Suaugusieji vėjaraupiais serga daug sunkiau
ĮvairenybėsSuaugusieji vėjaraupiais serga daug sunkiau
2014 gruodžio 09, Antradienis 15:28

Suaugusieji vėjaraupiais serga daug sunkiau

Suaugusieji vėjaraupiais serga daug sunkiau

Vėjaraupiai – ūminė virusinė liga. Pagrindiniai šios ligos simptomai yra galvos skausmas, apetito stoka, karščiavimas, sutrikęs miegas, niežulys, odos pūslės, šašai, pūslinis bėrimas, bėrimas ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų.

Vėjaraupius sukelia Varicella-Zostervirusas. Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais oro lašeliniu, retai – tiesioginio kontakto būdu. Sergantysis gali apkrėsti aplinkinius dvi dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir penkias dienas po paskutiniojo bėrimo atsiradimo. Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama.
Vėjaraupių infekcija plinta oru kelių metrų nuotoliu, pavyzdžiui, kai vienas asmuo nusičiaudėja, o kitas įkvepia. Virusų patenka per kvėpavimo takus arba akių gleivines, nukeliauja į limfmazgius, o iš čia išplinta po visą organizmą.

Pirmieji ligos požymiai pasirodo po 12-21 dienos nuo užsikrėtimo. Tiek laiko trunka vadinamasis inkubacinis periodas. Staiga temperatūra pakyla iki 37,5-38,5 C, vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega, vyresniems vaikams gali skaudėti galvą. Pagrindinis simptomas – bėrimas būdingais šiai ligai spuogais: iš pradžių atsiranda dėmelė, iš jos – pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai subliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis.

Dažniausiai serga 5-9 metų amžiaus vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma. Kūdikiai iki 3 mėnesių serga labai retai, nes jų organizme dar tebėra apsaugančios nuo šios ligos medžiagos, gautos iš motinos, jei ji anksčiau sirgo vėjaraupiais. Būdami tokio amžiaus greičiau sunegaluoja neišnešioti ir gimę mažo svorio vaikai, turintys nusilpusią imuninę sistemą. Dažniausiai susergama žiemą ir rudenį.

Suaugę žmonės vėjaraupiais serga kur kas sunkiau, komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Kokios jiems gresia komplikacijos? Pasitaiko bakterinių odos ir paodžio infekcijų (abscesas, flegmona, celiulitas, rožė), nervų sistemos pažeidimų (encefalitas, cerebelitas, meningoencefalitas), kvėpavimo organų infekcijos (obstrukcinis laringitas, pneumonija, sinusitas, vidurinės ausies uždegimas

Patariu skiepytis vaikystėje, nei sunkiai vėjaraupiais sirgti suaugusiems. Vėjaraupių infekcija ypač pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Norint apsisaugoti nuo vėjaraupių, rekomenduoju paskiepyti visus anksčiau nesirgusius vaikus. Ypač patartina skiepyti lankančius darželius bei mokyklas vaikus.

Siekiant užtikrinti optimalią apsaugą nuo vėjaraupių, vaikams nuo 9 mėnesių, vyresniems vaikams bei suaugusiems skiriamos dvi dozės. Pageidautina, kad antroji dozė būtų paskirta praėjus mažiausiai 6 savaitėms po pirmosios dozės, bet jokiu būdu ne anksčiau kaip po 4 savaičių. Vakcina vaikams ir suaugusiesiems yra mokama.

Lietuvoje vėjaraupiais 2013 metais sirgo 9145 asmenys, 2012 metais – 17547, 2011 metais – 14193 asmenys. Utenos apskrityje 2013 metais užregistruoti 669 susirgimai vėjaraupiais (iš jų 651 vaikas), 2012 metais – 494 susirgimai (iš jų 479 vaikai), 2011 metais vėjaraupiais persirgo 455 žmonės.

Utenos apskrityje 2014 metų sausio – spalio mėnesiais vėjaraupiais sirgo 477 gyventojai, iš kurių 24 buvo suaugusieji). Utenoje užregistruotas 191 (iš jų 7 suaugusieji) susirgimas, Ignalinoje – 38 (iš jų 2 suaugusieji), Anykščiuose – 96 (iš jų 7 suaugusieji), Molėtuose – 11 (iš jų 1 suaugęs), Zarasuose – 24 (iš jų 1 suaugęs), Visagine – 117 (iš jų 6 suaugusieji) susirgimų.
Utenos visuomenės sveikatos centro inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Šigelioze dažniausiai užsikrečiama svetur

    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, lapkričio mėnesį Lietuvoje užregistruoti du įvežtiniai šigeliozės atvejai. Įtariama, kad abu susirgę asmenys užsikrėtė keliaudami po Izraelį. Rizikos veiksniais galėjo būti kelionės metu valgytos jūros gėrybės, gatvėje gertos šviežiai spaustos granatų sultys.

  • Ligų prevencijos paradoksai: žino, bet nesitikrina

    Naujausiais visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, net 80 procentų nustatyto amžiaus žmonių žino, kad gali nemokamai dalyvauti prevencinėse programose, tačiau pasitikrina tik kas antras ar kas trečias (priklauso nuo prevencinės programos) apie tai žinančiųjų. Situacija paradoksali – juk, jei žmogus yra atsakingas už savo sveikatą ir žino apie galimybę nemokamai pasitikrinti sveikatą – jis neturėtų delsti, suprasdamas, kad tai ligos neatitolina, sako specialistai.

  • Enterobiozė – labiausiai paplitusi kirmėlinė liga Lietuvoje

    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2016 m. buvo užregistruoti 1428 kirmėliniai susirgimai. Beveik 80 proc. visų kirmėlinių susirgimų sudarė enterobiozė. Ši kirmėlinė liga dažniau nustatoma kaimo gyventojams. Per aštuonis šių metų mėnesius užregistruota daugiau nei 600 enterobiozės atvejų.

  • Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje išaugo sergamumas vėjaraupiais

    Preliminariais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai užregistruota mažiau vėjaraupių atvejų nei 2015 m., tačiau vertinant pastarąjį dešimtmetį stebima didėjanti sergamumo vėjaraupiais tendencija.

  • Lietuvoje padaugėjo susirgimų leptospiroze, kurią platina graužikai

    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiais metais Lietuvoje padaugėjo susirgimų leptospiroze. Iki spalio 17 dienos susirgo 12 asmenų, praėjusiais metais per tą patį laikotarpį – keturi.

  • Profesinės ligos nustatomos per vėlai

    Per pastaruosius penkerius metus nustatytų profesinių ligų atvejų skaičius mažai keičiasi, tai rodo Higienos instituto statistiniai duomenys.
    Tarptautinės darbo organizacijos iniciatyva balandžio 28-a yra paskelbta Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Šios dienos tikslas – visame pasaulyje skatinti kurti saugias, sveikas ir tinkamas darbo sąlygas. Darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimas yra nuolatinis procesas ir reikalauja ne tik darbdavio dėmesio, bet ir darbuotojų iniciatyvos.

  • Panevėžietei įtariama sunki liga – botulizmas

    Lietuvoje kasmet pasitaiko apsinuodijimų, kuriuos sukelia namų gamybos konservuoti grybai, mėsos konservai, rūkyti ar vytinti mėsos gaminiai. Panevėžio visuomenės sveikatos centro (Centras) duomenimis, Panevėžio apskrityje pastaraisiais metais (2014 m.) botulizmo atvejis buvo registruotas Panevėžio rajone. Šiais metais ši reta liga įtariama Panevėžio miesto gyventojai.

  • Širdies nepakankamumu sergantiems asmenims padės specialiosios slaugytojos

    Siekdama užtikrinti kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą sergantiems širdies nepakankamumu, sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė patvirtino Gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijų aprašą. Jame nustatomos  reikalavimų gairės slaugytojoms, kurios pradės teikti širdies nepakankamumu sergančio paciento sveikatos būklės ir priežiūros efektyvumo vertinimo, konsultavimo bei mokymo paslaugas.

  • Šiemet susirgusiųjų toksokaroze daugiau nei pernai

    Per devynis šių metų mėnesius užregistruoti 65 toksokarozės atvejai. Tai 60 procentų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

    Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, dažniausiai šia liga užsikrečia ir serga vaikai, nes jie neturi reikiamų higieninių įgūdžių. Šiemet 58 proc. visų susirgusiųjų sudarė vaikai nuo 3 iki 9 metų amžiaus.

  • Reumatoidinis artritas – prasideda sąnarių skausmu, bet vėliau gali pasodinti į neįgaliojo vežimėlį

    Sąnarių skausmai daugeliui asocijuojasi su senatve ar oro pasikeitimais. Tačiau mažai kam žinoma, jog kai kurios sąnarių ligos gali pasireikšti ne tik vyresnio, tačiau ir jauno amžiaus žmonėms ar net vaikams. Sąnarių ligos gali pažeisti ir kitus gyvybiškai svarbius žmogaus vidaus organus ir net pasodinti sergantįjį į neįgaliojo vežimėlį. Spalis – kovos su artritu mėnuo, todėl Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovė prof. Irena Butrimienė dalinasi informacija apie vieną iš agresyviausių sąnarių susirgimų – reumatoidinį artritą.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:4386
Vakar apsilankė:7438
Šią savaitę apsilankė:56248
Šį mėnesį apsilankė:144374
Viso (nuo 2015-02-16):11906566
Šiuo metu naršo:
78
2019-12-15
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!