Bitininko rekomendacija: geriausias yra pavasarinis pienių medus
ĮvairenybėsBitininko rekomendacija: geriausias yra pavasarinis pienių medus
2017 gegužės 17, Trečiadienis 13:57

Bitininko rekomendacija: geriausias yra pavasarinis pienių medus

Bitininko rekomendacija: geriausias yra pavasarinis pienių medus

Medus – tai ne tik bičių pagamintas saldus maisto produktas. Anksčiau jį aukojo dievams, naudojo grožio ir sveikatos procedūroms, o senovėje tikėta, kad šis produktas ilgina žmogaus gyvenimą. Viduramžiais jis virsdavo ne tik dovana, bet ir valiuta bei duokle. Tai, kad medus iš tiesų gali pakeisti žmogaus gyvenimą, įrodo bitininko Kęstučio Rančio istorija. Jau trisdešimtmetį bitininkyste užsiimantis vyras kuriam laikui bites buvo iškeitęs į statybų verslą, tačiau tik sugrįžęs pas jas susigrąžino sveikatą ir pradėjo kitaip vertinti gyvenimą.

Aistra bitėms – nuo vaikystės

Bitės – Kęstučio aistra nuo vaikystės. „Tėvas nusipirko bičių, kai man buvo maždaug 12 metų, pats tuo užsiimu jau 30 metų. Tai yra gyvenimo stilius, tai yra sveikata. Prieš kelerius metus, kai bandžiau pereiti prie statybų verslo, stipriai išseko organizmas, o dabar, sugrįžęs prie mylimos veiklos, vėl noriu gyventi. Tokiose situacijose supranti, kad kelerius metus praleidai bergždžiai, vaikydamasis didesnio uždarbio, kuris iš tikrųjų nėra viso gyvenimo esmė", – pasakoja bitininkas.
Kęstučio 120 bičių šeimų armija darbuojasi pievose netoli Stakliškių, Prienų rajone. Šiandien bitininkavimas jam – šeimos hobis, kuris dar ir maitina. Aplink avilius zuja trys vaikai, tad Kęstutis tikisi, kad auga šauni pamaina. „Man, kaip ir kiekvienam tėvui, norisi, kad vaikai perimtų patirtį ir paveldėtų bites. Štai ir dukrą neatsitiktinai pavadinome Austėja, bičių deive", – juokiasi Kęstutis.
Bitininkui pats didžiausias darbymetis prasideda gegužės pradžioje. Pasitaiko, kai miegoti tenka vos po keturias valandas. Medaus derlius skaičiuojamas rudenį, vidutiniškai iš vieno avilio gaunama apie 50 kg medaus, tačiau reikia suprasti, kad visas sąlygas čia diktuoja gamta, todėl derlių prognozuoti yra labai sunku. Nors iš pirmo žvilgsnio 50 kg atrodo daug, pasak bitininko, bitutės aukso neatneša, mat didelė dalis pajamų, gautų iš realizuoto medaus, sugrįžta į avilius. Jie išleidžiami inventoriui, kitiems reikalams bei sirupui, kuriuo reikia pamaitinti bites rudenį, atėmus iš jų medų.
Dalį išlaidų, kurių prireikia medaus pardavimui, Kęstučiui kompensuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos" – joje numatyta parama už dalyvavimą nacionalinėje žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemoje. Priklausant šiai kokybės sistemai, produktai žymimi specialiu ženklu „KOKYBĖ". Tiesa, ženklelis nėra suteikiamas bet kam. Tai turi būti lietuviški produktai, pagaminti iš lietuviškų žaliavų, kurie savo savybėmis pranoksta privalomus Europos ir nacionalinius saugos, kokybės, augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ir aplinkosauginius reikalavimus.

Medus ženklinamas specialiu kokybės ženkliuku

Bitininkas medų pilsto į dailius mažus indelius – šią tarą jis įsigijo už KPP paramą. Kasmet tarai, etiketėms, dangteliams ir informacinei medžiagai apie medų jam skiriama daugiau nei 2,8 tūkst. eurų. Kęstutis produktų kokybės sertifikatą turi jau ketverius metus, tiek pat metų jis gauna paramą, o medus yra pažymėtas specialiu nacionalinės kokybės ženklu. Anot bitininko, šis ženkliukas padeda žmogui įrodyti ir paaiškinti, kad tai natūralus Lietuvos pievų ir miškų medutis.
Kad bitininko medus išskirtinis ir natūralus, galima įsitikinti ir nemačius ženkliuko – bitės darbuojasi itin natūralioje aplinkoje. „Bitėms dirbti ieškau švarių vietų, kur nėra rapsų pasėlių ar cheminių ūkių, bėgame ir nuo herbicidų – renkamės tik tikrai natūralią gamtą. Iš natūralių augalų ir medus gaunasi įvairus, kiekvieno žydėjimo jis yra skirtingas ir skoniu, ir spalva", – pasakoja bitininkas. Anot Kęstučio, įtikti bitėms nėra lengva, jis turi nuolat ieškoti derlingų vietų, kur žydėtų itin aukštos kokybės medui tinkami augalai, tad tie, kas mano, kad bitininkui bepigu pastatyti avilį laukuose ir laukti medaus, turėtų pakeisti nuomonę.
Kaip patį sveikiausią bitininkas rekomenduoja pavasarinį medų: „Nors Lietuvoje įprasta manyti, kad pats sveikiausias medus yra liepų, tai tėra stereotipas, nes tiesiog taip esame įpratę. Liepų medus nėra labai aukštos kokybės, tačiau turi savo kitų įdomių savybių. Pats geriausias – pavasarinis pienių, galbūt net aviečių žiedukų medus. Man jis yra kvapniausias ir sveikiausias."
Bičių suneštą medų Kęstutis pardavinėja mugėse, dažniausiai – Vilniuje, taip pat Tymo turgelyje, Stakliškių apylinkėse, kur medų noriai perka ir kaimynai.
Norėdami pasinaudoti Kęstučio patirtimi taip pat galite kreiptis dėl paramos – tereikia priklausyti bent vienai iš trijų kokybės sistemų: ekologiškų produktų gamybos sistemai, ES pripažintų produktų kokybės sistemai, nacionalinei žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemai. Parama ūkininkams skiriama 5 metus, tad per visą laikotarpį galima gauti iki 15 tūkst. eurų.
Pirmasis paraiškų pagal šią priemonę teikimo etapas jau prasidėjo ir tęsis iki šių metų birželio 30 d.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Nuo medaus iki bičių dresūros: geriau pažinti bites kviečia atsinaujinęs bitininkystės muziejus

    Bitės lietuviams nuo seno buvo labai svarbios, net žodis „bičiulis" rodo bičių ir žmonių bendrumą. Pernai Jungtinės Tautos pirmą kartą gegužės 20-ą paskelbė Tarptautine bitės diena, kuri minima ir Lietuvoje. Pasak Aukštaitijos nacionaliniame parke, Stripeikių kaime (Ignalinos r.), esančio Senovinės bitininkystės muziejaus administratorės Danutės Indrašienės, bitės gyvena jau daugiau kaip 80 mln. metų. Nors žmonės nuo seno žinojo apie bičių teikiamą naudą, kai kas atrandama tik dabar.

  • Kviečia teikti paraiškas paramai

    Nuo rugpjūčio 1 dienos bičių augintojus kviečiame teikti paraiškas paramai už papildomą bičių maitinimą (cukrų) gauti.

  • „Utenos trikotažas“ imasi miesto bitininkystės – ant savo stogo įkurdino bičių šeimas

    Siekiant prisidėti prie pasaulyje nykstančių bičių išsaugojimo, „Utenos trikotažas“ prisijungė prie SBA grupės iniciatyvos ir savo teritorijoje apgyvendino dvi bičių šeimas. Bitės įkurdintos ant vieno iš įmonės pastatų stogo.

  • Kokybiški produktai ūkininkams suteikia daug privalumų

    Atgal į Lietuvą gali parvilioti bitės. Pasirodo, gali būti ir taip. Iš Vilniaus kilęs bitininkas Genadij Sidorovič su visa šeima sėkmingai kūrėsi ir dirbo Airijoje, kol nusprendė grįžti į žmonos gimtinę Molėtų rajone, auginti bites ir pardavinėti jų sunešamą medų bei kitus bičių produktus. Naujokas ūkininkas pasinaudojo galimybe gauti paramą ir džiaugėsi išsiplėtusiomis verslo galimybėmis.

  • Stripeikiuose praūžė Bitės dienos šventė

    Gegužės 20 dieną (sekmadienį) Senovinės bitininkystės muziejuje Stripeikiuose, Ignalinos rajone, vyko Bitės dienos šventė, kurios metu šurmuliavo pirmojo pavasarinio medaus ir sūrių mugė. Renginio vinimi tapo unikalaus vabzdžių viešbučio atidarymas.

  • Išmokėta parama už papildomą bičių maitinimą

    Bičių laikytojams 2017 metų pabaigoje išmokėta 638 tūkst. eurų parama už papildomą bičių maitinimą. Paramos sulaukė 6 704 bitininkai. Jiems parama išmokėta vadovaujantis Paramos teikimo bičių laikytojams už papildomą bičių maitinimą taisyklėmis bei remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis.

  • Mikėnų kaimo bitininkai it bitės sukasi saldžiame versle

    Apie 90 žmonių, iš visos Lietuvos susirinkusių į vieną didžiausių ir moderniausių ne tik Utenos rajone, bet ir visoje šalyje Skardžių šeimos ūkį, esantį Užpalių seniūnijoje, Mikėnų kaime, galėjo pasisemti patirties ir pasižvalgyti medaus sukimo ceche bei bityne. Apie savo darbą papasakojo patys šeimininkai, šiuo metu laikantys apie 1,5 tūkst. bičių šeimų ir medunešio metu kartais per dieną išsukantys beveik tris tonas medaus.

  • Bičių žiemojimo sezonas baigiasi

    Kaip pavyko peržiemoti bitėms, ar nepatyrė mūsų šalies bitininkai didelių nuostolių? Tokie klausimai kyla kiekvieną pavasarį, kai baigiasi bičių žiemojimo sezonas.
    Mūsų šalyje bitininkystės situacija palyginus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra viena geresnių, bičių mirtingumas nedidelis, jis siekia tik 3-5 %. Pastaraisiais metais susidomėjimas bitininkyste Lietuvoje didėja, bitininkauti pradeda vis daugiau jaunų žmonių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, 2016 metų pabaigoje Lietuvoje buvo užregistruoti 10 724 bitynai, kuriuose buvo laikomos 187 993 bičių šeimos.

  • Bičių laikytojus privalu informuoti, kada bus purškiami laukai

    Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pasirašė įsakymą „Dėl augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių patvirtinimo" pakeitimo".

  • Bitininkystės sektoriui – 624 tūkst. eurų

    Patikslintos Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2014–2016 metų programos priemonių įgyvendinimo taisyklės. Paramos paraiškos priimamos nuo šių metų lapkričio 23 iki 2016 m. sausio 8 dienos. Paramai skirta daugiau nei 624 tūkst. eurų.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:6951
Vakar apsilankė:7956
Šią savaitę apsilankė:58228
Šį mėnesį apsilankė:181304
Viso (nuo 2015-02-16):11152035
Šiuo metu naršo:
81
2019-09-22
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!