Dvigubai sumažėjo ūkių, neatitinkančių žalinimo reikalavimų
KaimasDvigubai sumažėjo ūkių, neatitinkančių žalinimo reikalavimų
2016 rugpjūčio 19, Penktadienis 13:24

Dvigubai sumažėjo ūkių, neatitinkančių žalinimo reikalavimų

Dvigubai sumažėjo ūkių, neatitinkančių žalinimo reikalavimų

Nuo 2015 m. Lietuvos, kaip ir visų kitų ES valstybių narių, ūkininkai turėjo laikytis privalomų klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos, vadinamųjų žalinimo, reikalavimų. Žemės ūkio ministerija, apžvelgusi šių reikalavimų įgyvendinimo Lietuvoje 2015–2016 m. situaciją, konstatuoja, kad šiemet du kartus sumažėjo ūkių, neatitinkančių minėtųjų reikalavimų. Mažindami pūdymo plotus, mūsų šalies žemdirbiai pradėjo aktyviau auginti azotą kaupiančius augalus, už kuriuos mokamos ir išmokos kaip už baltyminius augalus, o kraštovaizdžio elementams beveik neskyrė dėmesio.

Žalinimas yra nauja tiesioginių išmokų schema, pagal kurią privalu laikytis klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos reikalavimų: įvairinti pasėlius, išlaikyti aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamas daugiametes ganyklas arba pievas, išlaikyti daugiamečių pievų plotą, išskirti ekologiniu atžvilgiu svarbias vietoves.
Įvairindamas pasėlius (PĮ), nuo 10 ha dydžio ūkis ariamojoje žemėje turi turėti bent 2 skirtingus, o nuo 30 ha dydžio – bent 3 skirtingus pasėlius. Daugiamečių pievų ir ganyklų plotas šalyje negali sumažėti mažiau kaip 5 proc. Lietuvoje šis reikalavimas kol kas neaktualus, nes šių pievų plotai tik didėja. Žemdirbiai taip pat privalo ekologiniu atžvilgiu svarbioms vietovėms (EASV) skirti bent 5 proc. dydžio savo ariamosios žemės plotą, kai pastarosios deklaruojama mažiau kaip 15 ha.
Dėl pirmųjų dviejų reikalavimų įgyvendinimo valstybė neturi pasirinkimo – reikalavimai vienodi visoms ES šalims. Tuo tarpu įgyvendinant trečiąjį reikalavimą dėl EASV,  jos jau gali pačios pasirinkti, kaip pasiekti minėtąją 5 proc. ariamosios žemės užskaitą.
Lietuva po aktyvių diskusijų su mokslininkais, žemdirbiams atstovaujančiomis organizacijomis ir ūkininkais 2015 metų pasėlių deklaravimui pasirinko saugų kelią – norintys atitikti EASV reikalavimus ūkininkai galėjo deklaruoti pūdymą ir (arba) azotą kaupiančius augalus. Dėka sklandaus paramą administruojančių institucijų darbo, pinigai daugelio pareiškėjų sąskaitas pasiekė netgi greičiau nei praėjusiais metais, o neatitinkančių žalinimo reikalavimų pareiškėjų buvo labai nedaug. Tuo, deja, negalėjo pasigirti kitos ES valstybės narės, nusprendusios iš karto pasirinkti daugiau įvairių žalinimo elementų.
Pasimokius iš kitų valstybių narių klaidų bei įgijus patirties su naujomis paramos schemomis, 2016 metų pasėlių deklaravimui buvo atsakingai pasiruošta – pareiškėjai EASV reikalavimų užskaitai jau galėjo deklaruoti ir kraštovaizdžio elementus (giraites, griovius, kūdras ir palaukes), trumpos rotacijos želdinius, posėlį ir įsėlį. Nors šiuo metu dar vyksta paraiškų administravimas ir plotų tinkamumo vertinimas, Žemės ūkio ministerija jau gali preliminariai palyginti žalinimo reikalavimų įgyvendinimo rezultatus 2015 ir 2016 m.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad  2016 m. daugiau kaip 2 kartus sumažėjo ūkių, turinčių ir EASV, ir PĮ neatitikimų (287 ūkiai – 2015 m.  ir 138 – 2016 m.). Įgyvendinant PĮ reikalavimus, labiausiai pagerėjo rezultatas 30–50 ha ir 200–500 ha dydžio ūkių grupėse – jose neatitikimų sumažėjo beveik 3 kartus. Pareiškėjų, kurių ūkiuose nustatyta EASV pažeidimų, sumažėjo apie 30 proc. Neatitikimų mažėjimas pastebimas visose ūkių grupėse, išskyrus 500–1000 ha dydžio ūkius. Beje, didžiausios gerėjimo tendencijos yra 100–200 ha dydžio ūkių grupėje – čia pažeidimų sumažėjo daugiau kaip 3 kartus.
Analizuojant, kokius elementus ūkiai pasirinko deklaruoti tam, kad atitiktų EASV reikalavimus, pirmiausia pastebima ryški azotą kaupiančiais augalais apsėtų plotų didėjimo tendencija visose ūkių grupėse. Jeigu 2015 m. ūkių, didesnių nei 15 ha, deklaruoti azotą kaupiančių augalų plotai sudarė apie 132 tūkst. ha, tai 2016 m. šis plotas išaugo iki beveik 200 tūkst. ha. Darytina prielaida, kad to priežastis yra  papildoma paskata – pareiškėjai už azotą kaupiančius augalus ne tik gauna išmokas kaip už baltyminius augalus, bet pernai gerai sekėsi ir juos realizuoti. Tuo tarpu su pūdymu stebima atvirkštinė tendencija. Visose ūkių grupėse šie atidėtos nuo gamybos žemės plotai sumažėjo beveik dvigubai – nuo 72 tūkst. ha iki 38 tūkst. ha. Galima teigti, kad pūdymas buvo pakeistas į azotą kaupiančius augalus, nes taip ekonomiškai daug naudingiau.
Kaip naujus EASV elementus pareiškėjai gana dažnai rinkosi posėlį (po pagrindinės einamaisiais metais deklaruotos kultūros derliaus nuėmimo sėjamas bent 2 vasarinių augalų mišinys) ir įsėlį (pavasarį į pagrindinę einamaisiais metais deklaruojamą kultūrą įsėjama žolė). Bendras deklaruotas posėlio plotas yra apie 2 tūkst. ha, įsėlio – apie 8 tūkst. ha, trumpos rotacijos želdinių – apie 430 ha.
Apmaudu, tačiau pareiškėjai beveik nesirinko deklaruoti kraštovaizdžio elementų. Daugiausia deklaruotų palaukių, labai nedaug – medžių grupių, kūdrų ir griovių. Iš esmės juos deklaravo tik didieji ūkiai: beveik 50 proc. visų kraštovaizdžio elementų deklaruota mažiausioje didžiausių ūkių (didesnių kaip 1000 ha) grupėje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ypač spartus azotą kaupiančių ir baltyminių augalų auginimas gali turėti ir neigiamų pasekmių ūkininkams – tiek dėl realizavimo (perteklinė produkcija rinkoje), tiek dėl  aplinkosaugos (įvairios augalų ligos ir pan.) aspektų. Žemės ūkio ministerija mano, kad ateityje šalies ūkiai turėtų peržiūrėti savo atitikties EASV reikalavimams pasirinkimą ir daugiau dėmesio skirti kraštovaizdžio elementams, kurie turi itin didelę aplinkosauginę vertę. Tuo tarpu Europos Komisija turės pagalvoti, kaip suteikti ūkiams didesnę paskatą šiuos elementus deklaruoti ir išsaugoti.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Išgriuvus fermos sienai ūkininkas ieško teisybės

    Savo prosenelių ūkininkavimo tradicijas tęsian­tis Daugailių seniūnijos ūkininkas Kristijonas Aidu­kas šiandien nusivylęs tuo, kas vyksta aplinkui. 250 avių auginantis vyras, neseniai įsigijęs mėsinių gal­vijų, apgailestauja, kad galbūt teks parduoti sunkiai uždirbtą turtą, gyvulius ir išvažiuoti kitur, o gal ir emigruoti. Į „Utenos dienos“ redakciją kreipęsis ūki­ninkas prisipažino turėjęs karčios ūkininkavimo pa­tirties: prieš kelerius metus avių bandoje pasigedo aštuonių ėriukų, o šią savaitę rado nugriuvusią fer­mos, kurią įsigijo prieš porą mėnesių, sieną.

  • Siekiantiems jaunojo ūkininko statuso – svarbi informacija

    Jaunieji ūkininkai – juridiniai asmenys, pateikę paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti, iki liepos 25 dienos privalo pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) sąrašus apie fizinius asmenis, dalyvaujančius juridinio asmens veikloje.

  • Teikiama pagalba ūkiniams gyvūnams įsigyti

    Gegužės 1 d.–birželio 15 d. pareiškėjai kviečiami teikti paraiškas gauti valstybės pagalbą ūkiniams gyvūnams (išskyrus kiaules) įsigyti buferinėje afrikinio kiaulių maro (AKM) zonoje. Priemonei „Pagalba ūkinių gyvūnų įsigijimui“ įgyvendinti 2018 m. patvirtinta 65 tūkst. eurų. Pareiškėjams atlyginama iki 80 procentų, bet ne daugiau kaip 580 Eur vienam pareiškėjui, kitų (išskyrus  kiaules) ūkinių gyvūnų įsigijimo išlaidų.

  • Vanduo visiškai paskandino Ignalinos ūkininkų pasėlius

    Ignalinos rajono ūkininkai išreiškė susirūpinimą dėl laukuose paskendusių pasėlių. Skaičiuojami nuostoliai, nes šiame krašte kritulių iškrito keturis kartus daugiau nei įprastai, todėl į laukus įvažiavusiai žemės ūkio technikai dažnai reikia pagalbos ištraukti.
    Kaip praneša ūkininkai, Ignalinos rajone šiųmečio derliaus nuimta vos 30–50 procentų.

  • Nagingas ūkininkas seną laužą pakeitė neatpažįstamai

    Automobilių tobulinimas, jaunimo vadinamas „tiuningavimu", Lietuvoje jau seniai tapo įprastu reiškiniu, tačiau gražinti savo turimą žemės ūkio techniką ryžtasi retas vairuotojas. Kaliekių kaime (Vyžuonų sen.) ne vienus metus ūkininkaujantis Sigitas Guobužas vos per kelis mėnesius senutėlaitį traktorių „Belarus MTZ-52" pakeitė neatpažįstamai. Ūkininko teigimu, dabar belarusas ne tik gražesnis, bet ir patogesnis – juo važiuoti vienas malonumas.

  • Verslo kryptį pasufleravusi pavardė ūkininkui atnešė sėkmę

    Kai užėję į parduotuvę daržovių skyriuje griebsite morkų maišelį, atidžiai jį apžiūrėkite – galbūt jas užaugino ūkininkas Algimantas Morkūnas? Rodos, likimas iškrėtė linksmą pokštą – su ūkininko pavarde glaudžiai susijusi jo auginama daržovė yra ne tik ūkininko ir jo šeimos, bet ir viso būrio samdomų darbuotojų pragyvenimo šaltinis. Specialiu ženklu „Kokybė" pažymėtos morkos iš ūkio keliauja ne tik į didžiuosius prekybos centrus, bet ir į užsienio šalis, o prie tokių rezultatų prisidėjo ir Lietuvos kaimo plėtros programa (KPP). Tapęs nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos dalyviu, ūkininkas net penkerius metus gavo finansinę paramą.

  • Piketuotojų ūkininkų iš Utenos neišlydėjo niekas

    Dar gerokai prieš septintą ryto Utenos kelių seniūnijų ūkininkai, pasikvietę draugėn ir pulkelį zarasiškių, Utenos rajono savivaldybės prieduryje būriuodamiesi vylėsi, kad į piketą Vilniuje išlydės ir valdininkai. Nors autobusas su 45 ūkininkais išvažiavo be penkiolikos aštuonios ir kai kurie savivaldybės tarnautojai jau rinkosi į darbą, sodžiaus darbštuoliais, susiruošusių ginti savo teisių Vilniuje, nesusidomėjo nė vienas. Nepalaikė jų ryžto ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ir abiejų savivaldybių skyriai, nors kitų savivaldybių pienininkai būrėsi po LŪS sąjungos vėliava. Rytų aukštaičiai sostinėn išvažiavo su europietišku autobusu, bet veždamiesi panašiai senas bėdas, kaip prieškario pirmtakai, anuomečiu neturėdami kam parduoti pulkus užaugintų žąsų.

  • Drausti savo galvijų ūkininkai dar neskuba

    Gera žinia šalies žemdirbiams – nuo šiol savo laikomus ūkinius gyvulius apdraudusiems nuo masinių ligų bus galima gauti kompensaciją iki 65 proc. draudimo įmokų. Nors ūkininkai iki šiol neskuba drausti savo auginamų gyvulių, tikimasi, kad ši naujovė paskatins juos į visa tai žiūrėti šiek tiek atsakingiau.
    Draudikų duomenimis, šalyje savo galvijus nuo ligų ir kitų nelaimių draudžia tik kas dvidešimtas ūkininkas.

  • Jaunystės svajonė auginti juoduosius serbentus virto tikrove

    Vienas didžiausių juodųjų serbentų uogynų savininkų Biržų rajone Adolfas Jasinevičius sako, jog šie metai ūkiui buvo vidutiniai. Gamta per daug nenuskriaudė, tačiau uogų supirkimo kainos šiemet žemiausios per visus paskutinius 5 metus. „Gal supirkėjai tarpusavyje susitarė", – svarsto priežastis ūkininkas. Viena laimė, kad uogininkai yra susibūrę į kooperatyvą „Juodoji uoga", kuri turi šaldymo įrangą ir gali išlaikyti uogas iki pat pavasario. Uogas kooperatyvas paprastai parduoda UAB „Vėtrija", o paskui teikia jai laikymo paslaugas.

  • Netvarkingi kombainai – vienas žingsnis iki nelaimės

    Šalyje – javapjūtės įkarštis. Ūkininkams džiaugiantis sparčiai vykstančiais darbais ir gausiu derliumi, ugniagesiai jau sulaukė pirmųjų pranešimų apie laukuose užsiliepsnojusius javų nuėmimo kombainus ir kitą žemės ūkio techniką. Vien per pirmąją rugpjūčio savaitę buvo užregistruoti 4 gaisrai, kuriuose degė kombainai. Pernai per visą javapjūtę liepsnojo 17 kombainų. Nuostolių patyrė tiek ūkininkai, tiek žemės ūkio bendrovės.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:6280
Vakar apsilankė:9055
Šią savaitę apsilankė:15335
Šį mėnesį apsilankė:294109
Viso (nuo 2015-02-16):13741175
Šiuo metu naršo:
144
2020-05-26
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!