Įsibėgėjant peršalimo ligų sezonui, Lietuvoje sparčiai daugėja gyventojų, kurie aukštą temperatūrą, kosulį ir kitus virusinio susirgimo simptomus bando įveikti griebdamiesi antibiotikų, pastebi vaistininkai. Lapkričio 18 dieną, Europos supratimo apie antibiotikus dieną, specialistai perspėja, kad netinkamai vartojami antibiotikai ne tik nepadės įveikti tokių negalavimų, bet ir gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai.

„Bakterijų sukeliamų infekcijų, tokių kaip bakterinio plaučių ar gerklės uždegimo, gydymui antibiotikai būtini, juos skiria gydytojas. Tačiau, kaip rodo praktika, neretai žmonės, „pasiklausę kaimyno”, tuos pačius antibiotikus naudoja savo nuožiūra ir kitiems negalavimams gydyti, o tai jau – pavojus sveikatai, kadangi silpninamas imunitetas. Nors ši tendencija nėra taip paplitusi kaip, tarkime, prieš dešimt metų, visgi tokių apraiškų pasitaiko gan dažnai”, – pažymėjo vaistinių tinklo „Camelia” vaistininkė Jūratė Švarcaitė.
Jos teigimu, dažniausiai klaidingai manoma, kad antibiotikai yra efektyvūs gydant peršalimą ir gripą, t.y., virusines infekcijas. „Būtina atsiminti, kad antibiotikai virusų neveikia, o net 80 proc. visų bronchitų, sinusitų, gerklės uždegimų yra būtent virusinės kilmės. Taip pat klystama galvojant, kad antibiotikai mažina temperatūrą, malšina skausmą, lengvina atsikosėjimą, padeda esant sutrikusiai žarnyno veiklai. Bandant atsikratyti šių simptomų antibiotikais, galima sulaukti ne naudos, o žalos”, – sakė „Camelia” vaistininkė.
J. Švarcaitės tvirtinimu, net jeigu gydytojas paskyrė antibiotiką, šalia jo simptomams lengvinti dar reikėtų vartoti kitas simptomines priemones. „Antibiotikas suveikia tik per 2-3 dienas po vartojimo ir pašalina negalavimo priežastį, tačiau simptomai neretai išlieka. Todėl visuomet verta laikytis gydytojo ar vaistininko nurodymų, kada, kaip ir su kuo reikėtų derinti antibiotikus. Taip pat jokiu būdu nevertėtų nutraukti gydymo antibiotikais vos pagerėjus savijautai”, – aiškino vaistininkė.
Pasak specialistų, viena pavojingiausių neteisingo antibiotikų vartojimo pasekmių yra atsparių bakterijų vystymasis. „Žmonės kartais stebisi, kodėl antibiotikai ne visuomet yra veiksmingi, reikia ieškoti kitų vaistų ir kitų gydymo būdų. Visuomenei dešimtmečiais vartojant juos netinkamoms ligoms gydyti ar neteisingomis dozėmis, taip pat naudojant ligų prevencijai ilgainiui išsivysto atsparumas antibiotikams ir atsiranda vadinamosios super bakterijos, kurioms įveikti jau reikia sudėtinės terapijos. Prie to prisideda ir tendencija antibiotikus duoti galvijams, kurių pieną geriame ir mėsą valgome”, – sakė J. Švarcaitė.
Vaistininkė apibendrino, kad palyginti su europiečiais, lietuvių žinios apie antibiotikus ir jų vartojimą yra vidutinės. Daugiausiai antibiotikų suvartoja ir dažniausiai netinkamai juos vartoja pietų Europos šalių gyventojai – ispanai, graikai, rumunai. Geriausiai apie antibiotikus informuoti ir dėl to jų mažiausiai suvartojantys yra skandinavai, taip pat belgai ir vokiečiai.

Džeraldas KAUNECKAS