Susiję įrašai (pagal žymę)

• Atskleidė, kokios sveikatos problemos kamuoja vaikus

  Higienos instituto specialistai išsamiai išnagrinėjo Lietuvos vaikų sveikatos pokyčius ir netolygumus per praėjusius penkerius metus. Analizuoti vaikų demografijos pokyčiai, socialinė-ekonominė padėtis, gyvensena, ligų prevencija, sveikatos priežiūra, ligotumas, patiriamos traumos, psichikos sveikata, sveikata perinataliniu periodu ir mirtingumas.

• Įvardijo vieną šalies savivaldybių problemą: Utena – ne išimtis

  Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) pastebėjo, kad, šiuo metu Lietuvoje yra septynios savivaldybės, kurios neturi nei vieno budinčio globotojo. Tokia situacija šiose savivaldybėse tęsiasi jau ilgą laiką.

• Gyventojai vaistams pernai pinigų išleido mažiau

  Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, 2019-aisiais už kompensuojamuosius vaistus ligonių kasos sumokėjo 71,5 mln. eurų daugiau nei užpernai. Tuo metu  pačių gyventojų priemokos pernai sumažėjo net 17 mln. eurų.

• Užpaliuose atidengta skulptūra – padėkos ženklas

  Lapkričio 6 dieną Užpaliuose vykusios gerumo šventės metu prie Užpalių gimnazijos atidengta „Gerumo“ skulptūra. Kęstučio Musteikio sukurtos skulptūros pastatymą savo lėšomis finansavo iš Ilčiukų kaimo kilusi ir dabar Vilniuje gyvenanti Elvyra Umaraitė.

• Užpaliečiai nusikėlė į karžygių laikus

  Galimybė Užpaliuose netradiciškai susipažinti su praeitimi nėra naujovė. Dideliu netikėtumu netapo ir sambūris prie Šeimyniškių atodangos su konglomerato uola. Jau trečius metus iš eilės čia vyksta po kultūrinį renginį. Atmintyje išlikusi ir 2015 metų edukacinė praktinė pažintis su atodanga – susitikimo metu Lietuvos geografų draugijos nariai–mokslininkai nukėlė į ledynmečių suformuotą ir užkoduotą istoriją. Šiemet įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos ir Utenos apskrities regioninės kultūros tarybos iš dalies finansuojamą projektą „Stverk Užpalių kultūrines iniciatyvas" nusikelta beveik 800 metų atgal, kuomet užpaliečiai gynė savo žemes kartu įrodydami lietuvių tautos stiprybę.

• Užpaliai kviečia į kraštiečių šventę

  Birželio 15–16 dienomis Užpaliuose vyks tradicinė kraštiečių šventė, kuri sukvies čia gimusius, augusius ir gyvenančius. Šventė kiekvieną pasitiks renginių gausa: netrūks smagių susitikimų, koncertų, tikinčiuosius suburs šv. Mišios Krokulėje.

• Atskleidė, kiek per pastarąjį ketvirtį iš tėvų paimta vaikų

  Pastarųjų devynių mėnesių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos statistiniai duomenys apie Utenos apskritį rodo, kad šiek tiek sumažėjo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Taip pat sumažėjo ir vaikų, paimtų iš nesaugios aplinkos. 2018 metų II pusmetyje iš nesaugios aplinkos paimti 165 vaikai, 2019 metų I ketvirtyje – 72 vaikai.

• Esant ekstremalioms vairavimo sąlygoms galima mokinių į mokyklas nevežti

  Kelininkams informuojant apie sudėtingas, dėl nepalankių žiemiškų sąlygų susidariusias eismo sąlygas kai kuriuose keliuose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad mokyklų vadovai kartu su savivaldybe gali priimti sprendimą leisti vaikams likti namuose. Tai aktualu kaimiškoms vietovėms.

• Vaikų nukritimų prevencija

  Nukritimai yra opi problema, nes tai yra pagrindinė visų amžiaus grupių vaikų susižalojimų priežastis. Mažam vaikui pasaulis yra nepažintas ir viliojantis. Vaikui susipažįstant su supančia aplinka, neįmanoma išvengti lengvų traumų. Suklupti ar pargriūti yra natūralus savo galimybių pažinimo procesas. Nors daugelis nukritimų baigiasi tiesiog nestipriais nubrozdinimais ar lengvais sumušimais, tačiau galima patirti ir sunkių traumų: stiprų kraujavimą, kaulų lūžius, galvos ar akių sumušimus, kurie gali būti pavojingi gyvybei ar turėti ilgalaikių pasekmių. Pačios pavojingiausios yra galvos traumos – jos netgi gali baigtis mirtimi.

• Rudens palydėtuvės – su ožka

  Lapkričio 12-ą švenčiama Ožio diena, anot etnologų – įspūdingos rudens palydos, padėka derliaus dievams. Tai – paskutinė rudens šventė. Ganymo sezono pabaigą žmonės anuomet pažymėdavo įvairiomis apeigomis, burdavo, ar greit ateis žiema. Baltas ožys tapdavo tarpininku tarp dieviškojo ir žemiškojo pasaulių, buvo manoma, kad jis gali priartinti žiemą ir savo elgesiu išduoti apie ateitį. Pasak lietuvių tradicijų žinovų, Ožio diena buvo itin svarbi piemenėliams, nes prisnigus jiems prasidėdavo savotiškos atostogos, nebereikėdavo tęsti ganiavos: piemenėliai galėdavo pailsėti, prie šilto „pečiaus" pasišildyti, šiltos putros sočiai prisisrėbti. Šią šventę ketvirtus metus iš eilės švenčia ir Utenos vaikų lopšelio-darželio „Želmenėlis", puoselėjančio senąsias tradicijas, ugdytiniai.