Daugiau nei 5 mln. tonų grūdų – absoliutus rekordas
KaimasDaugiau nei 5 mln. tonų grūdų – absoliutus rekordas
2015 vasario 02, Pirmadienis 14:00

Daugiau nei 5 mln. tonų grūdų – absoliutus rekordas

Daugiau nei 5 mln. tonų grūdų – absoliutus rekordas

Praėję metai Lietuvai buvo bene patys derlingiausi – nuimtas rekordinis grūdų kiekis, daugiau nei 5 mln. tonų, tokio kiekio grūdų dar nėra buvę per visą Lietuvos istoriją.

„Praėjusių metų pavasarį prognozės buvo liūdnos, tačiau pasibaigus metams matome, kad užauginome rekordinį grūdų kiekį, mūsų specialistai prognozavo apie 5 mln. tonų, o skaičiai yra dar didesni, tai absoliutus Lietuvos rekordas ir labai geros naujienos", – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Praėjusiais kalendoriniais metais nuimta 5324,1 tūkst. t iš jų javų grūdų – 5123,2 tūkst. t. t.y. 16,6 proc. daugiau nei pernai. Preliminariais duomenimis, iš šalies grūdų augintojų per 2014 kalendorinius metus nupirkta 3,24 mln. t. įvairių rūšių grūdų ir 0,4 mln. t rapsų už 595,6 mln. Eur. Palyginti su 2013 metais, grūdų supirkimas padidėjo 9,8 proc., tačiau rapsų supirkimas sumažėjo penktadaliu. 2014 kalendoriniais metais iš Lietuvos išvežta 3,1 mln. t grūdų, daugiausia kviečių – 2,5 mln. t (83 proc.) ir 0,33 mln. t rapsų. Palyginti su 2013 metais, grūdų eksportas padidėjo beveik ketvirtadaliu (24,5 proc.), o rapsų – 13,2 proc. sumažėjo. 2014 metais, palyginti su 2013 metais, 31,6 proc. padidėjo kviečių eksportas.
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. derliui pasėta 764,7 tūkst. ha žieminių javų ir rapsų arba 28 proc. daugiau nei 2014 metų derliui. Daugiausia žieminių augalų pasėta Šiaulių apskrityje, beveik 200 tūkst. ha, t.y. ketvirtadalis šalies žiemkenčių pasėlių plotų. Toliau seka Kauno apskritis – 145,2 tūkst. ha, Panevėžio – 125,2 tūkst. ha, Marijampolės – 110,7 tūkst. ha. Gerokai, net 48 proc., padidėjo žieminių kviečių ir 11 proc. žieminių rapsų pasėlių plotai. Iš žieminių augalų nuosekliai didėja kviečių ir rapsų pasėlių plotai.

Žemės ūkio ministerijos inf.

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Biliakiemio šventėje – dėmesys Baltijos keliui

    Praėjusį šeštadienį Utenos seniūnijos gyventojai traukė į Biliakiemyje vykusią tradicinę Žolinės-kaimynų šventę. Renginyje veiklos netrūko – buvo galima dalyvauti klumpdirbystės bei puokščių rišimo kūrybinėse dirbtuvėse, aplankyti Dalios Puodžiukienės ir jos sūnaus Astijaus kūrybos darbų parodą „Erdvėse", pasivažinėti karieta, paragauti garuojančios košės, žuvienės, naminės giros. Mažieji šventės dalyviai laiką leido jodinėdami, žaisdami įvairius žaidimus, smaližiaudami. Susirinkusiems koncertavo tradicinė kaimo kapela „Smalvos" (vadovė Danutė Stunžienė), moterų vokalinis ansamblis „Vėtrungė" (vadovė Valentina Sinkevič) ir uteniškė muzikinių televizijos projektų dalyvė Gerda Zaptoriūtė.

  • Galeliai – iš visų galų suvarytų žmonių kaimas (I)

    Prie Lukno ežero įsikūręs „iš visų galų“ suvarytas kaimas – Galeliai (Vyžuonų sen.). Čia trobų skaičius jau senokai nekinta, o gyventojų nedaugėja, atvirkščiai – jų vis mažiau. Vis dėlto Galeliuose dar yra žmonių, prisimenančių dūmines kaimo pirkias ir ankstesnį jo pavadinimą. Kaime gyveno garsus medžio drožėjas Stanislovas Karanauskas, vasaromis lankydavosi legendinis Lietuvos televizijos diktorius Vytautas Kybartas.

  • Žiezdrių kaime gyvena laumės ir velniai (II)

    Už Tauragnų plyti Žiezdrių kaimas, kuriame gyvena ne tik žmonės, bet ir bebrai, dvasios, laumės bei velniai. Tiesa, žmonių nebe marios – vieną sodybą nusipirkę užsieniečiai, kitose taip pat dažniausiai tik šiltuoju metų laiku lankosi vasarotojai. Keli likę vietiniai gyventojai išsibarstė vienišose sodybose, menančiose kažkada gyvenusias gausias šeimynas.

  • Sėlės kaime sėliai galbūt niekada ir negyveno (II)

    Penki kilometrai už Tauragnų, važiuojant Kirdeikių link, yra galimai sėliškos kilmės vardu pavadintas kaimas – Sėlė. Ankstesniu pavadinimu vietinių tebevadinamo kaimo gyventojai atsimena anuometę Sėlą buvus ne tik didelę, bet ir linksmą, pilną jaunimo. Čia nuolat būdavo rengiami šokiai, lenktyniaujama Tauragno ledu. Mokytoja Jadvyga Bivainienė visoje apylinkėje buvo žinoma dėl rengiamų klojimo teatro vaidinimų.

  • Parama kaimo bendruomenėms mažina socialinę atskirtį

    „Gyvybingas kaimas ir stiprios vietos bendruomenės – vienas iš svarbiausių mūsų prioritetų“, – sakė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, tvirtindamas 2019 m. Nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles, nustatančias paramos sąlygas ir tvarką. Kaimo bendruomenių projektams finansuoti skirtas beveik milijonas eurų.

  • Europos Sąjungos parama Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui

    2014–2020 m. Lietuvai iš viso skirta 8 353 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų. Iš jų 1 613 mln. eurų – kaimui ir žemės ūkio plėtrai. ES fondų investicijos yra svarbus Lietuvos ūkio ekonomikos variklis.

  • Verslo kūrimui ir plėtrai kaime – 19,4 mln. eurų

    Jau nuo rugpjūčio 1 dienos kaimo vietovėse veikiančios įmonės gali kreiptis dėl Europos Sąjungos paramos verslo plėtrai. Šiam paraiškų priėmimui skirta apie 19,4 mln. Eur, vienam pareiškėjui maksimali paramos suma – 200 tūkst. eurų.

  • Apsisprendimas gyventi kaime lėmė verslą

    Kretingiškiai Laima ir Marius Rimgailos sakė turėję ne vieną galimybę rinktis, kur jiems geriau sukti šeimos lizdą: ieškotis vietos gyventi mieste ar ant plyno lauko pradėti statybas Kretingos r., Petreikių kaime, netoli Laimos mamos tėviškės. „Kaimas vis dėlto nugalėjo“, – atviravo jie.

  • Šviečiamoji gyvulininkystės programa: „gyva“ pažintis šalies ūkiuose

    Vištos, kalakutai, karvės, žirgai - visus šiuos tradicinius šalies gyvūnus galima pamatyti netoli Druskininkų įsikūrusiame Augų ūkyje. Ūkio kieme nuolat klega ne tik plunksnas pašiaušę kalakutai, bet ir ūkio svečiai – pradinių klasių mokiniai. Čia atvyksta pradinukų grupės „gyvai" pamatyti ir susipažinti su ūkiniais gyvūnais pagal Žemės ūkio ministerijos finansuojamą Šviečiamąją gyvulininkystės programą.

  • Kelią į kaimo širdį radęs keistuolis savo sodybos duris atvėrė režisieriui A. Puipai

    Senoji apleista Pagulbio kaimo (Molėtų r.) mokykla maždaug prieš dešimtmetį tapo menininkų traukos centru, o jau šį rudenį čia prasidės režisieriaus Algimanto Puipos režisuoto ilgametražio filmo „Kamanių medus" filmavimas.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1710
Vakar apsilankė:9860
Šią savaitę apsilankė:55734
Šį mėnesį apsilankė:334508
Viso (nuo 2015-02-16):13781574
Šiuo metu naršo:
107
2020-05-30
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!