Atsižvelgiant į tai, jog vis pasigirsta žemdirbių nuogąstavimų dėl neva naujų, anksčiau nebuvusių reikalavimų dėl daugiamečių pievų išlaikymo, Žemės ūkio ministerija nori atkreipti dėmesį ir paaiškinti, kad šis reikalavimas – jokia naujiena šalies žemdirbiams, Lietuvoje jis galioja jau nuo 2005 m. Skirtumas toks, kad iki šiol už šio reikalavimo nesilaikymą nebuvo numatyta taikyti jokio išmokų mažinimo, tačiau pareiškėjai, teikdami paraiškas gauti tiesiogines išmokas, visada įsipareigodavo, kad Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (Agentūra) pareikalavus, jos nustatytais terminais bei tvarka atkurs per paskutiniuosius metus buvusį daugiamečių ganyklų (pievų) plotą.
Nuo 2015 m. Lietuvoje, kaip ir visose kitose ES valstybėse narėse, įsigalioja naujoji tiesioginių išmokų schema – žalinimas, t. y. dalis tiesioginių išmokų tiesiogiai susiejama su klimatui ir aplinkai naudinga žemės ūkio veikla. Pareiškėjai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas už deklaruojamus žemės ūkio naudmenų plotus, turi laikytis šių žalinimui įgyvendinti skirtų reikalavimų: ariamojoje žemėje auginti skirtingus pasėlius (pasėlių įvairinimo reikalavimas), dalį ariamosios žemės atidėti ekologiškoms vietovėms (ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės reikalavimas); išlaikyti turimus daugiamečių pievų ir ganyklų plotus, t. y. nepaversti jų kitos paskirties plotais (pvz., išarti ir sėti javus). Šio reikalavimo įgyvendinimo tikslas – mažinti anglies dvideginio išsiskyrimą į aplinką. Tai yra įvardyta kaip viena iš priemonių kovoti su klimato kaita. Todėl kiekviena ES valstybė narė turi prisiimti įsipareigojimą išlaikyti turimus daugiamečių pievų ir ganyklų plotus.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kol Lietuva nesumažino daugiamečių pievų ploto iki šaliai narei leistinos sumažėjimo ribos (5 proc. šalies mastu), tol pareiškėjai, deklaruodami išartus ir neatkurtus daugiamečių pievų plotus, pretenduoja gauti visas ES tiesiogines išmokas, įskaitant ir žalinimo išmoką. Tačiau, kai Lietuva viršys minėtąją didžiausią leistiną daugiamečių pievų ploto sumažinimo ribą šalies mastu, Agentūra privalės paprašyti pareiškėjų, deklaruojančių plotus, kurie per paskutinius dvejus metus buvo išarti (t. y. iš daugiametės pievos buvo paversti kitos paskirties žeme, pvz., užsėti javais), iki kitų metų deklaravimo atkurti šiuos plotus (toje pačioje arba kitoje vietoje) į pievą, įsipareigojant išlaikyti pievą tame plote bent 5 metus. Ir tik šio reikalavimo neįvykdžius pareiškėjui būtų taikomas išmokų mažinimas – už išartą ir neatkurtą daugiametės pievos plotą būtų neskiriama žalinimo išmoka. Kol kas Lietuva daugiamečių pievų dar nėra sumažinusi iki kritinės ribos, dar yra rezervo, todėl apie jokį išmokų mažinimą dėl daugiamečių pievų išarimo ir neatkūrimo dar negali būti nė kalbos.
Dalis daugiamečių pievų Lietuvoje (kalbama apie kelias dešimtis tūkstančių hektarų) yra priskiriamos prie „NATURA 2000″ teritorijoje esančių natūralių buveinių plotų, kitaip tariant – prie aplinkosaugos požiūriu jautrių daugiamečių pievų. Šiai ypatingos gamtinės vertės pievų grupei yra taikomi papildomi apribojimai – jų ne tik negalima išarti ir atkurti, bet apskritai negalima arti net pievos atnaujinimo tikslais (tai yra leidžiama paprastųjų daugiamečių pievų atveju). Už tokios pievos išarimą pareiškėjui išmokos mažinamos – už išartą plotą žalinimo išmoka neskiriama, net ir Lietuvai neviršijus didžiausios leistinos paprastųjų daugiamečių pievų plotų sumažėjimo ribos.
Žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtintas Daugiamečių pievų atkūrimo aprašas, kuriame numatyta visa tvarka, kada ir kaip turėtų būti atkuriamos daugiametės pievos, įskaitant ir minėtąsias aplinkai jautrias pievas. Apraše yra numatyta, kad atkurti reikės ne mažesnius nei 10 arų plotus. Todėl, atsakant į galimą pareiškėjų klausimą, kodėl jie gauna Agentūros raštą, kuriame teigiama, kad pareiškėjai išarė daugiametes pievas, nors ir skelbiama, kad Lietuvoje dar nepasiekta kritinė 5 proc. sumažėjimo riba, atsakome, kad: pareiškėjas suarė aplinkosaugos atžvilgiu jautrią daugiametę pievą, o tuo atveju tolerancija dėl bendro Lietuvos pievų plotų sumažėjimo nėra taikoma; pareiškėjams tokie pranešimai buvo išsiųsti anksčiau nei patvirtintas Daugiamečių pievų atkūrimo aprašas, kuriame nurodyta, kad atkurti reikia tik ne mažesnius kaip 10 arų išartus plotus; pareiškėjai, išarę mažesnius nei 10 arų plotus, bus atleidžiami nuo atsakomybės atkurti išartus aplinkai jautrių daugiamečių pievų plotus. Už tai išmokos nebus mažinamos.
Žemės ūkio ministerijos inf.