Maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai
ĮvairenybėsMaisto atliekas rūšiuos ir gyventojai
2016 lapkričio 07, Pirmadienis 10:00

Maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai

Maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai

Maisto atliekų rūšiavimas – dar vienas uždavinys, kurį reikia išspręsti, kad sąvartynuose šalinamos biologiškai skaidžios atliekos, tarp jų ir maisto, iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. susidariusių tokių atliekų kiekio. Šį ES reikalavimą pasiseks įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai.

Lietuvoje per metus susidaro daugiau kaip 100 tūkst. tonų maisto atliekų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2012 m. jų buvo surinkta apie 138,4 tūkst. tonų, 2013 m. – apie 107 tūkst. t, 2014 m. – apie 102,7 tūkst. t. Deja, dauguma šių atliekų patenka į sąvartynus. Juose, regioninių atliekų tvarkymo centrų duomenimis, 2012 m. buvo pašalinta apie 111,4 tūkst. t, 2013 m. – apie 89,9 tūkst. t, 2014 m. – apie 82,8 tūkst. t maisto atliekų. Patekusios į sąvartynus biologiškai skaidžios atliekos ima irti, išskiria ne tik anglies dioksidą, bet ir metano dujas, kurios teršia aplinkos orą dar stipriau nei anglies dioksidas.
Rūšiuoti biologiškai skaidžias atliekas dabartiniai teisės aktai įpareigoja tik prekybos centrus, kavines, restoranus ir kitus maisto tvarkymo subjektus. Kaip nustato Atliekų tvarkymo taisyklės, viešbučiai ir restoranai turi atskirai surinkti maisto atliekas ir atiduoti jas įmonėms, turinčioms leidimą tvarkyti tokias atliekas. Iš šių atliekų gaminamas kompostas, biodujos, kaulų miltai ir kt. Maisto atliekas maisto tvarkymo subjektai gali tvarkyti ir patys. Jeigu per mėnesį susidaro daugiau kaip 400 kg šių atliekų, įmonė turi gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, planuojama nustatyti reikalavimą, kad ir gyventojai atskirai surinktų maisto atliekas. Todėl reikės ir joms skirtų konteinerių. Tokiems konteineriams įsigyti ministerija numato skirti ES paramos lėšų.
Sukurti maisto atliekų,kaip ir kitų komunalinių atliekų, tvarkymo sistemą (surinkimą, išvežimą į tvarkymo įmones) – savivaldybių rūpestis. Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planas įpareigoja iki 2019 m. įdiegti maisto atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir įrengti pakankamai pajėgumų šioms surinktoms atliekoms apdoroti. Tad nuo 2019 m. turi būti sudarytos galimybės gyventojams maisto atliekas atskirti nuo kitų komunalinių atliekų, pastačius specialius konteinerius joms surinkti.

Aplinkos ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • PUSRYČIAI VILNIUJE

    Pusryčiai, pietūs ir vakarienė – tai būtini dienos ritualai, padedantys visą dieną jaustis energingiems, darbingiems ir sveikiems. Beje, subalansuota mityba ir tinkamai pasirinktas rytinis maistas taip pat nulemia gerą bendrą savijautą ir fizinę sveikatą.

    Pusryčiavimas – pirmas, dienos pradžioje atliekamas valgymo ritualas, kurį beveik visada sudaro pasirinktas patiekalas ir šaltas arba karštas gėrimas (kava, arbata, sultys ar kt.). Verta pasakyti, kad pusryčių istorija siekia labai senus laikus. Dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų ant pusryčių stalo būdavo nemenkas patiekalų pasirinkimas: pieno produktai (varškė, varškės sūris, varškėčiai), įvairūs miltiniai patiekalai, košės. Kiek vėliau atsirado ir kiaušinienė, pagardinama papildomais skoniais – lašinukais, svogūnais ar mėgstamomis daržovėmis. O po daugybės metų ant stalo atsirado ir sausi pusryčiai (įvairių grūdų dribsniai, paskaninami džiovintais vaisiais ir pienu). Ilgainiui neliko abejonių, kad pusryčiams reikia pasirinkti tokį maistą, kuris būtų praturtintas naudingomis medžiagomis.
    Atidžiau pažvelgus į pusryčiavimo tendencijas matyti, kad jos labiausiai priklauso nuo individualių norų bei susiformavusių įpročių. Vieni renkasi sveikus, kiti sočius pusryčius, tačiau visiems svarbu, kad jie būtų naudingi organizmui.

    Pagrindiniai pusryčių teikiami privalumai
    Pusryčiams turi būti skiriamas atidus dėmesys, nes tinkamai subalansuoti jie gali suteikti daug naudos organizmui. Pusryčiai – tai:
    1. Geros dienos garantas – skanus ir sveikas maistas dienos pradžioje. Gerai pradėtas rytas labai svarbus visos dienos savijautai.
    2. Sotumo jausmas. Tinkami pusryčiai užtikrina, kad ilgiau nebus jaučiamas alkis bei energijos stygius, todėl nuotaika bus geresnė, o visa diena – darbingesnė.
    3. Mažesnė persivalgymo tikimybė. Sočiai ir tinkamai papusryčiavus ryte, pietų ir vakarienės metu sumažės persivalgymo tikimybė.
    4. Stipresnis imunitetas. Visaverčiai pusryčiai, sudaryti iš vitaminų ir įvairių vertingųjų medžiagų, stiprina organizmą ir saugo nuo įvairių infekcijų. Tad pusryčiams geriausia rinktis kokybišką, skalsų ir vertingos sudėties maistą.
    5. Puiki bendra savijauta. Pirmiausia, geri pusryčiai skatina spartesnę medžiagų apykaitą. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad tinkami pusryčiai suteikia energijos ir apskritai skatina sveikesnį gyvenimo būdą, nes, gavę pakankamai naudingų medžiagų ryte, žmonės rečiau valgo saldumynus, mažiau vartoja saldžių gazuotų gėrimų, dažniau renkasi daržoves ir vaisius. Be to, visaverčiai pusryčiai padeda sureguliuoti cukraus kiekį ir cholesterolio koncentraciją kraujyje – tai prisideda prie geros savijautos.
    Tad ne veltui geri pusryčiai laikomi geros dienos garantu, svarbiu fizinės ir protinės energijos užtaisu, geros nuotaikos šaltiniu ir netgi būtinybe, kuri reikalinga gerai sveikatai užtikrinti. Vis dėlto norint jausti pusryčių teikiamą naudą reikia tikslingai pasirinkti produktus, kartais – netgi susidaryti kruopštų mitybos planą. Neturintiems laiko, noro ar reikiamų žinių siūloma puiki išeitis – pasinaudoti jau suplanuotais, profesionalių virtuvės meistrų paruoštais gausiais pusryčiais. Jais kasdien galite mėgautis restorane „Šventaragio sodas“. Tai kiekvieno skoniui ir poreikiams pritaikyti pusryčiai Vilniuje.

    https://sventaragiosodas.lt/pusryciai-restorane/

  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?

    Neseniai Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad apie 10 proc. iš 88 mln. tonų kasmet Europos Sąjungoje (ES) susidarančių maisto atliekų yra susijusios su tinkamumo vartoti termino ženklinimu. Faktą, kad ne visi vartotojai skiria tinkamumo vartoti terminų „Geriausias iki..." ir „Tinka vartoti iki..." reikšmes, patvirtina ir įvairios vartotojų apklausos. Prieš kelerius metus „Eurobarometro" vykdyto tyrimo duomenys parodė, kad užrašo „Geriausias iki..." reikšmę supranta mažiau nei pusė (47 proc.) ES gyventojų, o užrašo „Tinka vartoti iki..." – tik 40 proc. vartotojų.

  • Utenos ligoninės pacientai apie vėsų maistą ir kiauras lėkštes

    Kai viešojoje erdvėje pradėjo plisti informacija apie nekokybišką, neapetitiškai atrodantį Lietuvos ligoninių maistą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vasario mėnesio pradžioje inicijavo akciją, kurios metu SAM bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ekspertai, nuvykę į bet kurias šalies ligonines, tikrina ir vertina ligoniams tiekiamą maistą bei siekia nustatyti pagrindines žmonių skundų priežastis. Vasario 22 dieną mobili ekspertų komisija, sudaryta iš dviejų SAM ir dviejų VMVT specialistų, apsilankė Utenos ligoninėje, vertino maisto kokybę, išsakė savo pastabas bei patarimus ligoninės administracijai.

  • Arnionių bendruomenė – aktyviausia „Mes rūšiuojam. Vasara“ dalyvė

    Molėtų rajono Arnionių bendruomenė tapo aktyviausia aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara" dalyve, per trečiąjį projekto etapą surinkusi daugiausiai buitinės elektros ir elektroninės įrangos bei nešiojamų baterijų atliekų. Trečiasis projekto etapas vyko Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse.

  • Pareigūnai ragina nesusigundyti pigiomis maisto teikimo paslaugomis

    Vasaros metas neretai asocijuojasi ne tik su atostogomis, bet ir su šventėmis, kurioms pasiruošti dažnai pritrūksta laiko. Tuomet gyventojų akys pradeda krypti į pigesnes paslaugas siūlančius skelbimus.

  • Maisto paketai jau pakeliui į savivaldybes

    Į savivaldybes pradedami vežti pirmieji maisto produktų paketai labiausiai nepasiturintiems žmonėms. Šiemet gyventojai sulauks 17 rūšių skirtingų maisto produktų, iš kurių šio mėnesio maisto produktų paketą sudaro: makaronai, grikių kruopos, kiaulienos konservai, konservuotų daržovių sriuba, konservuotos pupelės, avižiniai sausainiai ir greito paruošimo avižų košė.

  • Kulinarinėje kelionėje po pasaulį – ir Lietuvos smulkieji gamintojai

    Žemės ūkio parodos visame pasaulyje sulaukia nemažo susidomėjimo, tačiau Berlyne rengiama populiarioji tarptautinė paroda „Žalioji savaitė" sulaukia ypatingo lankytojų, profesionalų ir žiniasklaidos dėmesio. Šiemet paroda, visada stebinanti plačiausiu produktų ir paslaugų asortimentu žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės srityse, vyksta sausio 20–29 dienomis. Lietuvos stendas šioje parodoje vėl bus įrengtas tokio pat dydžio kaip ir pernai, o mūsų šaliai atstovaus smulkieji gamintojai, pristatysiantys tautinio paveldo ir ekologiškus gaminius.

  • Ką reikėtų atsiminti perkant ir tvarkant maistą

    Specialistai pataria, ko nereikėtų pamiršti ruošiant šventinį stalą bei norint išvengti maisto švaistymo ir sveikatos sutrikimų.
    Visų pirma, renkantis maisto produktus, reikia įdėmiai perskaityti ženklinimo etiketes ir įsitikinti, kad nepasibaigęs jų tinkamumo vartoti terminas. Nereikėtų pirkti gaminio su ištaisyta, perklijuota ar visai nuplėšta etikete, nes taip gali būti nuslepiamas tikrasis produkto galiojimo terminas. Be to, nuo šių metų gruodžio 13 dienos įsigaliojo privalomas reikalavimas – pateikti maistingumo deklaracijas, pagal kurias galima įvertinti produktų energinę vertę, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, baltymų, angliavandenių bei cukrų kiekius.

  • Naujovės ženklinant fasuotus maisto produktus

    Nuo šių metų gruodžio 13 dienos vartotojai gali gauti daugiau informacijos apie fasuotus maisto produktus, kadangi jų ženklinimo etiketėse esančią informaciją papildė maistingumo deklaracija. Iki šiol ją buvo privaloma nurodyti tik tuo atveju, kuomet yra pateikiami maistingumo teiginiai, pvz.: „be cukrų", „mažiau riebalų" ir panašiai. Prekybos centruose vartotojai skaitydami ženklinimo etiketes ir besirinkdami maisto produktus galės pamatyti ne tik jų energinę, tačiau ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekius.

  • Maisto produktų nepasiturintiesiems pirkimuose – naujas etapas

    Artimiausiu metu bus pradėtos vykdyti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo 4-ojo viešojo pirkimo procedūros, kurių metu planuojama įsigyti kokybiškai žmonių mitybai subalansuotų 17 rūšių maisto produktų. Pirkimą vykdys atsakomybę iš Rinkos reguliavimo agentūros perėmusi Europos socialinio fondo agentūra.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:3060
Vakar apsilankė:10506
Šią savaitę apsilankė:64366
Šį mėnesį apsilankė:150034
Viso (nuo 2015-02-16):11644729
Šiuo metu naršo:
92
2019-11-17
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!