Utenos apskrityje organų donorystei pritarimą pareiškė 690 gyventojų
ĮvairenybėsUtenos apskrityje organų donorystei pritarimą pareiškė 690 gyventojų
2016 birželio 10, Penktadienis 11:22

Utenos apskrityje organų donorystei pritarimą pareiškė 690 gyventojų

Utenos apskrityje organų donorystei pritarimą pareiškė 690 gyventojų

Birželio 1-ą savo pritarimą organų donorystei buvo pareiškę 22 540 Lietuvos gyventojų. 3520 asmenų sutikimą, kad jų organai ir (ar) audiniai po jų mirties būtų paaukoti donorystei, pasirašė elektroniniu būdu, 19 020 – raštu.

Registre – visų duomenys

Pasirašiusiems sutikimą, jei jie pageidauja, išduodama organų donoro kortelė. Ji yra simbolinis ženklas, patvirtinantis žmogaus pasiryžimą po mirties išgelbėti sunkiai sergančiųjų gyvybę.

Duomenys apie visus donorystei pasiryžusius asmenis įtraukiami į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą. Tiktai ligoninės reanimacijos skyriuje konstatavus asmeniui smegenų mirtį, gydytojams reanimatologams pranešus, Biuro koordinatorius patikrina, ar asmens duomenys buvo įtraukti į šį registrą. Jei taip – pradedamas organų donorystės procesas. Jei žmogus gyvas būdamas nuomonės dėl donorystės nebuvo pareiškęs, dėl donorystės kalbama su mirusiojo artimaisiais.

Dažniausiai pritaria jaunimas ir moterys

Kaip visose gyvenimo srityse, taip ir organų donorystėje – pilietiškiausias Lietuvoje yra 18-30 metų jaunimas (12 771 pritarimas organų donorystei). 5428 sutikimus yra pasirašę 31–40 metų gyventojai, 2792 – 41–50 metų gyventojai. Kiek daugiau nei tūkstantį sutikimų pasirašė 51–60 metų gyventojai. Nors amžius donoro kortelei pasirašyti reikšmės neturi, senyvo amžiaus žmonės donorystei pritaria rečiau: 61–70 metų amžiaus grupėje tokių yra 387, 71–80 metų amžiaus grupėje – 103. Asmenys, sulaukę 81 ir daugiau metų, yra pasirašę 13 sutikimų.

Organų donorystei pritariančių moterų – kone dvigubai daugiau, negu vyrų – atitinkamai 14 705 ir 7 835.

Vertinant pagal gyvenamąją vietą, labiausiai organų donorystei pritaria Vilniaus apskrities gyventojai, kurie yra pasirašę 8 370 sutikimų. Kauno apskrityje tokių daugiau kaip 4 tūkstančiai, Šiaulių apskrityje – daugiau kaip 2 tūkstančiai. Panevėžio apskrityje pasiryžimą tapti organų donorais yra pareiškę 1945 gyventojai, Klaipėdos apskrityje – 1813. Alytaus ir Marijampolės apskrityse sutikimų pasirašyta po daugiau kaip 1 tūkstantį, Utenos apskrityje – 690, Telšių apskrityje – 586, Tauragės apskrityje – 388.

4 procentai aukoja ne viską

Iš 22 540 žmonių, pasirašiusių sutikimą donorystei, net 96 procentai sutinka transplantacijai paaukoti visus savo audinius ir organus, 4 procentai – ne visus.

Antai 121 žmogus sutiktų aukoti tiktai plaučius, 89 – tiktai širdį, 85 – tiktai kamienines ląsteles ir pan.

Kai kurie pildydami sutikimą nurodo sutinkantys aukoti viską, išskyrus kai ką. Dažniausiai atsisakoma aukoti akis (292) ir ragenas (150). Toks parašymas atskleidžia, kad žmonės galvoja, jog transplantacijai paimama visa akis. Iš tiesų transplantacijai paimamas tik viršutinis, plonytis akies sluoksnis – ragena, o į jos vietą įdedamas implantas, vizualiai nesiskiriantis nuo ragenos. Beje, kai kada artimieji nedovanoja transplantacijai dešinės ragenos, sutinkant aukoti kairiąją, kai kada – priešingai.

Neretai atsisakoma aukoti širdį (77 atvejai). Kai kurie transplantacijai sutinka atiduoti viską, išskyrus kai kuriuos organus, nors tokios transplantacijos Lietuvoje neatliekamos – lytinius organus (28), kiaušides (14 atvejų), 15 gyventojų transplantacijai nedovanoja savo liežuvio, 36 žmonės draudžia transplantacijai naudoti „išorinius matomus" organus, neretai nurodoma konkrečiau – veidą, galvos ir veido odą, rankas, kojas.

Laukiančiųjų – 370

Iš pritarimą donorystei pareiškusių 22 540 Lietuvos gyventojų 324 jau yra mirę. Iš jų donorais tapo 5. Taip yra todėl, kad bendroje mirčių statistikoje specifinė – smegenų mirtis ligoninės reanimacijos skyriuje – konstatuojama retai.

Birželio 1 dieną Lietuvoje organų ar audinių (ragenų) transplantacijos laukė 370 recipientų, iš jų 97 – laikinai ne recipientai (jiems dėl tam tikrų priežasčių šiuo metu transplantacijos atlikti negalima): 153 recipientams reikalinga inksto transplantacija, 7 – kasos-inksto komplekso, 35 – širdies, 8 – plaučių, 4 – širdies-plaučių komplekso, 52 – kepenų, 111 – ragenų transplantacijų.

Pasirašyti sutikimą, kad Asmens audiniai, ląstelės, organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai, galima gydymo įstaigose, taip pat kitose įstaigose, kuriose dirba sveikatos priežiūros specialistai, farmacininkai. Pasirašant sutikimą reikia turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo arba studento pažymėjimą).

Pareikšti savo valią po mirties aukoti savo organus donorystei galima ir elektroniniu būdu – tereikia apsilankyti interneto svetainėje www.transplantacija.lt, rasti nuorodą „Pasirašyk internetu" ir patvirtinti savo tapatybę per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu.

Nacionalinio transplantacijos biuro inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Organų donorai – žmonės, kurių dėka sukasi gyvybės ratas

    Pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 105 potencialūs organų ir audinių (ragenų) donorai. Efektyviais donorais tapo 48 mirę žmonės. Tokia sausa statistika metų suvestinėje. Iš tiesų kiekvienas skaičius – tai konkretus žmogus, kurio artimieji neišmatuojamos širdgėlos akimirką turėjo stiprybės ir jėgų padovanoti mirusiojo organus donorystei. Arba – nepadovanoti. Tokia buvo jų valia. Gerbiamas bet koks apsisprendimas.

  • Lietuvos miestuose sužibo žvakutės organų donorams pagerbti

    Spalio 19 dieną, penktadienį, jau penktus metus iš eilės Lietuvoje surengta žvakučių akcija, skirta Pasaulinei ir Europos organų donorystės dienai paminėti bei organų donorams pagerbti. Akciją inicijavo Lietuvos Asociacija „Gyvastis“. Jau tradicija tapusi iniciatyva šiemet įtraukė net 13 šalies miestų, o sostinėje uždegtos 1 607 žvakelės – lygiai tiek, kiek per 48 metus Lietuvoje buvo organų donorų.

  • Kada pacientas įtraukiamas į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą?

    Nacionalinis transplantacijos biuras, siekdamas patikslinti pastaruoju metu interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose pasirodančią informaciją apie neva būtinas atlikti organų transplantacijas, paaiškina, kaip ir kokiais atvejais pacientai registruojami į transplantacijos laukiančiųjų sąrašus.

  • Donorystės idėjai nereikia prievartos

    Pastaruoju metu žiniasklaidoje padaugėjo diskusijų, susijusių su organų donoryste. Garsiai kalbėti šia tema – labai svarbu. Organų donorystė dažnu atveju yra susijusi su artimo žmogaus netektimi. Todėl suprantama, kad tai yra jautri tema, paliečianti tiek netektį išgyvenančius mirusiojo artimuosius, tiek tuos, kurie laukia kokio nors organo persodinimo operacijos.

  • Donorystės akcijai sutrukdė prastas oras, bet ne uteniškių noras dalyvauti

    Didžiausia Lietuvoje kraujo donorystės įstaiga – Nacionalinis kraujo centras – birželio 15-ą Vilniuje startavęs tradiciniu tapusį neatlygintinos kraujo donorystės turu per Lietuvą šia savo gražia akcija nuvilnijo per visą šalį. O trečiadienį, birželio 21 dieną, Nacionalinio kraujo centro palapinė buvo įrengta ir Utenoje.

  • Kraujo donorai pasirengę padėti

    Per penkis 2017 m. mėnesius šalies kraujo donorystės įstaigos užregistravo 35 904 kraujo ar jo sudėtinių dalių donorus, tarp kurių daugiau kaip ketvirtadalis (26,5 proc.) kraujo davė pirmą kartą. Iš viso per šį laikotarpį donorai kraujo ar jo sudėtinių dalių davė 42 755 kartus, neatlygintini kraujo davimai sudarė 94 proc.

  • Padėką donoro artimiesiems recipientas gali išreikšti laišku

    Viena seniausių bendravimo priemonių – popierinis laiškas – yra vienintelė galimybė bendrauti žmonėms, gyvenantiems su transplantuotu organu (recipientams), ir donoro artimiesiems. Artėjant vienai gražiausių pavasario švenčių – šv. Velykoms, Nacionalinis transplantacijos biuras kviečia parašyti laišką tiems, kuriems norisi padėkoti, palinkėti ir pasveikinti.

  • Donorinę širdį gabeno „Spartan“

    Nacionalinis transplantacijos biuras vėl turi gerų žinių apie pastarosiomis dienomis pasikartojančią itin sėkmingą organų donorystės ir transplantacijos situaciją. Antrą kartą nuo kovo pradžios Lietuvos recipientų gyvybę gelbsti tarptautiniai donorai.

  • Per dvi paras – trys donorai Lietuvoje ir vienas – iš Latvijos

    Kovo pradžia organų donorystėje – išskirtinė: per dvi paras buvo registruoti trys donorai, dar vienas donorinis organas (kepenys) buvo atgabentas iš Latvijos. Baigiant organizuoti donorinio organo atgabenimo procedūras, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų reanimacijos skyriuose registruoti trys donorai. Transplantacijoms buvo paimti keturi inkstai, dvi ragenos, vienerios kepenys ir viena širdis.

  • „Saulės“ gimnazija prisidėjo prie gražios pilietinės iniciatyvos

    Pastaruoju metu vis dažniau girdime daug kalbų apie kraujo ar organų donorystę. Raginimai būti pilietiškais ir išgelbėti kito žmogaus gyvybę matomi reklamose. Bet įdomu, kiek iš tikrųjų mūsų žmonių yra pasiruošusių tapti neatlygintinais kraujo donorais?

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:3252
Vakar apsilankė:11746
Šią savaitę apsilankė:3252
Šį mėnesį apsilankė:71462
Viso (nuo 2015-02-16):13145627
Šiuo metu naršo:
128
2020-04-06
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!