurkais kvepiančios žuvelės iš po ledo buvo traukiamos rankiniu būdu, sukant taip vadinamą „bobą“. Tai statinė ant ašies su skersine kartimi, kurią sukant ir traukiamas tinklas. Medinėmis kartimis ir virvėmis į ežero gelmes per eketes panardinamas daugiau kaip 300 metrų ilgio ir apie 16 metrų pločio tinklas, jo viduryje yra didžiulis maišas, vadinamas „motnia“, į kurį ir sukrenta stintelės. Tinklai su laimikiu „boba” ištraukiamas ant ledo. Šis archajiškas, nuo senų laikų žinomas žvejybos būdas, dabar jau retai naudojamas. Ežerinė stinta arba stintelė – tai vienas iš ledynmečio reliktų, aptinkamų giliausiuose Lietuvos ežeruose. Tokių mūsų šalyje yra apie 50 (Asalnai, Almajas, Lūšiai, Šakarvai, Tauragnas ir kt.).
Šventėje buvo naudoti sunkų darbą gerokai palengvinę varikliukai, nors ant ledo stovėjo ir senieji mediniai įrenginiai, kuriuos visi galėjo apžiūrėti. Ruošdami eketes, po ledu suleisdami tinklus žvejai plušo nuo ankstyvo ryto ir tik gerokai po vidurdienio, apsupti gausaus stebėtojų būrio, ėmė traukti tinklus. Kol tinkluose sužibo pirmosios sidabriškos stintelės, visiems teko gerokai palaukti. Tačiau žiūrint kaip sumaniai žvejai tvarkosi su nesibaigiančia tinklų valkšna, nuobodu tikrai nebuvo.
Ant ežero taip pat vyko ledo ritulio varžybos, buvo parodyta pasieniečių kinologų programa. Šventės dalyviai galėjo ragauti keptų stintelių, žuvienės, kopūstienės, žolelių arbatos, įsigyti amatininkų dirbinių, žuvies ir kitų produktų. Sušalę kviesti sušilti prie laužo ar pašokti skambant grupės „Balius“ dainoms. Reginių, gardžių kepamo ir verdamo maisto kvapų ir geros nuotaikos Lūšių pakrantėje ir ant paties ežero netrūko.
Šventės atidaryme susirinkusius pasveikino ir smagiai praleisti laiką linkėjo savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, seniūnas Jonas Polito ir Palūšės bendruomenės vadovas Arvydas Gaidelis. „Labai džiugu, kad ne vien pajūris turi stintų šventę, bet ir Palūšė…“, – sakė meras ir visiems linkėjo gerai pašvęsti, skaniai pavalgyti ir kuo greičiau pavasario sulaukti. Bendruomenės vadovas juokavo, kad kitais metais stintelių šventę jau bus galima vadinti tradicine, nes tai bus trečioji, o šiemet ji vis dar netradicinė.
Šventėje vyko prekyba. Buvo galima nusipirkti ar tiesiog akis paganyti apžiūrint įvairiausius keramikos dirbinius, kalvystės darbus, veltinio gaminius: apavą, pirštines, šalikus, kojines, suvenyrus. Žmonės dairėsi žuvies. Šaldyta nebuvo labai populiari, pirmiausia išpirktos šviežios stintelės. Atskiroje palapinėje informacinę medžiagą apie Aukštaitijos nacionalinį parką ir Ignalinos kraštą dalijo Ignalinos turizmo informacijos centro vadovė Marija Garejeva ir parko direkcijos darbuotoja Giedrė Šukytė.
Šventėje „Trauk stintelę“ kaip ir pernai ant sniego jaunimas piešė didžiulį piešinį. Geriausiai jį iš aukštai su dronu užfiksavo Algirdas Panavas. Šios iniciatyvos dalyviai buvo pasveikinti ir apdovanoti. Apdovanoti ir ledo ritulio varžybų nugalėtojai bei žvejai. Linksmiausieji šventės dalyviai dar ilgai ratelius šoko pagal trankias grupės „Balius“ atlikėjų Lauros ir Klarko dainas.
Ignalinos r. savivaldybės administracijos inf.