Į praėjusį ketvirtadienį vykusį Utenos rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) posėdį susirinko vietos politikai. Posėdžiui, kol nuo pareigų nušalintas rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, vadovavo jo pavaduotojas Vidmantas Valinčius, priminęs politikams, kad jis laikinai eina mero pareigas ir paprašęs konstruktyviai dirbti. Susirinkusiųjų darbotvarkėje buvo 32 klausimai, net aštuonios iš jų – politikams skirtos informacijos.
Įmonėms, teikiančioms paramą su sportu ir kultūra susijusioms veikloms mieste bei rajone, gali būti suteikta iki 50 proc. sporto bei kultūros veikloms suteiktos paramos ir lengvata negali viršyti deklaracijoje priskaičiuotos sumos. Šia galimybe naudodamiesi, verslininkai iš rajono biudžeto susigrąžina nemažą dalį lėšų, skirtų paramai. Taryba lengvatas skyrė ne vienai įmonei, tačiau dešimties gyventojų, prašiusių atleisti juos nuo žemės mokesčių dėl sunkios materialinės padėties, prašymai buvo nepatenkinti, motyvuojant tuo, kad vieni prašytojai lengvatų sulaukė pernai, kitų turtas ar pajamos viršija nustatytą normatyvą. Socialdemokratas Nerijus Stasiulionis pastebėjo, kad neteisinga neatleisti nuo žemės mokesčio gyventojų dėl to, kad jiems lengvatos buvo taikytos pernai. Pasak jo, per metus žmogaus gyvenimo sąlygos greičiausiai nepagerėjo. Liberalsąjūdietis M. Kaukėnas paradoksalia vadino tokią situaciją, kai statybos įmonė, vykdžiusi milijoninės vertės savivaldybės projektą, ne tik iš jo gerokai uždirbo, bet ir dar prašo biudžeto sąskaita suteikti mokestinių lengvatų dėl kelių šimtų eurų miestui skirtos paramos, kai pensininkams lengvatas suteikti atsisakoma. Jis pasiūlė pakeisti kompensavimo tvarką. „Neteisinga, kai atleidžiamos įmonės nuo žemės mokesčio už beveik nieką ir dar kiekvienais metais po 11 tūkst. eurų, o senjorams negalime kompensuoti 23 ar 46 eurų, – tvirtino politikas. – Gyventojų prašymų nėra daug, todėl jiems skirtos lengvatos rajono biudžetui įtakos neturės.”
Viena prašančioji atleisti nuo žemės mokesčio dalyvavo Tarybos posėdyje. Šiais metais jai priskaičiuota 774 Eur žemės mokesčio, o nuo jo atleisti atsisakyta, nes vidutinės vyrą palaidojusios, ligotos moters mėnesinės pajamos yra didesnės už du valstybės remiamų pajamų dydžius, t. y. 204 Eur. Prašytojos pajamos – 240 eurų pensija… Su ašaromis politikų prašiusi taikyti lengvatą ligota moteris stebėjo, kaip jie sprendė jos likimą.
Paaiškėjo, kad savivaldybė, tiesa, ne dėl savo kaltės, įsiskolino Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) 785 451 Eur. Finansų skyriaus vedėja pripažino, kad tai turės labai didelį poveikį savivaldybės finansams, prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui, nes nekilnojamojo turto mokesčio planas liks neįvykdytas. Savivaldybės administracija ramino, kad kreipėsi į VMI ir į Finansų ministeriją, prašydama penkerių metų klaidą taisyti per penkerius metus, išdėstant mokesčio išskaitymą lygiomis dalimis, ir tikino, kad dėl biudžete atsivėrusios skylės biudžetininkų atlyginimai nenukentės.
Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio „Utenos dienoje”.