Rūkymas ir tabako vartojimas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios susergama įvairiomis ligomis bei mirštama. Kasmet pasaulyje 6 milijonai žmonių miršta dėl tabako gaminių vartojimo, o 600 tūkstančių − dėl pasyviojo rūkymo. Yra akivaizdžių įrodymų, kad tabako vartojimas susijęs su plaučių vėžiu. Taip pat yra duomenų, kad rūkymas skatina inkstų, gerklų, kaklo, galvos, krūties, šlapimo pūslės, stemplės, kasos ir skrandžio vėžio atsiradimą. Visi rūkantieji miršta anksčiau laiko, nes yra apskaičiuota, kad rūkančiojo gyvenimo trukmė paprastai 10 metų trumpesnė nei nerūkančiojo.
Pagal Higienos instituto duomenis, 2014 m. Lietuvoje kasdien rūkė vienas iš keturių (21 proc.) 15–64 m. amžiaus gyventojų. O štai Švedijoje – tik 11 proc. Lietuvoje rūko net 33 proc. vyrų, tai gerokai daugiau nei kitose Europos šalyse. Be to, mūsų šalyje kasdien rūko 23 proc. 20–24 m. amžiaus moterų, o bent kartą per savaitę – 34 proc. 15 metų amžiaus berniukų. Pagal šį rodiklį mes pirmaujame ES.
Lietuvoje ypač daug žmonių – kasmet apie 6000 miršta − nuo su rūkymu susijusių ligų: širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo organų ligų, vėžio. Nors mesti rūkyti yra bandę 75 proc. rūkančiųjų, iš tiesų mesti pavyko tik 18 proc. iš jų. Todėl seminaro, skirto Pasaulinei aplinkos sveikatos dienai paminėti (ji kiekvienais metais minima rugsėjo 26 d.), dalyviai kalbėjosi apie tabako kontrolę ir rūkymo prevenciją tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktoriaus pavaduotojas dr. Albertas Barzda pasveikino Lietuvos visuomenės sveikatos biurų vadovus, specialistus, visuomenės sveikatos priežiūros specialistus, savivaldybių gydytojus susirinkusius į Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykloje organizuotą seminarą „Tabako kontrolė… atsakas į pasaulinę tabako pandemiją”.
Sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė pabrėžė rūkymo prevencijos svarbą Lietuvoje ir sakė: „Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai teigia, kad rūkymas yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, nuo kurio pasaulyje kasmet miršta 5,4 mln. žmonių. Priklausomybė nuo tabako lemia daugiau sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių, negu priklausomybė nuo visų kitų narkotinių medžiagų kartu. Tabako rūkymas didina mirtingumą nuo dažniausių lėtinių neinfekcinių ligų – piktybinių navikų, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo organų ligų. Todėl PSO ragina šalis iki 2025 m. ketvirtadaliu sumažinti 30–70 m. amžiaus asmenų tikimybę mirti nuo lėtinių neinfekcinių ligų ir rūkymo paplitimą sumažinti trečdaliu. Apskaičiuota, kad dėl to išliktų gyvi net 200 mln. žmonių. Todėl asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos specialistai kartu turi pradėti intensyvią rūkymo prevenciją bei teikti visokeriopą pagalbą, norintiems mesti rūkyti.”
Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Kitavičienė, pristatydama tabako kontrolės ir rūkymo prevenciją pasaulyje, Azijos šalių radikalius draudimus bei neįprastas akcijas taip pat akcentavo, kad vien tik dėl draudimų šio žalingo įpročio žmogus neatsikratys.
„Metant rūkyti rūkymo žalą sveikatai galima sumažinti arba panaikinti. Tačiau labai svarbu suprasti, kad tai yra priklausomybė nuo nikotino ir vien tik žmogaus valios pastangų neužtenka. Dažnai vien tik valios pastangomis metantis rūkyti žmogaus „atkrinta”, nes jis negauna reikalingos pagalbos, palaikymo. Metantis rūkyti žmogus patiria nikotino abstinencijos simptomus, todėl manau, kad tokiam žmogui reikalinga psichologinė pagalba, pakaitinė terapija”, − sakė Dalia Kitavičienė. Dabar dažnai šeimos gydytojai savo pacientų klausia, ar jie rūko, ir rūkantiems pataria atsikratyti šio sveikatą žalojančio įpročio, tačiau retai jiems teikia specifinę pagalbą.
„Kadangi nikotinas, kaip narkotinė medžiaga, sukelia priklausomybę, mesti rūkyti rūkaliams yra sunku. Yra dvi pagrindinės grupės metodų, kuriais siekiama padėti mesti rūkyti (palengvinti šį procesą ir sumažinti „atkritimo” tikimybę) tai medikamentiniai ir psichologiniai metodai”, − sakė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Viktorija Andrejevaitė.
Visuomenės sveikatos specialistai ir šeimos gydytojai turi susivienyti, siekdami palengvinti metančiojo rūkyti abstinencijos sindromą bei užtikrinant sėkmingą metimo rūkyti rezultatą. Šeimos gydytojas metančiajam rūkyti galėtų skirti pakaitinę nikotino terapiją (nikotino pakaitalus, tokie kaip kramtomąją gumą su nikotinu, pleistrą su nikotinu, tabletes, inhaliatorius), o visuomenės sveikatos specialistai galėtų organizuoti psichologinę pagalbą, siekiant išvaduoti rūkančiuosius nuo psichologinės priklausomybės (metusiųjų rūkyti grupės, pagalbos telefonai, savipagalbos knygos ir pan.). Štai Vilniaus visuomenės sveikatos biure jau teikiama pagalba norintiems mesti rūkyti.
Pasyvusis rūkymas – tai reiškinys, kuomet rūkančio žmogaus įkvėptus ir iškvėptus rūkalų dūmus įkvepia kitas žmogus. Iškvėptuose dūmuose yra kancerogenų ir kitų toksinių medžiagų, todėl pasyvus rūkymas taip pat kelia pavojų sveikatai.
„Kadangi dėl pasyviojo rūkymo pasaulyje miršta 600 tūkstančiai žmonių, o dažniausiai vaikai, tai rūkalų dūmai viešose vietose pripažįstami visuomenės sveikatos problema. Todėl rekomenduojama vengti patalpų, kuriomis ilgai naudojosi arba gyveno rūkantieji. Nerūkantieji turi teisę reikalauti, kad nebūtų rūkoma automobiliuose ir patalpose, perspėti jei rūkantieji nepaiso rūkymo draudimo ženklų. Namuose, kuriuose buvo ilgai rūkoma reikia pakeisti kilimus, ventiliacijos sistemas, baldus,”− pabrėžė Kauno visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Lina Kleinauskienė.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos vyriausioji specialistė dr. Viktorija Karlienė Lietuvos visuomenės sveikatos biurų vadovams, specialistams, visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, savivaldybių gydytojams priminė rūkymo istoriją, jo atsiradimo priežastis, cigarečių cheminę sudėtį, Elektrėnų visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Karolina Kukliauskaitė − pristatė tabako auginimo ryšį su miško kirtimais ir poveikį klimato kaitai. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėja Jurgita Miliauskaitė-Merkienė renginio dalyviams priminė senus ir supažindino su naujai priimtais teisės aktais ar jų pakeitimais dėl tabako gaminių pardavimo nepilnamečiams ir dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais, o Panevėžio miesto visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Giedrė Kundrotienė pasidalijo visuomenės sveikatos biuro gerąja patirtimi rūkymo prevencijos srityje.
Visi renginio dalyviai diskusijos metu sutiko, kad rūkymo ribojimai įvedami siekiant kelių tikslų: apsaugoti nerūkančiuosius nuo dūmų; sudarant nepatogumą paskatinti rūkančiuosius nustoti rūkyti; taip pat , kad nerūkantieji nebūtų skatinami rūkyti kitų pavyzdžiu. Dažnai teigiama, kad rūkymas daugeliui žmonių ramina nervus ir gelbsti nuo streso, tačiau iš tikrųjų tabako komponentai neatpalaiduoja, bet paprasčiausiai slopina svarbiausias centrinės nervų sistemos sritis. Diskusijoje nuspręsta, kad sveikatos sistemos darbuotojai turi tobulintis stresinių situacijų (darbe, namuose, mokyklose) valdymo srityje ir suvienyti jėgas, kad gyventojai kuo mažiau vartotų tabako gaminius arba net nepradėtų jų vartoti.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.
