KaimasUž pasodintą mišką – didesnės išmokos
2019 kovo 20, Trečiadienis 08:55

Už pasodintą mišką – didesnės išmokos

Už pasodintą mišką – didesnės išmokos

Miškai – ne tik mūsų planetos plaučiai, bet ir maitintojai, rengėjai, kuro tiekėjai. Jie valo dirvą, vandenį bei orą ir saugo visos ekosistemos pamatus nuo vandens ar vėjo sukeltos erozijos. Be to, anot Utenos rajone gyvenančių ir savo pasodintą mišką puoselėjančių Gražinos ir Zenono Druskių, tai – didžiulė puošmena ir atgaiva širdžiai. Nors grybai bei uogos prieš dešimt metų sutuoktinių pasodintame miške dar neauga, bet, G. ir Z. Druskių teigimu, jame gera pasivaikščioti ir žvilgsniu paglostyti kone kiekvieną savomis rankomis pasodintą bei išpuoselėtą medelį.

Parama padėjo apsispręsti įveisti mišką

Girininku beveik visą gyvenimą dirbantis Z. Druskis sakė, kad miškas – tai mūsų deguonis, todėl reikia stengtis atsodinti melioracijos vajaus laikais šalyje išnaikintus medžius. Vyro teigimu, per šimtą metų miškingumas Lietuvoje padidėjo nuo 25 iki 33 procentų. „Ir taip greičiausiai yra dėl to, kad gaunantys paramą žmonės sodina miškus savo žemėse", – svarstė pašnekovas. Prie pašnekesio prisijungusi G. Druskienė antrino vyrui, kad atsikėlė savo tėvų žemes iš Raseinių rajono ir abu nusprendė, jog verstis žemės ūkiu jau per seni, todėl nutarė sodinti mišką. „Turėjom tada talkos – vaikų, jų sutuoktinių – todėl surėmėme pečius ir savo rankomis pasodinome medelius", – aiškino moteris.
Šeima 2,69 ha savo žemės užsodino įvairiais medžiais: eglėmis, pušimis, beržais, juodalksniais, ąžuolais. Nors mišką prižiūrėti tikrai nelengva, nes, pasak Z. Druskio, pušis ir ąžuolus mėgsta skriausti miško žvėrys, medeliai stiebiasi jau dešimt metų, o beržai ir juodalksniai savo viršūnėmis jau gerokai praaugo šeimininkus. Sutuoktiniai vienbalsiai tvirtino, kad, jei ne parama miškui veisti, savo pajėgomis to padaryti būtų neįstengę, nes nepigiai atsiėjo ir sodinukai, ir žemės paruošimas sodinimui, ir vėlesnė jaunuolyno priežiūra.

Dabar – didesni įkainiai

Kaip priminė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja Rasa Motiejaitė, paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą" veiklos sritį „Miško veisimas" galima teikti elektroniniu būdu portale ŽŪMIS nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d. Šiems metams iš viso skirta 13,9 mln. eurų paramos lėšų.
Pašnekovė informavo, kad vasario 22 d. pakeitus taisykles įsigaliojo pagrindinė šių metų naujovė – šiai priemonei buvo numatyta didesnė tiek vienkartinė kompensacinė išmoka už miško įveisimą, tiek išmoka įveistam miškui prižiūrėti, apsaugoti bei ugdyti, kuri mokama 12 metų. Anot ŽŪM darbuotojos, išmoka miškui prižiūrėti kiekvienai medžių rūšiai padidėjo vidutiniškai 20 proc., išmoka už hektarą įveisto miško didėjo skirtingai kiekvienai medžių rūšiai (pvz., išmoka už paprastosios pušies pasodinimą, palyginti su ankstesne išmoka, padidėjo beveik 200 eurų už hektarą ir siekia 1 273 eurus).
Kaip aiškino pašnekovė, didesnė išmoka už įveistą mišką galios tik pareiškėjams, pateikusiems paraiškas šiais ir vėlesniais metais, o didesnės išmokos už miško priežiūrą bus mokamos ir pasodinusiems mišką anksčiau ir iki šiol gaunantiems kasmetinę išmoką.
Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
Anot R.Motiejaitės, parama gali pasinaudoti ne jaunesni kaip 18 metų fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kuriems žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, bei savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.
Taip pat, R. Motiejaitės teigimu, svarbu tai, kad, želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti, o trumpos rotacijos želdiniams (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų) sodinti parama neteikiama.
Skyriaus vedėja pabrėžė, kad įveisus mišką miško dauginamosios medžiagos kilmę įrodantys dokumentai taip pat turi būti pateikti elektroniniu būdu per ŽŪMIS portalą.

Jurgitos Ulkienės nuotr.

Užsk. Nr. ŽŪM 19

          

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Gaus padidintas išmokas miškui įveisti

    Gera naujiena sodinantiems miškus – nuo šio pavasario veisiantiems miškus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą 15-30 proc. padidintos išmokos miškui įveisti, jį prižiūrėti, saugoti ir ugdyti iki 12 metų po įveisimo.

  • Stambios miško vagystės užfiksuojamos ir Utenos apskrityje

    Šalies gyventojai bando nemokamai prasimanyti malkų šildymui, todėl tradiciškai padažnėja atvejų, kai fiksuojamos miško vagystės. Tokių pažeidimų netrūksta ir Utenos apskrityje. VĮ Valstybinių miškų urėdija perspėjo, kad į policiją bus kreipiamasi dėl kiekvieno užfiksuoto nelegalaus miško kirtimo ar kito pažeidimo.

  • Miškų valdymo pertvarka pradedama nuo dialogo su kiekviena urėdija

    Aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir viceministras Martynas Norbutas per rugsėjį ir spalį susitiks su kiekvienos miškų urėdijos darbuotojais ir vietose su jais konkrečiai aptars, kaip vyks valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarka ir kaip dirbs miškininkai po jos.

  • Rūpestis mišku – investicija į ateities kartas

    Vienas reikšmingiausių išskirtinių Lietuvos bruožų – žaliuojantys miškai. Pastarieji, užimantys daugiau nei 30 procentų visos šalies teritorijos, reikalauja atitinkamos priežiūros – privalu nuolatos stebėti miškų būklę, medžius reikia saugoti nuo kenkėjų, gaisro, atsodinti iškirstus plotus bei veisti jaunuolynus. Rūpestis žaliaisiais plotais lemia ir geresnę medienos kokybę, didesnį ir efektyvesnį jos pardavimą. Būtent siekis tinkamai rūpintis savo turtu, tampa viena iš priežasčių miškų savininkams kreiptis dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP).

  • Prie Miškų departamento vairo – Donatas Dudutis

    Aplinkos ministerijos Miškų departamentui pradėjo vadovauti Donatas Dudutis, laimėjęs konkursą direktoriaus pareigoms užimti.
    43 metų Donatas Dudutis – toli gražu ne naujokas ministerijoje. Miškų departamente (tuometėje Žemės ir miškų ūkio ministerijoje) jis pradėjo dirbti 1997-aisiais. Nuo 1999 m. iki 2010 m. vadovavo Miškų ūkio plėtros skyriui, o po to išėjo į privatų verslą.

  • „Agresyvi“ miškų kontrolė užkirto kelią beveik trečdaliui pažeidimų

    Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai jau keletą metų iš eilės vykdo itin aktyvią, kaip patys sako – net „agresyvią", privačių ir valstybinių miškų kontrolę. Net neabejojama, kad tai buvo priežastis, dėl kurios šiemet net 30 proc. sumažėjo neteisėtai iškirstos medienos kiekis.

  • Privačių miškų savininkams atėjo metas deklaruoti ir sumokėti mokesčius

    Aplinkos ministerija primena, kad privačių miškų savininkai ir kiti valdytojai iki liepos 15 d. privalo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomuosius 5 procentų atskaitymus iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomame miške, ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Jei per kalendorinį pusmetį privataus miško savininkas negavo tokių pajamų, deklaracijos teikti nereikia.

  • Uteniškiai pasodino beveik 2 ha miško

    Praėjusį šeštadienį, balandžio 16 dieną, visoje Lietuvoje vyko visuotinė talka – nacionalinis miškasodis, kurio metu šalies gyventojai buvo kviečiami sodinti mišką. Iš viso tokia talka buvo organizuojama 42 miškų urėdijose, tarp kurių buvo ir Utenos.

  • Nacionalinio miško sodinimo šventė kviečia į Vyžuonų girininkiją

    Balandžio 16 dieną, šeštadienį, 11 valandą visoje Lietuvoje šalies gyventojai kviečiami į Nacionalinį miškasodį. Miškininkai tikisi, kad po šios visuotinės talkos turėtų sužaliuoti apie 100 hektarų ateities miškų.
    Iki Nacionalinės miško sodinimo šventės liko vos kelios dienos, tačiau uteniškiai kol kas neskuba raitotis rankovių ir ruoštis šiai pirmą kartą šalyje organizuojamai šventei po atviru dangumi. Miškininkai ragina paskubėti ir prisijungti prie siekiamo rekordo.

  • Kviečia į nacionalinį miškasodį

    Balandžio 16 dieną 11 val. visoje Lietuvoje startuoja nacionalinis miškasodis. Tikimasi, kad po šios visuotinės talkos turėtų sužaliuoti bent 100 hektarų ateities miškų.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1040
Vakar apsilankė:7264
Šią savaitę apsilankė:26835
Šį mėnesį apsilankė:171613
Viso (nuo 2015-02-16):10062615
Šiuo metu naršo:
45
2019-04-26
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!