Vasara jau perkopė į antrą pusę, o laiko mėgautis vandens malonumais buvo išties labai mažai. Gelbėtojai, įsikūrę Utenos miesto ežerų pakrantėse, laiką tempia skaitydami knygas ir nuobodžiaudami. Tačiau retkarčiais ir čia nusistovėjusią ramybę sudrumsčia.. miesto piktavaliai.

Debesų negano, o knygą skaito

Saulėtą penktadienio priešpietę Dauniškio paplūdimyje – tuščia ir nyku. Nėra nė vieno panorusio pagulėti prieš maloniai šildančią saulutę ar įbristi į vėsų vandenį. Prie Dauniškio gelbėjimo posto kėdėje patogiai įsitaisęs gelbėtojas Marijonas Pečiukėnas. Jis skaito knygą, todėl jam greičiau prabėga diena.
Šiųmetė vasara, anot jo, išskirtinė. Trečius metus gelbėtoju dirbančiam Marijonui niekada laikas taip lėtai neslinkdavo, kaip šiais metais. „Nėra žmonių. Jei diena būna šiek tiek šiltesnė, ateina kokia dešimtis, iš jų penki nusimaudo, ir viskas. Birželio mėnesį buvo užterštas vanduo, tad niekas nesimaudė. Tačiau kas nebijo, į vandenį lenda ir rudenį, ir žiemą”, – šypsojosi Marijonas, prisimindamas, kad rytais ir vakarais į Dauniškio ežero vandenį lenda drąsiausi, taip vadinami sveikuoliai, kuriems maudymosi sezono nėra – jie vandens malonumais mėgaujasi visus metus.
„Žmonių nėra, tai sėdžiu ir knygą skaitau. Ką veiksi, negi ganysi debesis…”, – juokiasi pašnekovas. Šalia ant popieriaus džiovinamos mėtos – jų prisiskynė iš netoliese esančios vietos, kurią buvo nuspręsta nupjauti. „Susidžiovinsiu, bus arbatai”, – parodo Marijonas.
Jis prisimena pernykštę vasarą, kuomet nebuvo laiko ne tik knygą skaityti, bet ir vaistinių žolelių prisirinkti. „Būdavo žmonių apgultis, tai tik spėk suktis”, – prisiminė gelbėtojas. Tai vienam gelbėjimo ratą reikėjo mesti, tai kitam įsismarkavusiam ir elgesio taisykles užmiršusiam poilsiautojui policijos pareigūnus teko kviesti. Tiesa, ir šiais metais buvo vienas kitas atvejis, kuomet į paplūdimį atėję uteniškiai užmiršdavo tai, kur esantys, keldavo triukšmą bei susėsdavo išlenkti taurelę. Tačiau tokiems neklaužadoms gelbėtojas tuoj pat parodydavo kelią namo, o jei nepaklusdavo – sulaukdavo ir tvarkos palaikytojų. „Dauniškio pakrantę stebi kameros, todėl žmonės paprastai bijo…”, – akcentavo Dauniškio paplūdimį akylai stebintis M. Pečiukėnas. Jis neslepia – kuomet daugiau žmonių, nebūna taip nuobodu. Kai kurie ateina pašnekėti, pasipasakoti – laikas greičiau praeina. „Gal rugpjūtis bus šiltas. Tuomet galbūt ir žmonių sulauksime daugiau. Bus smagiau dirbti”, – vylėsi jis.

Ramybę drumsčia jaunimas

Vyžuonaičio ežero paplūdimyje tylu ir ramu iki tol, kol čia nepasirodo įsilinksminęs jaunimėlis, kuriam, kaip sakoma „ir jūra iki kelių”. Šio ežero pakrantėje Vyžuonaičio gelbėjimo poste dirbantis Aloyzas Beikus neturi laiko skaityti knygų. Visai neseniai būrelis jaunuolių nusprendė įvesti savo tvarką – nuolat naudotis gelbėtojų valtimi, pasiplaukioti po ežerą ir tuo pačiu metu linksmai praleisti laiką. Tačiau toks sumanymas greit baigėsi – buvo iškviesti policininkai ir jaunuoliai apraminti.
„Jaunimas, sulaukęs 14-17 metų – tikrai siaubingas. Į krūmus eina parūkyti „žolės”, tačiau mane stebina tai, kad policijos pareigūnų neiškviečia netoli gyvenantys kaimynai. Kelis kartus pats kviečiau policininkus, ne kartą teko juos išvežti į policijos komisariatą. Užvakar radome susprogdintą skelbimų lentą, apverstą šiukšlių konteinerį, kurį turėjome prirakinti. Tai dažniausiai nepilnamečių darbas”, – kalbėjo su piktavaliais poilsiautojais kovojantis gelbėtojas Aloyzas, neretai juos sudrausminantis, pamokantis, o jei nepadeda ir situacija tampa nevaldoma – kviečiantis pareigūnus.
Vyriškis prisiminė tai, kaip visai neseniai jį užpuolė viena mama. Ji ramiai sau mėgavosi saulės spinduliais, o jos mažametis sūnus nuo tilto įkrito į vandenį. Motina iškart puolė gelbėtoją, kas šis neprižiūrįs poilsiautojų. „ O kaip man sužiūrėti 50 galvų. Gerai, kad netoliese buvo Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro auklėtojos, kurios rėkaujančiai motinai pagrasino iškviesti vaiko teisių apsaugos specialistus, kurie pasidomėtų tuo, kaip mama prižiūri nepilnametį vaiką”, – nemalonų įvykį prisiminė Aloyzas. Laimei, į vandenį įkritęs vaikas nespėjo įtraukti nė gurkšnio vandens.
Kai gelbėtojui baigiasi darbo diena ir jis išeina namo, čia daugiausia renkasi paaugliai. Tuomet prasideda kitas gyvenimas, kuriuo, anot gelbėtojo, turėtų daugiau pasidomėti policijos pareigūnai, kurie į šį paplūdimį galėtų dažniau užsukti ne vien rytais, bet ir vakarais.

Autorės nuotr.