Organų donorystė emigracijos akivaizdoje: kaip spręsti problemą?
ĮvairenybėsOrganų donorystė emigracijos akivaizdoje: kaip spręsti problemą?
2016 gegužės 20, Penktadienis 13:46

Organų donorystė emigracijos akivaizdoje: kaip spręsti problemą?

Organų donorystė emigracijos akivaizdoje: kaip spręsti problemą?

Sutikimą organų donorystei mirusio žmogaus artimieji turi pasirašyti atvykę į ligoninę. Atrodytų, svarbiausia užduotis gydytojams reanimatologams – suprantamai išaiškinti giminaičiams smegenų mirties faktą ir kreiptis į juos dėl organų donorystės. Tačiau tai ne viskas, su kuo susiduriama žmogui mirus reanimacijos skyriuje.

Ką daryti, jei artimieji neateina?

Šiuo metu galioja tokia tvarka, kad organų donorystei žmogus gali pritarti būdamas gyvas, t. y. pasirašyti sutikimą donoro kortelei gauti. Pasirašiusiojo duomenys įtraukiami į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą. Jei tokio sutikimo nėra, sutikimą donorystei mirusio žmogaus artimieji pasirašo atvykę į ligoninę.

Deja, jau ne kartą susiklostė situacija, kai artimieji neateina lankyti sunkiai sergančio giminaičio, tad nėra kam ir apie jo mirtį pranešti, nėra su kuo kalbėti apie galimą organų donorystę. Tokiais atvejais Nacionalinis transplantacijos biuras kreipiasi į policiją, kad ji padėtų rasti mirusiojo artimuosius. Policija talkina visada, jos pateikti duomenys padeda rasti artimuosius. Tačiau ir tokia pagalba kartais nepadeda išspręsti donorystės klausimų.

Ši istorija – tai tik vienas pavyzdys, nutikęs donorystės procese. Nustačius smegenų mirtį ir artimiesiems nepasirodžius reanimacijos skyriuje, buvo kreiptasi pagalbos į policiją. Paaiškėjo, kad mirusiosios artimieji – ne Lietuvoje: sutuoktinis jūrininkas ir yra išplaukęs į jūrą, netoli Korėjos krantų, susisiekti su juo nepavyksta. Suaugę vaikai gyvena užsienyje. Vaikai pritaria donorystei, jie greičiau nei tėvas grįžta į Lietuvą, bet jie pasirašyti sutikimo negali – pagal nustatytą tvarką sutikimą donorystei turi pasirašyti sutuoktinis. Tačiau kol grįžta sutuoktinis, donoro nepavyksta išlaikyti – jis prarandamas.

Tokia situacija – ne vienintelė, kai su užsienyje gyvenančiais mirusiojo artimaisiais susisiekus telefonu ir išaiškinus susiklosčiusią situaciją, gaunamas žodinis sutikimas donorystei, tačiau teisiniu požiūriu toks sutikimas yra bevertis – organai transplantacijai negali būti paimti, kol nėra raštiško originalaus sutikimo donorystei: negalioja nei sutikimo kopija, nei skenuotas ar faksu atsiųstas dokumentas.

Emigracijos statistika

Emigracija mūsų šalyje yra didelė: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kasmet emigruoja apie 40 000 žmonių. Tokios istorijos, kai paaiškėja, kad donoro artimieji gyvena Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Norvegijoje ar Ukrainoje – kartojasi kasmet po keletą kartų. Žinant, kad ir vienas donoras gali pagelbėti net septyniems žmonėms, ir keli atvejai – labai daug.

Siekiant, kad kuo daugiau potencialių donorų taptų efektyviais – kad transplantacijai būtų panaudota kuo daugiau donorinių organų – reikėtų svarstyti, kaip galima būtų pritarti organų donorystei. Šiuo metu sutikimą gali pasirašyti žmogus, gyvas būdamas, taip pareikšdamas savo valią po mirties tapti organų donoru. Jei tokio sutikimo nėra, dėl donorystės sprendžia artimieji. Todėl jei artimieji gyvena ne Lietuvoje, ypač kviestume savo valią išreikšti įsigyjant donoro kortelę.

Ar donoro kortelė galioja užsienyje?

Jei smegenų mirtis ištinka esant užsienio šalyje, donorystės procesas vyksta pagal toje šalyje įteisintą tvarką.
Dažniausi du sutikimo donorystei modeliai. Pirmasis – tai yra pritarimas donorystei gyvam esant (analogija mūsų šalyje galiojančiai tvarkai – donoro kortelės pasirašymas). Tokia tvarka yra Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje. Kitas modelis – vadinamasis „numanomo sutikimo" – kai žmogus laikomas sutinkantis donorystei, jei raštu nėra pareiškęs kitaip (Ispanijoje, Austrijoje, Lenkijoje).

Kaip galima pareikšti savo valią dėl donorystės?

Pareikšti savo valią po mirties aukoti savo organus donorystei galima ne tik raštu, bet ir elektroniniu būdu – tereikia apsilankyti interneto svetainėje www.transplantacija.lt, rasti nuorodą „Pasirašyk internetu" ir patvirtinti savo tapatybę per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu.

Ar žinote, kad...

– Kasmet Lietuvoje miršta daugiau kaip 40 tūkstančių žmonių (2013 m. – 41,5 tūkst., 2014 m. – 40,2 tūkst., 2015 m. – 41,8 tūkst.), tačiau potencialių donorų (konstatuojant smegenų mirtį) kasmet užregistruojama apie 100 (2013 m. – 107, 2014 m. – 106, 2015 m. – 126). Dar mažiau potencialių donorų tampa efektyviais, tai yra – organai paimami transplantacijai (atitinkamai 2013 m. – 50, 2014 m. – 31, 2015 m. – 57). Nuolat transplantacijos laukia apie 400 žmonių, per metus atliekama apie 150 transplantacijų.

– Šiuo metu organų ir audinių transplantacijos laukia 394 žmonės.

– Pritarimą organų donorystei jau yra pareiškę 22 453 Lietuvos gyventojai.

Nacionalinio transplantacijos biuro inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Donorystės idėjai nereikia prievartos

    Pastaruoju metu žiniasklaidoje padaugėjo diskusijų, susijusių su organų donoryste. Garsiai kalbėti šia tema – labai svarbu. Organų donorystė dažnu atveju yra susijusi su artimo žmogaus netektimi. Todėl suprantama, kad tai yra jautri tema, paliečianti tiek netektį išgyvenančius mirusiojo artimuosius, tiek tuos, kurie laukia kokio nors organo persodinimo operacijos.

  • Donorystės akcijai sutrukdė prastas oras, bet ne uteniškių noras dalyvauti

    Didžiausia Lietuvoje kraujo donorystės įstaiga – Nacionalinis kraujo centras – birželio 15-ą Vilniuje startavęs tradiciniu tapusį neatlygintinos kraujo donorystės turu per Lietuvą šia savo gražia akcija nuvilnijo per visą šalį. O trečiadienį, birželio 21 dieną, Nacionalinio kraujo centro palapinė buvo įrengta ir Utenoje.

  • „Saulės“ gimnazija prisidėjo prie gražios pilietinės iniciatyvos

    Pastaruoju metu vis dažniau girdime daug kalbų apie kraujo ar organų donorystę. Raginimai būti pilietiškais ir išgelbėti kito žmogaus gyvybę matomi reklamose. Bet įdomu, kiek iš tikrųjų mūsų žmonių yra pasiruošusių tapti neatlygintinais kraujo donorais?

  • Keli šimtai bėgikų už organų donorystę

    Šeštadienį sostinės gatvėse minia sporto entuziastų dalyvavo „Vilniaus 20 km bėgimas". Tradiciniu tapęs rudens bėgimas jau trečius metus skiriamas organų donorystės idėjai. Visame pasaulyje ir Europoje spalis skelbiamas organų donorystės ir transplantacijos mėnesiu. Todėl donorystei viešinti ir informacijai skleisti skiriamas ypatingas dėmesys.

  • Organų transplantacijos laukia penki mūsų rajono gyventojai

    Utenos apskrityje donoro korteles jau turi 692 gyventojai, o šiuo metu inkstų transplantacijos laukia 9, širdies – 2, kepenų – 1 žmogus. Pernai transplantacijos atliktos šešiems mūsų apskrities recipientams: 4 – inkstų, 1 – kepenų ir 1 – ragenų. Tokią statistiką portalui udiena.lt pateikė Nacionalinis transplantacijos biuras.

  • Lietuvoje kraujo aukojama dažniau nei tikėtasi

    Per penkis šių metų mėnesius iš 43,5 tūkst. kraujo ar jo sudėtinių dalių davimų neatlyginti buvo net 86 procentai ir, palyginus su 2015 m. tuo pačiu laiku, neatlygintinų davimų padaugėjo 14 procentų.

  • Utenos apskrityje organų donorystei pritarimą pareiškė 690 gyventojų

    Birželio 1-ą savo pritarimą organų donorystei buvo pareiškę 22 540 Lietuvos gyventojų. 3520 asmenų sutikimą, kad jų organai ir (ar) audiniai po jų mirties būtų paaukoti donorystei, pasirašė elektroniniu būdu, 19 020 – raštu.

  • Daugiau kaip 3 000 žmonių apsisprendimą dėl donorystės pareiškė elektroniniu būdu

    Kai 2014 metų kovo 27-ą Lietuvoje buvo įteisinta galimybė sutikimą donoro kortelei gauti pasirašyti ir elektroniniu būdu, šia galimybe pasinaudojo 3309 žmonės. Iš viso šiuo metu savo pritarimą organų donorystei raštu arba elektroniniu būdu yra pareiškę 22 222 Lietuvos gyventojai.

  • Šių metų pradžia donorystėje: artimųjų atsisakymų dukart mažiau nei pernai

    Šių metų pradžia organų donorystės srityje parodo akivaizdžiai besikeičiantį visuomenės požiūrį šiuo klausimu.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:8030
Vakar apsilankė:9377
Šią savaitę apsilankė:8030
Šį mėnesį apsilankė:187487
Viso (nuo 2015-02-16):12237837
Šiuo metu naršo:
101
2020-01-20
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!