Kaip pavyko peržiemoti bitėms, ar nepatyrė mūsų šalies bitininkai didelių nuostolių? Tokie klausimai kyla kiekvieną pavasarį, kai baigiasi bičių žiemojimo sezonas.
Mūsų šalyje bitininkystės situacija palyginus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra viena geresnių, bičių mirtingumas nedidelis, jis siekia tik 3-5 %. Pastaraisiais metais susidomėjimas bitininkyste Lietuvoje didėja, bitininkauti pradeda vis daugiau jaunų žmonių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, 2016 metų pabaigoje Lietuvoje buvo užregistruoti 10 724 bitynai, kuriuose buvo laikomos 187 993 bičių šeimos.
Nors bendra situacija mūsų šalyje po 2016–2017 m. žiemos nėra bloga, tačiau pasitaikė atvejų, kai bitininkams žuvo po keletą, o pavieniais atvejais bitynų savininkai neteko ir visų savo bičių šeimų. Šiais metais kai kuriuose bitynuose tiesiog pritrūko maisto, nes žiema buvo ganėtinai šilta ir bitės ilgai nebuvo susispietę į kamuolius, todėl sunaudojo daugiau maisto. Vasario mėnesį vėl paspaudus šalčiui, bitės negalėjo pereiti ant kitų korių su maistu ir žuvo iš bado.
„Nesėkmingo bičių peržiemojimo pasekmės dažniausiai pasireiškia dėl bitininkų patirties ir įgūdžių šioje srityje stokos. Prieš kiekvienų metų žiemojimo sezoną turi būti atliktas profilaktinis bičių šeimų paruošimas (gydymas) nuo varozės. Netinkamas ar iš viso rudenį neatliktas toks paruošimas gali būti didelio bičių mirtingumo priežastimi. Todėl sėkmingu bičių peržiemojimu kiekvienais metais pasidžiaugti gali toli gražu ne visi bitininkyste užsiimantys žmonės”, – komentavo VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Antanas Paliutis.
Pagal VMVT vykdomą bičių užkrečiamųjų ligų (amerikinio ir europinio bičių perų puvinių) stebėsenos ir kontrolės duomenų programą, 2016 m. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Bakteriologinių tyrimų skyriuje buvo ištirti 1 897 mėginiai iš 295 bitynų. 195 mėginiuose (kas sudaro 10,2 % nuo paimtų mėginių kiekio) buvo nustatyta paenibacillus larvae infekcija, sukelianti amerikinį bičių perų puvinį.
„Išnagrinėjus tyrimų rezultatus, galima daryti prielaidą, kad Lietuvos bitynuose puvinio užkratas pasitaiko ne taip retai, todėl bitininkams reikia susirūpinti ir laikytis nustatytų veterinarinių sanitarinių reikalavimų ir profilaktinių higienos priemonių, kitaip tariant, – bitininkai turėtų kuo dažniau keisti pasenusius ir patamsėjusius bičių korius, kurie yra pagrindinis paenibacillus larvae sporų užkratas”, – teigė bitininkystės specialistas.
Pasak A. Paliučio, pavasarį prasidėjus aktyviam bitininkystės sezonui, bitininkai turėtų susirūpinti bičių užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonėmis. Norint užkirsti kelią ligoms plisti, reikia nepamiršti nuolat dezinfekuoti darbo įrankius, o pastebėjus amerikinio bičių perų puvinio klinikinius požymius, bičių šeimą užmigdyti ir saugiai sunaikinti. Visą likusį inventorių patartina sudeginti.
VMVT primena, kad bitininkai gali pateikti korių mėginius Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui, kad nustatyti daugelį bičių užkrečiamųjų ligų – tokių kaip amerikinis ir europinis bičių perų puvinys, nozemozė, varozė, akarapidozė maišialigė, tropilaelaps erkė, bitinis žvilgvabalis, taip pat lėtinės ir ūmios virusinės bičių paralyžiaus ligos.
VMVT inf.