Lietuvoje vis daugiau pacientų gali gauti reikiamą medikų pagalbą, gydant infekcines ligas ir pasiskiepyti nemokamomis vakcinomis, kurios padeda išvengti tokių sudėtingų ligų. Tam skiriama ne tik vis daugiau lėšų, bet ir dėmesio prevencijai bei ankstyvai ligų diagnostikai – tai kur kas geriau ir pigiau tiek žmogui, tiek valstybei, nei intensyvus ir sudėtingas organizmą alinantis gydymas.
Tai akcentavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė, dalyvaudama Užkrečiamų ligų ir AIDS centro konferencijoje.
„Štai šiemet sudaryta finansinė galimybė 15–16 metų paauglius skiepyti nuo difterijos, stabligės ir kokliušo, 65-erių metų ir vyresnius žmones – nuo pneumokokinės infekcijos, o nuo 2016 m. planuojama pradėti skiepyti mergaites žmogaus papilomos viruso vakcina. Siekiant užtikrinti gerą augančios kartos sveikatą, šeimos gydytojai yra skatinami už vaikų skiepijimą pagal profilaktinį skiepų kalendorių. Pavyzdžiui, nuo 2014 m. pabaigos jie pradėti finansiškai skatinti už tuberkulino mėginio atlikimas 7 metų ir rizikos grupių vaikams”, – teigė N. Bernotienė.
Jos teigimu, didelis dėmesys skiriamas ir užkrečiamų ligų diagnozavimui bei gydymui.
Pavyzdžiui, 2014 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos užkrečiamųjų ligų gydymui sudarė apie 5 proc. visų šio biudžeto išlaidų. 2012–2014 m. 35 proc. sumažėjo išlaidos kompensuojamiesiems vaistams, kuriais gydomos užkrečiamos ligos, bet 34 proc. augo išlaidos centralizuotai perkamiems vaistams tuberkuliozei gydyti bei 15 proc. padidėjo lėšos nemokamiems skiepams – imunoprofilaktikai. 2015 m., lyginant su 2014 m., skiepams skirtos lėšos padidėjo beveik 37 proc., o vaistams tuberkuliozei gydyti – 4 procentais.
„Įdomu tai, kad vien tik darbingiems asmenims, sergant tokiomis infekcinėmis ligomis kaip žarnyno infekcija, tuberkuliozė, hepatitas ir AIDS, 2014 m. išmokėtų nedarbingumo pašalpų suma galėjo sudaryti apie 6,2 mln. eurų, o nesukurtas BVP – daugiau kaip 2,6 mln. eurų. Na, o tais atvejais, kai darbingo amžiaus žmonės buvo gydomi ligoninėje dėl gripo, valstybė galimai prarado daugiau kaip 2,3 mln. eurų BVP”, – teigia N. Bernotienė.
„Svarbu, kad žmonės tai suprastų ir labiau saugotųsi, vengtų užkrečiamų ligų židinių, klausytų ne tik medikų, bet ir savo organizmo siunčiamų ženklų, labiau rūpintųsi savo sveikata. Juk prevencija ir ankstyva ligos diagnostika – kur kas geriau, ji padeda išvengti ligų ir yra geriau, nei intensyvus bei sudėtingas organizmą alinantis gydymas. Ypač svarbu apie tai pagalvoti tėveliams, kurie nenori skiepyti savo vaikučių nemokamai nuo klastingų ligų”, – ragina N. Bernotienė.
Sveikatos ministerijos inf.