Melioracijos sistemoms tvarkyti – milijoninė parama
KaimasMelioracijos sistemoms tvarkyti – milijoninė parama
2019 gegužės 08, Trečiadienis 10:14

Melioracijos sistemoms tvarkyti – milijoninė parama

Melioracijos sistemoms tvarkyti – milijoninė parama

Į melioracijos sistemų ir statinių naudotojų asociaciją susibūrę penki Kretingos rajono ūkininkai dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonėje „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ ir, pasinaudoję finansine parama, atnaujino žemės ūkio veiklai naudojamų laukų drenažo infrastruktūrą. Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Gelbėjo mirkstančius laukus

Pasak pirmininkės Nijolės Pielikienės, melioracijos sistemų naudotojų asociacija buvo įkurta dar 2010 metais, taigi tokiam žingsniui buvo ruoštasi seniai, tačiau kantrybės taurė persipildė po 2017-aisiais užklupusių liūčių, kai kaimynystėje dirbantys žemdirbiai į savo laukus, kuriuose sėja javus, negalėjo įkelti kojos – tyvuliavo ežerai.
„Juk turėjome kažkaip gelbėtis, drenažas visu 100 procentų nebeveikė", – sakė vienas pernai įvykdyto projekto „Kretingos rajono Rūdaičių ir Vydmantų kadastrinių vietovių dalies lauko drenažo inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas" iniciatorių asociacijos narys Rūdaičių ūkininkas Stasys Sandaras.
Bendra projekto vertė buvo 373 tūkst. 951 Eur. Iš šios sumos paramos lėšos sudarė 254 tūkst. 287 Eur, po 20 proc. lėšų kiekvienas už jiems priklausančius įrenginius prisidėjo kaip partneris Kretingos rajono savivaldybė bei asociacijos nariai.
Sausinamame plote, kuriame, priklausomai nuo sėjomainos, auginami ūkininkų grūdai bei ankštinės kultūros, rekonstruota per 27 km drenažo linijų, 31 požeminis šulinys, 17 drenažo žiočių, aštuoni vandens nuleistuvai.
Paklausti, ar patenkinti tuo, kaip veikia atnaujinti įrenginiai, Nijolė ir Stasys atviravo, jog nauda neabejojantys, nors patys dar laukia progos įsitikinti.
„Drenažas ką tik atnaujintas, viskas dar labai šviežia. Šis pavasaris – sausas, kasdien laukiam lietaus, bijom, kad šiuokart gamta pasėlių neišdegintų", – sakė jie. S. Sandaras pridūrė, jog įrenginius atnaujinusi įmonė davė penkerių metų garantiją.

Naujas paraiškų priėmimo etapas

Norintieji rekonstruoti drenažo įrenginius šiemet ir vėl kviečiami teikti paraiškas gauti paramą pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą" veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai". Paraiškos priimamos nuo gegužės 2 iki liepos 31 dienos. Šiam etapui skirta daugiau kaip 25 mln. 300 tūkst. Eur.
Pagal priemonės veiklos sritį remiama: lauko drenažo inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas; lauko drenažo sistemų pritaikymas pagal keliamus aplinkosaugos reikalavimus; vietinės reikšmės vidaus kelių rekonstravimas bei įrengimas ir ariamos žemės kalkinimas pagal projektą.
Pareiškėjai ir partneriai gali būti: savivaldybės; melioracijos sistemų naudotojų asociacijos; fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, kurių nuosavybės teise priklausančios žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) sausinimo sistemos (-ų) ribomis. Paraiškas galima teikti individualiai arba su partneriais – kitais juridiniais asmenimis. Partnerių įtraukimas į projektą turi būti pagrįstas ir jo būtinumas turi būti įrodytas paramos paraiškoje ir projektavimo užduotyje. Partneriams taikomos tos pačios tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai kaip ir pareiškėjui. Finansavimą, skirtą visam projektui įgyvendinti, tiesiogiai gauna tik paramos gavėjas. Partneriai tiesiogiai paramos lėšų negauna. Galimybė keliems partneriams vykdyti vieną projektą neužkerta kelio kiekvienam partneriui pateikti savarankiškas paraiškas įgyvendinti kitus projektus.

Sąlygos ir reikalavimai

Kai pareiškėjas ar jo partneris yra savivaldybė, kuri rekonstruoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, ji pateikia savivaldybės administracijos pažymą, patvirtinančią nekilnojamojo turto valdymo faktą (žemės valdymo faktą patvirtinantys dokumentai neteikiami); kai pareiškėjas ar jo partneris yra melioracijos statinių naudotojų asociacija ar fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, ji pateikia asociacijos narių / fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės narių, veikiančių pagal jungtinės veiklos sutartį, kurių naudojamoje žemėje vykdomas projektas, nuosavybės teisę, nuomą ar panaudą patvirtinančius dokumentus. Jei statiniai ir žemė yra valdomi nuomos, panaudos ar kitais pagrindais, nuomos, panaudos sutartys turi būti įregistruotos VĮ Registrų centre iki paramos paraiškos pateikimo datos ir iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.
Nuomos, panaudos sutartyje ar kitais pagrindais naudojamos žemės valdymo ir naudojimo teisę suteikiančiuose dokumentuose turi būti aptarta melioracijos statinių rekonstrukcijos galimybė; investicijos pagrįstos projektavimo užduoties rengimo metu atliktais sąmatiniais skaičiavimais, jos turi atitikti aplinkos apsaugos reikalavimus. Jei projekte numatytas rūgščių dirvų kalkinimas, kartu su paraiška turi būti pateiktas rūgščių dirvų stebėseną vykdančios laboratorijos dokumentas, patvirtinantis dirvų rūgštingumą sausinamos teritorijos ariamoje žemėje.
Projekto įgyvendinimo teritorijoje esančių melioracijos statinių, kurių nusidėvėjimas mažesnis nei 45 proc., rekonstrukcija nefinansuojama (reikalavimas netaikomas vietinės reikšmės vidaus keliams). Melioracijos statinių nusidėvėjimas nustatomas pagal melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenis pagal kadastro vietoves, kaip nurodyta Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos taisyklėse. Vidaus reikšmės keliams (privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų ir visiems kitiems keliams, nepriskirtiems viešiesiems keliams) skiriama ne daugiau kaip 25 proc. lėšų nuo bendros projekto vertės.

Atrankos balai

Projektams, kuriuose numatoma rekonstruoti polderių siurblines arba pylimus, arba tvenkinių hidrotechninius statinius, suteikiama 20 balų; jei projektui įgyvendinti prašoma mažesnio negu galimas didžiausias paramos intensyvumo, už kiekvieną sumažintą procentinį punktą (skaičiuojama sveikaisiais skaičiais, neapvalinant pagal matematines apvalinimo taisykles) pareiškėjui suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 10 balų. Tačiau atrankos balai nesuteikiami, kai pagal paramos paraiškoje nurodytą projekto investicijų vertę apskaičiuota paramos suma, taikant didžiausią galimą paramos intensyvumą, viršija didžiausią galimą paramos sumą projektui, tačiau projektui prašoma skirti Taisyklėse nustatytą didžiausią galimą paramos sumą. Kai numatoma atlikti funkciniais ryšiais susijusių melioracijos sistemų ir jų hidrotechnikos statinių rekonstrukciją sklypuose, kurie išsidėstę teritorijoje, esančioje vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose 1–2 kadastro vietovėse, – suteikiama 15 balų; 3–4 kadastro vietovėse, – 10 balų; 5 ir daugiau kadastro vietovių, – 5 balai. Projektams, kuriuose asociacijų ir fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės nariai pirmą kartą dalyvauja asociacijos ar fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, prašančios paramos pagal priemonę (2007–2013 m. ir 2014–2020 m.) veikloje, suteikiama 15 balų; projektams, kuriuose griovių arba pralaidų rekonstravimo darbams numatoma skirti: 50 ir daugiau proc. prašomų projekto investicijų vertės (be bendrųjų išlaidų), – suteikiama 20 balų; 40–49,99 proc. įskaitytinai prašomų projekto investicijų vertės (be bendrųjų išlaidų), – 10 balų; 30–39,99 proc. įskaitytinai prašomų projekto investicijų vertės (be bendrųjų išlaidų), – 5 balai. Projektams, kuriuose numatoma rekonstruoti tiltus, – 20 balų. Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 25 balai.

    

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Platus užmojis – sutvarkyti visą melioracijos sistemą

    Daugelį metų melioracijos įrenginių tvarkymui ir šių darbų finansavimui skirta nepakankamai dėmesio ir lėšų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė naują Melioracijos įstatymo projektą, kuriuo siekiama iš esmės pakeisti ydingą seną tvarką ir per 15 metų sutvarkyti sistemą.

  • Apleistas melioracijos griovys nebegadins kraštovaizdžio

    Lietuva yra priskiriama didesnės drėgmės zonai, todėl dirvožemio sausinimas yra būtinas. Daugelis Lietuvos melioracijos griovių yra statyti dar sovietmečiu, bet, tinkamai prižiūrint, juos būtų galima eksploatuoti dar pusę amžiaus. Užtektų sutvarkyti kas 2–3 metus: jei yra galimybė – nupjauti šlaitų žolę, iškirsti krūmus.

  • Melioracijos būklė: valstybė lėšų skiria tik senoms žaizdoms gydyti

    Utenos rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Sigitas Urbonas teigė, kad rajono melioracijos objektų būklė liūdnoka. Tokia padėtis visoje Lietuvoje: nuo 1991-ųjų naujų melioracijos sistemų praktiškai neatsirado, lėšų skiriama labai mažai, jų net nepakanka senųjų remontui. Pradėjus grąžinti žemes teisėtiems paveldėtojams, ilgokai buvo ginčijamasi, kam priklauso tose žemėse užkasti melioracijos sistemų tinklai – valstybei ar savininkams. Pagaliau Lietuvos Respublikos 1993 metų gruodžio 12 dienos Melioracijos įstatymas nustatė melioracijos statinių nuosavybės santykius, žemės savininkų ir kitų naudotojų teises bei pareigas, susijusias su melioracijos objektų statyba, naudojimu ir apsauga, nustatė finansavimo tvarką. Bet ūkininkams nuo to netapo lengviau. Jų skundai dėl išmirkusių pasėlių, užlietų pievų ir kitų žemės naudmenų bėdų skamba nuolat.

  • Parama tvarkantiems melioracijos griovius

    Kviečiame ūkininkus, t.y. žemės sklypų savininkus, ar asmenis, kitais teisėtais pagrindais naudojančius žemės sklypus, dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėje „Pelno nesiekiančios investicijos" melioracijos griovių tvarkymo programoje. Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
    Programos tikslas – neprižiūrimų melioracijos griovių neigiamo poveikio sausinimo sistemoms pašalinimas, palankių žemdirbystės sąlygų melioruotoje žemėje atstatymas, kraštovaizdžio išsaugojimas.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1597
Vakar apsilankė:5761
Šią savaitę apsilankė:40158
Šį mėnesį apsilankė:120327
Viso (nuo 2015-02-16):10874222
Šiuo metu naršo:
64
2019-08-18
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!