Savo sveikata rūpinasi per 50 000 vaikų
JaunimasSavo sveikata rūpinasi per 50 000 vaikų
2015 liepos 10, Penktadienis 11:03

Savo sveikata rūpinasi per 50 000 vaikų

Savo sveikata rūpinasi per 50 000 vaikų

Jau septintus metus Lietuvos mokyklose ir darželiuose vyksta projekto „Sveikatiada" iniciatyvos – patrauklūs ir dinamiški renginiai padeda vaikams susipažinti su sveikos gyvensenos pagrindais.

Mokinių sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžius formuojančio projekto „Sveikatiada" stiprybė – ambasadorių tinklas. Taip vadinami mokymo įstaigų atstovai, įgyvendinantys sveikos gyvensenos renginius savo mokyklose ir darželiuose bei perduodantys projekto organizatorių žinutę – sveikai gyventi yra tikrai smagu.

Beveik tūkstantį mokytojų vienijanti „Sveikatiada" siekia atskleisti vaikams fizinio aktyvumo svarbą bei kovoti su visuomenėje vyraujančiais mitybos mitais. Norima, kad jaunoji karta gebėtų daryti informuotus sprendimus mitybos ir judėjimo srityse.

„Aktyviai bendraudami su mokyklomis ir darželiais akcentuojame, kad nesveiko maisto nėra, yra tik neteisinga ir nesubalansuota dieta. Mokymo įstaigose vis dar gaji nuomonė, kad tik daržovės yra sveikas maistas, o štai saldumynų ar riebių produktų vartoti visai negalima. „Sveikatiada" keičia šį stereotipą bei laikosi pozicijos, kad valgyti galima viską, tik tai reikia daryti saikingai", – sakė projekto „Sveikatiada" koordinatorius Tadas Beržonskas.

Daugiau nei 500 mokyklų ir darželių vykdo jau tradicija tapusias ir mokinių pamėgtas tęstines iniciatyvas – „Pusryčių fiestą", „Vaisių ir daržovių mitingą", „Sveikatiadoj šok ir nesustok", „Mankštiadą" bei kitus užsiėmimus, kurių metu vaikai žaidimų forma supažindinami su sveikos gyvensenos principais. Išbandę jiems patikusias veiklas, mokiniai prašo kuo daugiau panašaus pobūdžio renginių bei pradeda domėtis sveikatingumu ir savarankiškai.

Tiek Švietimo ir mokslo, tiek ir Sveikatos apsaugos ministerijų aktyviai palaikomas ir remiantis šių institucijų metodine informacija vykdomas projektas 2014-2015 mokslo metu sumušė savo dalyvių rekordą – projekto veiklose iš viso dalyvavo daugiau 55 tūkst. vaikų, dar keletas tūkstančių mokytojų ir tėvų. „Sveikatiados" pavyzdys rodo, kad patraukliai pateikta informacija bei praktiniai patarimai apie sveiką gyvenseną vaikams yra tikrai įdomūs bei naudingi.

„Vaikams mityba ir ypatingai fizinis aktyvumas yra artimos sritys, svarbu juos sudominti bei leisti patiems atrasti tiesas. Kuomet užsiėmimai vyksta šiek tiek kitaip – ne pamokų, bet kitokia, jiems dar neatsibodusia forma, vaikai yra daug imlesni mokytis bei ugdytis naujų įpročių.

Surengus „Sveikatiados žinių mūšį" apie mitybą, mažieji su didžiausiu entuziazmu įsitraukė į viktorinas bei ieškojo atsakymų į suktus klausimus. O juos įveikę įgytomis žiniomis nepamiršdavo pasidalinti ir savo šeimose.

Vasaros metu vyksta būsimųjų mokslo metų sveikos gyvensenos iniciatyvų planavimas, o „Sveikatiada" į mokyklas ir darželius grįš jau rugsėjo mėnesį.

udiena.lt inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Atskleidė, kokios sveikatos problemos kamuoja vaikus

    Higienos instituto specialistai išsamiai išnagrinėjo Lietuvos vaikų sveikatos pokyčius ir netolygumus per praėjusius penkerius metus. Analizuoti vaikų demografijos pokyčiai, socialinė-ekonominė padėtis, gyvensena, ligų prevencija, sveikatos priežiūra, ligotumas, patiriamos traumos, psichikos sveikata, sveikata perinataliniu periodu ir mirtingumas.

  • Įvardijo vieną šalies savivaldybių problemą: Utena – ne išimtis

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) pastebėjo, kad, šiuo metu Lietuvoje yra septynios savivaldybės, kurios neturi nei vieno budinčio globotojo. Tokia situacija šiose savivaldybėse tęsiasi jau ilgą laiką.

  • Gyventojai vaistams pernai pinigų išleido mažiau

    Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, 2019-aisiais už kompensuojamuosius vaistus ligonių kasos sumokėjo 71,5 mln. eurų daugiau nei užpernai. Tuo metu  pačių gyventojų priemokos pernai sumažėjo net 17 mln. eurų.

  • Atskleidė, kiek per pastarąjį ketvirtį iš tėvų paimta vaikų

    Pastarųjų devynių mėnesių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos statistiniai duomenys apie Utenos apskritį rodo, kad šiek tiek sumažėjo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Taip pat sumažėjo ir vaikų, paimtų iš nesaugios aplinkos. 2018 metų II pusmetyje iš nesaugios aplinkos paimti 165 vaikai, 2019 metų I ketvirtyje – 72 vaikai.

  • Esant ekstremalioms vairavimo sąlygoms galima mokinių į mokyklas nevežti

    Kelininkams informuojant apie sudėtingas, dėl nepalankių žiemiškų sąlygų susidariusias eismo sąlygas kai kuriuose keliuose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad mokyklų vadovai kartu su savivaldybe gali priimti sprendimą leisti vaikams likti namuose. Tai aktualu kaimiškoms vietovėms.

  • Vaikams dovanojamas džiaugsmas sugrįžta su kaupu

    Iš laimės blizgančios akys ir pakili bei šventiška nuotaika – taip buvo galima apibūdinti įvairaus amžiaus vaikus, kurie prieš didžiąsias metų šventes išsirikiavo prie boulingo takelio Utenoje. Šią pramogą jiems dovanojęs Užpalių Švč. Trejybės parapijos klebonas Jonas Bučelis apie nebe pirmus metus teikiamą gerumo dovaną vaikams kalbėjo nesiplėsdamas. Dvasininko teigimu, išvažiavimas iš namų ir aplinkos pakeitimas jiems teikia džiugesio, o judėjimas skatina atsigręžti į sveikesnį gyvenimo būdą.

  • Vaikų nukritimų prevencija

    Nukritimai yra opi problema, nes tai yra pagrindinė visų amžiaus grupių vaikų susižalojimų priežastis. Mažam vaikui pasaulis yra nepažintas ir viliojantis. Vaikui susipažįstant su supančia aplinka, neįmanoma išvengti lengvų traumų. Suklupti ar pargriūti yra natūralus savo galimybių pažinimo procesas. Nors daugelis nukritimų baigiasi tiesiog nestipriais nubrozdinimais ar lengvais sumušimais, tačiau galima patirti ir sunkių traumų: stiprų kraujavimą, kaulų lūžius, galvos ar akių sumušimus, kurie gali būti pavojingi gyvybei ar turėti ilgalaikių pasekmių. Pačios pavojingiausios yra galvos traumos – jos netgi gali baigtis mirtimi.

  • Rudens palydėtuvės – su ožka

    Lapkričio 12-ą švenčiama Ožio diena, anot etnologų – įspūdingos rudens palydos, padėka derliaus dievams. Tai – paskutinė rudens šventė. Ganymo sezono pabaigą žmonės anuomet pažymėdavo įvairiomis apeigomis, burdavo, ar greit ateis žiema. Baltas ožys tapdavo tarpininku tarp dieviškojo ir žemiškojo pasaulių, buvo manoma, kad jis gali priartinti žiemą ir savo elgesiu išduoti apie ateitį. Pasak lietuvių tradicijų žinovų, Ožio diena buvo itin svarbi piemenėliams, nes prisnigus jiems prasidėdavo savotiškos atostogos, nebereikėdavo tęsti ganiavos: piemenėliai galėdavo pailsėti, prie šilto „pečiaus" pasišildyti, šiltos putros sočiai prisisrėbti. Šią šventę ketvirtus metus iš eilės švenčia ir Utenos vaikų lopšelio-darželio „Želmenėlis", puoselėjančio senąsias tradicijas, ugdytiniai.

  • Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

    Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakojo gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus vedėja Jolanta Trinkūnienė.

  • Varvanti nosis ar kosulys – ne kliūtis eiti į vaikų darželį

    Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo atnaujinama higienos norma, numatanti, kokių sveikatos sutrikimų požymių turintys vaikai negali būti priimami į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Šia higienos norma atsisakoma perteklinių reikalavimų, tad nežymių sveikatos sutrikimų turintys vaikai į darželius galės būti priimami.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:6059
Vakar apsilankė:11903
Šią savaitę apsilankė:50223
Šį mėnesį apsilankė:328997
Viso (nuo 2015-02-16):13776063
Šiuo metu naršo:
111
2020-05-29
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!