Spausdinti šį puslapį
2015 gegužės 15, Penktadienis 10:45

Asta Dirmaitė į Uteną parsivežė taurę

Asta Dirmaitė į Uteną parsivežė taurę
  • Jurgita PAVILONIENĖ
  • Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Balandžio 28–gegužės 5 dienomis Utenos muzikos mokyklos fortepijono mokytoja Ingrida Dirmienė kartu su mokine Asta Dirmaite buvo išvykusios į Italiją, kur vyko tarptautinis konkursas „Musica insieme".

Konkursas buvo jubiliejinis – 10-asis. Jis organizuojamas jauniesiems muzikantams iš viso pasaulio, todėl į konkursą susirenka tik labai gabūs ir stiprūs mokiniai. Į Musile di Piave mieste vykusį konkursą vyko didelė grupė muzikantų iš visos Lietuvos, tarp jų – ir uteniškė Asta su savo mokytoja ir mama I. Dirmiene.
Asta dalyvavo vyresniųjų pianistų (15–18 metų) D kategorijoje, atliko 15 minučių trukmės programą. Be Astos, gauti apdovanojimą siekė mokiniai iš Italijos, Kroatijos, Rusijos, Portugalijos, Lenkijos, Baltarusijos ir t. t. „Visų atlikėjų lygis buvo labai aukštas. Mes nesitikėjome pergalės, tik siekėme dalyvauti konkurse, įgyti naujos patirties. Astai tai buvo pirmas taip toli nuo gimtojo krašto organizuotas konkursas", – sakė I. Dirmienė. Taigi nors konkurencija buvo didelė, Astai pasisekė – ji savo grupėje laimėjo pirmą vietą ir jai buvo įteikta taurė. „Tai gana neįprasta, nes muzikantams paprastai tik išrašomas diplomas, kartais įteikiama saldainių dėžutė", – sakė I. Dirmienė. Negana to, Astai vienintelei iš visų atlikėjų buvo įteiktas specialus prizas už muzikalumą. „Vis dėlto didžiausias įvertinimas Astai yra ne prizai, o komisijos narės garsios pianistės Glorijos Campaner dėmesys ir komplimentai", – pasakojo I. Dirmienė.
Pati Asta apdovanojimo nesureikšmina. Ji džiaugiasi galėjusi užmegzti naujus ryšius, susirasti naujų draugų ir pakeliauti. Uteniškės aplankė Austriją, Čekiją, Italiją, pamatė Alpių kalnus, Veneciją, plaukė gondola, klausėsi gondolieriaus atliekamų itališkų dainų, aplankė Paduvą, kurioje palaidotas šv. Antanas, ilsėjosi miestelyje Lido di Jesolo prie Adrijos jūros kranto, maudėsi, lepinosi saule ir t. t.
Paklausta apie išlaidas, I. Dirmienė sakė, kad kelionė atsiėjo nepigiai, nes tiek konkurso stojamąjį mokestį, tiek kelionės išlaidas reikėjo padengti iš savo kišenės.
Kelionės įspūdžiai po truputį blėsta, tačiau I. Dirmienė sakė, kad dar paskambina kitų rajonų mokytojai ir sveikina laimėjus tokį reikšmingą apdovanojimą. „Dar sunku suvokti, kokio aukšto lygio konkursą mes laimėjome. Kolegos iš kitų mokyklų teigė, kad į šį konkursą daugiau nevažiuos, nes vaikams buvo pernelyg sunkus išbandymas", – teigė mokytoja.
Pokalbį su I. Dirmiene ir Asta nutraukė muzikos mokyklos mokytojas Evaldas Beinoravičius. Jis pasveikino Astą, padėkojo jai už pergalę ir įteikė saldainių dėžutę. Kolegos dėmesys itin nudžiugino I. Dirmienę. Pedagogė užsiminė, kad dažnai kokių nors pergalių pasiekę sportininkai ar kitų sričių mokiniai yra pagerbiami ir savo ugdymo įstaigose, ir savivaldybėje, o muzikos mokyklos auklėtiniai, dažnai tampantys laureatais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, paliekami be dėmesio. Tiek I. Dirmienė, tiek Asta pripažįsta, kad kiekvienam vaikui svarbu, jog jo pasiekimus, veiklą pastebėtų ne tik artimiausi žmonės. „Įvertinimas skatina siekti savo tikslų, suteikia motyvacijos, neleidžia sunkiomis akimirkomis nuleisti rankų", – tvirtino pašnekovės.
Reikšmingą apdovanojimą Asta Utenai parveža ne pirmą kartą. Kiek konkursų laimėta Lietuvoje, I. Dirmienė jau ir nebeskaičiuoja. „Tačiau aš labai džiaugiuosi, kad dukra neriečia nosies, nesipuikuoja, nes tas tikrasis džiaugsmas ir pasididžiavimas savimi yra tuomet, kai gali mėgautis muzika, kai grojimas teikia didelį malonumą", – tvirtino mokytoja.
Paklausta, kas skatina mokytis ir siekti aukštumų, Asta atsakė :„Džiaugiuosi, kad mokausi būtent Utenos muzikos mokykloje, joje galiu tobulėti įvairiapusiškai: groti ne tik fortepijonu, bet ir smuiku, gilintis į solfedžio paslaptis, kurti muziką, dainas, dalyvauti įvairiuose konkursuose. Esu dėkinga visiems mokytojams už palaikymą, padovanotą šypseną susitikus, supratingumą. Svarbiausia, kad turiu galimybę mokytis pas savo mamą, fortepijono mokytoją Ingridą Dirmienę. Jeigu ne ji, ne jos darbas, tikėjimas manimi, meilė, nežinau, ar būčiau tuo, kuo esu dabar. Aš drąsiai galiu pasakyti, jog mano mama – gyvenimo mokytoja!"

Ingridos Dirmienės nuotr.

Paveikslėlių galerija

Susiję įrašai (pagal žymę)

traffix.lt