Utenos rajone – 7 ŽIV užsikrėtę gyventojai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruoti 157 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai – 115 vyrų ir 42 moterims. Iki šių metų sausio 1 dienos iš viso Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 2 535 asmenims, iš kurių daugumą 79,6 proc. (2 017 atv.) sudaro vyrai ir keturis kartus mažiau moterų 20,4 proc. (518 atv.).

Daugiau nei pusė (55,4 proc.) pernai nustatytų ŽIV atvejų užsikrėtė ŽIV lytinių santykių metu:  37,6 proc. (59 asmenys) – heteroseksualių ir 17,8 proc. (28 asmenys) – homoseksualių. Per homoseksualius santykius užsikrėtusiųjų pernai nustatyta dvigubai daugiau nei užpernai. Beveik kas trečias (44 asmenys, 28 proc.) ŽIV užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus.
Per visą ŽIV registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988-2015) ŽIV infekcija diagnozuota penkiems vaikams, nėštumo ar gimdymo metu užsikrėtusiems nuo ŽIV infekuotos motinos. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje pernai nustatyta 30-34 metų amžiaus asmenų grupėje.

„Vertinant pastarųjų penkerių metų ŽIV infekcijos tendencijas Lietuvoje, galima teigti, jog sergamumo ŽIV rodiklis nežymiai svyruoja ir jis nėra aukštesnis nei ES šalių vidurkis: daugėja užsikrėtusiųjų per lytinius santykius, ypač per homoseksualius, daugėja ŽIV infekuotų moterų; tyrimų dėl ŽIV skaičius išaugo penktadaliu ir dažniausia AIDS indikacinė liga išlieka plaučių tuberkuliozė”, – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas.

Vėlyvoje, t. y. AIDS stadijoje, ŽIV infekcija pernai nustatyta 12 pacientų. Tai sudaro 7,6 proc. nuo visų naujų ŽIV atvejų. Užpernai pavėluotai ŽIV infekcija buvo išaiškinta 12 proc. pacientų. Pasak prof. S. Čaplinsko, Europoje susiduriama su vėlyvos ŽIV diagnozės problema. Tuo tarpu gerėjantys ŽIV išaiškinamumo rodikliai Lietuvoje rodo gerėjantį medikų darbą, tinkamą jų ir gyventojų budrumą bei adekvatų informuotumą.

Nauji ŽIV infekcijos atvejai užregistruoti visose apskrityse – daugiausiai Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno. 2015 metais, lyginant su 2014 m., naujų ŽIV atvejų skaičius išaugo Alytaus, Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Tauragės apskrityse, kitur – sumažėjo arba nustatytas toks pat atvejų skaičius (lentelė).

Pernai, nėščiųjų dėl ŽIV patikros metu, nustatyta 10 naujų ŽIV atvejų. Tai dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus. Visoms ŽIV užsikrėtusioms nėščiosioms turi būti taikoma perinatalinio ŽIV perdavimo profilaktika (gydymas), joms nerekomenduojama maitinti kūdikio krūtimi. Minėtos priemonės leidžia sumažinti ŽIV perdavimo iš motinos vaikui riziką. Tačiau kasmet atsiranda po kelias ŽIV užsikrėtusias nėščiąsias, kurios nesilanko jokiose konsultacijose ir atvyksta gimdyti negavusios profilaktinio atiretrovirusinio gydymo.

Pernai Utenos rajone užregistruotas vienas naujas ŽIV infekcijos atvejis (2014 m. –1). Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį (1988-2015 m.) iš viso ŽIV infekcija diagnozuota septyniems Utenos rajono gyventojams: 5 vyrams ir 2 moterims.
Pernai Utenos apskrityje nustatyta mažiau (5 atvejai) naujų užsikrėtimo ŽIV atvejų, lyginant su užpernai, kuomet buvo 7 atvejai. Iš viso Utenos apskrityje nustatyti 47 ŽIV užsikrėtę asmenys: 35 vyrai ir 12 moterų. Pagal galimą užsikrėtimo būdą tarp visų užsikrėtusiųjų, dauguma (57,4 proc.) Utenos apskrityje išaiškintų atvejų – švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, Utenos rajone – lytinių santykių metu užsikrėtę asmenys (71,4 proc.).

Parengė Lina NARČIENĖ

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas