Rankdarbių dirbtuvės: nuo laisvalaikio pomėgio iki verslo idėjų

Kam užsiimti rankdarbiais? Inovacijų ir mokslo amžiuje tai – pamiršta, nuobodi, neįdomi, per sudėtinga, keista veikla… Mintyse tikriausiai sugalvojote dar ne vieną „prašmatnesnį” epitetą.
Kovo 20 dieną Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, svetingoje studentų poilsio zonoje, susirinkę vilniškiai bei miesto svečiai keturias valandas mokėsi įvairių rankdarbių technikų – sutažo, siuvinėjimo juostelėmis, juostų pynimo bei papuošalų ir segtukų plaukams gamybos. Įdomias paskaitas apie rankdarbius vedė ir menininkė iš Tauragnų (Utenos r.) – Jurgita Jakubauskaitė.

Dirbtuvėse virė darbas

Dirbtuvėse buvo mokoma ir tradicinių technikų, pavyzdžiui juostų pynimo. Juosta – viena gausiausiai išlikusių tradicinių audinių rūšių. Anksčiau susijuosti reikėdavo kiekvieną drabužį. Smulkesnės juostos buvo naudojamos daiktus pakelti, surišti, prilaikyti. Tradicinės lietuviškos juostos yra trijų rūšių – vytinės, pintinės ir rinktinės. „Tradicinė lietuviška apranga būdavo neįsivaizduojama be juostų, o dabar jas galima panaudoti kaip aksesuarą, o gal net ir interjero detalę”, – sakė tradicinių amatų meistrė Bronė Surdokienė, juostas siūlanti naudoti ne tik kaip namų puošmeną, bet kaip ir aksesuarą.
Sutažo pagrindų mokiusi mažeikiškė Jolita Parieštienė sakė, jog tai ne pirmoji jos išbandyta ir labai lengvai perprantama technika. Baigusi dailės studijas Šiauliuose, menininkė piešė, siuvinėjo, siuvo staltieses. Mažiau nei prieš metus nuo vyro ir dukros gavusi dovanų Rimos Aidietės knygą apie sutažą, šią techniką pamilo taip gretai, kad jau dabar galvoja apie savo verslo plėtojimą. Gausus dalyvių ratelis prie šios menininkės stalo – tik patvirtino tokios verslo idėjos perspektyvumą.
Vilnietė teisininkė bei menininkė Beata Malinovska mokė dalyvius siuvinėti juostelėmis. Ši siuvinėjimo technika naudota prieš beveik 500 metų. Šilko juostelėmis būdavo siuvinėjami paveikslai, drabužiai, interjero detalės. Po Antrojo pasaulinio karo primiršta technika vėl yra atgaivinama dizainerių. Siuvinėjama yra įvairaus pločio juostelėmis ir įvairiomis, kiek storesnėmis adatomis. Paprastai naudojamas ir specialus siuvinėjimo rėmas. Audiniai taip pat gali būti įvairūs – austi, megzti, nerti…
Veikla įtraukia taip, kad ir miegą užmiršta
Jurgita Jakubauskaitė iš Tauragnų – diplomuota architektė, baigusi studijas VGTU, dirbanti interjero dizaino srityje, taip pat užsiimanti rankdarbių mokymais. Moteris juokavo, jog turi laiko viskam, išskyrus miegą. „Miega tik tinginiai,” – sakė ji. Iš jos pasakojimo susidaro įspūdis, kad rankomis pasigaminti galima bet ką – net namą! „Savo rankomis pasistačiau namą, kuriame taip gera, kad visur vėluoju – nenoriu išeiti,” – šyptelėjo moteris.
Rankdarbiai – jos mėgstamiausia laisvalaikio forma. Tačiau diplomuota architektė užsiima ne tik jais. Taip pat gamina baldus, šviestuvus iš vielos. Ji laikosi nuomonės, kad papuošalams tinka visos medžiagos – auskarus pasidaryti siūlė ir iš sąsiuvinio spiralės.
Nemokamose ir atvirose dirbtuvėse menininkė mokė gaminti papuošalus ir segtukus plaukams iš įvairių medžiagų skiaučių, siūlų. Išbandyti buvo galima įvairias technikas – siūti, nerti, klijuoti, naudoti karoliukus, rišti. Jurgitos nuomone, papuošalų gamyba įvairiomis technikomis – puikus būdas pažinti skirtingas kultūras, iš naujo atrasti užmirštus metodus, o svarbiausia – burtis bendrai veiklai.

„Utenos dienos” inf.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas