Su Europos Parlamento nare Vilija Blinkevičiūte kalbėjomės apie mūsų pensijų didėjimo galimybes.
Kaip atrodo mūsų pensijų dydžiai, palyginti su kitomis Europos valstybėmis? 
Norėtųsi, kad atrodytų geriau. Lenkiame tik bulgarus ir rumunus. Mūsų kaimynai latviai gauna 29 eurais, o estai net 127 eurais daugiau. Atsilikome dėl to, kad per ekonominę krizę valdantieji konservatoriai ir liberalai sumažino pensijas bei kitas socialines išmokas. Be to, mūsų finansines galimybes dosniau remti socialinės apsaugos sistemą sumažino įsipareigojimai mokėti dideles palūkanas komerciniams bankams už tuometės vyriausybės paimtas paskolas. Latviai pasielgė protingiau – pasiskolino iš Tarptautinio valiutos fondo gerokai palankesnėmis sąlygomis. Nuo 2012 m. mes atstatėme pensijas į ikikrizinį lygį ir visas sukauptas lėšas skyrėme sumažintoms pensijoms kompensuoti, o didinti jas pradėjome tik praėjusiais metais. Tikiuosi, kad pensijos didės ir toliau.
Ką reikia daryti, kad pensijos sparčiau didėtų, o senatvė greičiau taptų ori?
Pirmiausia reikia tvirtos politinės valios tai daryti ir nekartoti buvusių klaidų. Pritariu ketinimams įteisinti pensijų indeksavimą, kuris užtikrintų, jog pensijos daugiau nebus mažinamos ir didės kartu su darbo užmokesčiu. Esu įsitikinusi, kad Valstybinis socialinis draudimas („Sodra”) turi likti mūsų pensijų sistemos pagrindas ir garantas. Tačiau žmonėms turi būti suteikta galimybė pasididinti pensijas, dalyvaujant investiciniuose pensijų fonduose, kurių veiklos finansiniai rezultatai pastaruoju metu gerėja, arba kaupiant savarankiškai. Reikėtų labiau skatinti steigti profesinius pensijų fondus. Jų naudą jau patyrė svetur dirbantys tautiečiai.
Galimybės sparčiau didinti pensijas tiesiogiai priklauso nuo ekonomikos ir darbo rinkos. Kuo sparčiau augs mūsų ekonomika ir mažės šešėlis, kuo daugiau žmonių turės legalų darbą ir gaus didesnius atlyginimus, kuo mažesnė bus emigracija – tuo gausesnis bus ir „Sodros” biudžetas. Galime pasidžiaugti geromis pastarojo meto ekonominės raidos tendencijomis. Tačiau norėtųsi, jog darbo užmokestis didėtų dar sparčiau. Darbdaviai turėtų suprasti, jog sėkmingai konkuruoti bendroje Europos Sąjungos darbo rinkoje galima tik normaliais atlyginimais ir geromis darbo sąlygomis.
Kuo mums šioje srityje gali padėti Europos Sąjunga?
Daug kuo – ir finansiškai, ir politiškai. Lietuva galės pasinaudoti Europos Sąjungos biudžeto bei neseniai įsteigto Europos strateginių investicijų fondo lėšomis užimtumui didinti, verslui skatinti, socialinėms problemoms spręsti ir kitoms sritims. Šios europinės investicijos padės gausinti ir „Sodros” biudžetą.
Europos Parlamentas užimtumo ir socialinės apsaugos srityje yra priėmęs daug svarbių nutarimų. Naujausias iš jų – sprendimas įsteigti Europos nedeklaruojamo darbo platformą, kuri turi padėti valstybėms rengti veiksmingas prevencijos priemones. Juk Europos Sąjungos šešėlinė ekonomika sukuria apie 19 proc. bendrojo vidaus produkto, Lietuvoje – 27,1 proc. Rekomendacijose dėl Europos Sąjungos pensijų strategijos mes pabrėžiame, kad vėlinant pensinį amžių būtina padėti vyresnio amžiaus žmonėms išsaugoti profesinę sveikatą, pritaikyti darbo vietas ir išgyvendinti diskriminaciją dėl amžiaus. Todėl nepritariu mūsų mokslininkų siūlymui tiesiogiai sieti tikėtiną gyvenimo trukmę su pensiniu amžiumi. Reikia įvertinti vyresnių žmonių padėtį darbo rinkoje, jų sveikatos būklę ir galimybes ilgiau dirbti.
Europos Sąjungos parama mums labai svarbi, tačiau problemas privalome spręsti patys Lietuvoje. Tik veikdami kartu pasieksime, kad mūsų pensijos didėtų sparčiau. To ir norėčiau palinkėti sveikindama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Rimantas Kazlauskas
„Ūkininko patarėjo” nuotr. 