Utena vakar, šiandien ir rytoj

Kovo 1-ą dieną vyks Utenos rajono savivaldybės tarybos ir tiesioginiai rajono mero rinkimai. Kuo arčiau rinkimų data, tuo daugiau politinių diskusijų galima išvysti spaudoje. Rajono valdžioje esantys politikai žada tęsti pradėtus darbus, rajono opozicijoje esančios politinės jėgos – rajoną valdyti geriau. Vieni politikai rinkėjams žada už dyką suteikti įvairių malonių, kiti pastatyti dar vieną, kitą parką, treti vykdyti renovacijos projektus, tiesti naujas gatves, teisingai skirstyti socialinę paramą. Nenuostabu, kad rinkėjui atskirti, kurie pažadai yra realūs, o kur tik politinis viliotinis, yra sudėtinga. Juo labiau kad dažniausiai žadant nepasakoma, kaip ir iš kokių lėšų tai bus padaryta. Todėl nereikia stebėtis, jog atėjus pavasariui ištirpsta ne tik sniegas, bet ir politikų pažadai. Kokia yra Utena šiandien, ir kokią Uteną ateityje įsivaizduoja mūsų rajono politikai?

Utenos rajonas pasižymi nuostabia gamta, tačiau kelis dešimtmečius labiau buvo siejamas su pramone ar įvairiais verslais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, per pirmąjį dešimtmetį nemažai šalies gamybinių įmonių bankrutavo, tačiau Utenos miestui pasisekė labiau ir iki šiol, tik jau privačiam kapitalui, dirba buvę gėrimų, pieno, mėsos kombinatai, trikotažo bei kitos gamyklos. Verslių uteniškių dėka buvo sukurta nemažai naujų gamyklų, gaminančių ir eksportuojančių savo produkciją į įvairias pasaulio šalis. Prieš keletą metų Utenos miestas buvo tapęs vienu iš dėvėtų automobilių verslo centrų šalyje. Tuo pačiu metu įsikūrė dešimtys vežėjų įmonių, kurios darbo vietomis aprūpindavo šimtus uteniškių.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Utenos rajonas, kaip ir kiti šalies rajonai bei miestai, pradėjo įsisavinti ES skiriamas lėšas. Utenos rajono biudžetas dėl pramonės ir verslo sukurtų darbo vietų ir sumokamų mokesčių buvo gerokai didesnis nei kaimyninių rajonų. Didesnės finansinės galimybės Utenai leido įsisavinti daugiau ES skiriamos paramos – kiekvienam vykdomam europiniam projektui privalu skirti dalį lėšų iš savivaldybės biudžeto. Beveik tuo pat metu, kai Lietuvoje buvo pradėti vykdyti minėti projektai, rajonui pradėjo vadovauti ir iki šiol vadovauja tie patys politikai. Nors spaudoje tenka matyti rajono vadovus kalbant apie pusės milijardo litų savivaldybės investicijas, remiantis savivaldybės administracijos Finansų skyriaus duomenimis, savivaldybė įgyvendino ar baigia įgyvendinti projektus, kurių vertė yra trečdaliu mažesnė. Didesnę dalį projektų savivaldybė įgyvendino su ES parama, prisidedant iš dalies savo lėšomis. Utenos regiono atliekų tvarkymo centro projektas įgyvendinamas bendrai su kitomis savivaldybėmis. Sporto arena, fontanas, kai kurie sporto aikštynai įgyvendinti pasitelkiant skolintas lėšas. Pasinaudojant ES parama, gerokai pasikeitė miesto viešosios erdvės, buvo renovuotos mokyklos, darželiai, tiesiami nauji šaligatviai, pėsčiųjų takai, įrengti nauji parkai ir kitos poilsio erdvės, atnaujinami vandenvalos įrenginiai, įgyvendinami kaimiškų bendruomenių projektai. Utenoje modernizavus savivaldybei priklausančias vandens ir šilumos tinklų įmones, uteniškiai geria švarų vandenį, o už šilumos energiją moka vieną mažiausių kainų Lietuvoje. Vienus projektus galima drąsiai vadinti atsiperkančiomis investicijomis, kitus – viso labo sėkmingu ES lėšų įsisavinimu. Kartais tenka iš uteniškių išgirsti, jog visa tai miestui padovanojo valdžia, tačiau projektams skirtos lėšos atkeliavo iš ES ir Utenos rajono savivaldybės biudžeto, kurį suneša patys uteniškiai.
Iš ES pabirus eurams, šalies savivaldybės puolė varžytis tarpusavyje, kuri daugiau ES lėšų įsisavins. Vienos savivaldybės kūrė pramoninius parkus, kitos – paprastus parkus, trečios remontavo įvairius pastatus, įrenginėjo viešas erdves. Lietuvą pasiekusi pasaulinė krizė paveikė ir Utenos rajoną. 2009 m. biudžeto surinkimas pradėjo labai mažėti, tačiau nežiūrint į tai savivaldybė, pasinaudojusi bankų paskolomis, išlaidų nemažino ir toliau vykdė įvairius projektus. Kadangi prie kiekvieno ES lėšomis finansuojamo projekto privaloma prisidėti biudžeto lėšomis, greitai skola bankams pasiekė ne tik Finansų ministerijos nustatytus limitus, bet ir 30 milijonų litų ribą, taip Utenos rajono savivaldybę įtvirtindama prasiskolinusių šalies savivaldybių dešimtuke. Tenka išgirsti rajono vadovų pasiteisinimus, jog ši skola, palyginti su įsisavintomis lėšomis, yra nedidelė, o norint sutvarkyti taip miestą be ES lėšų, būtų reikėję 100 metų. Rajono vadovai Utenos gyventojams spaudoje praneša, kad nereikia jaudintis, kad finansinė situacija kontroliuojama, o skolų grąžinimo planas yra parengtas.
Turint omenyje, jog didesnę dalį Utenos rajono savivaldybės įrengtų parkų, stadionų, vandenvalos objektų ar kitų statinių statybų vykdė ir iki šiol vykdo rajono valdžioje esančių politikų įmonės, turbūt jaudintis jiems nėra dėl ko. Juo labiau kad vieną dieną gali būti verslininku, įgyvendinančiu savivaldybės įmonės inicijuotą milijoninį projektą, o kitą dieną – jau savivaldybės tarybos narys, tos pačios įmonės veiklą kontroliuojančios komisijos narys. Suprask, prižiūriu tuos, kurie prižiūri mane, kaip vykdau jų projektus. Spaudoje mėgstama pasigirti, jog Utenos sportininkams padovanotas modernus stadionas, tačiau reikėtų pridurti, jog su stadionu sportininkams „padovanota”, pvz., 60 šiukšlių dėžių, kurių vertė per 120 000 litų, 130 suoliukų po 2 200 litų ar laikrodžio valandas rodanti švieslentė už 300 000 litų. Galima didžiuotis prieš miestiečius už 1 200 000 litų įrengtu šviečiančiu fontanu, tačiau reikėtų pridurti, jog netrukus po įrengimo dėl biudžeto lėšų stygiaus buvo nukarpyti biudžetininkų atlyginimai. Giriantis apie Utenio aikštėje ES lėšomis sutvarkytą pastatą, reikėtų nepamiršti pasakyti, kad ES lėšomis sutvarkyta tik pusė pastato. Kadangi tame pastate nemokamai glaudžiasi valdančiosios rajono partijos, ES lėšų remontui panaudoti galimybės nebuvo, teko skolintis iš banko 700 000 litų. Galima būtų tęsti ir toliau, tačiau kas padaryta, to juk nepakeisi.
Liberalų sąjūdis nenusistatęs prieš ES lėšų įsisavinimą, tačiau įsisavinant lėšas ir rengiant projektus reikia galvoti ne tik apie grožį, bet ir apie ekonominę naudą. Mes nekeliame klausimo, ar reikia už 12 milijonų litų renovuoti 1 500 kv. m buvusio kino teatro pastatą, mes keliame klausimą, kiek tokių pastatų galima sutvarkyti už 12 milijonų litų? Jei įrengiamas už 10 milijonų litų parkas, tai kodėl šalia jo nenumatomos teritorijos verslo objektams? Pavasarį Utenoje lankęsis rajono vadovo bendrapartietis finansų ministras konstatavo, jog Utena gerai įsisavina ES lėšas, tačiau prastai investuoja. Akivaizdu, kad tokių erdvių nuolatinei priežiūrai, o vėliau ir remontui reikės rasti nemažai lėšų, todėl apie tai buvo būtina galvoti prieš statant. Matant, kaip žiemos metu statomos vasaros sezonui skirtos vaikų aikštelės, įrenginėjami takeliai, upių krantinės, apsnigtame durpyne ant polių bandoma statyti automobilių stovėjimo aikštelę su gatvės tęsiniu, kurio 100 metrų kaina siekia milijoną litų, natūraliai kyla klausimų dėl kokybės ir tokių projektų ilgaamžiškumo.
Galbūt ne vienam uteniškiui skaičiai su daug nulių, žodžiai biudžetas, skolos, įsipareigojimai, savivaldybė jokio įspūdžio nedaro, tačiau iš tikrųjų tai svarbu kiekvienam žmogui. Kiekvieno dirbančio uteniškio 10 procentų „popierinio” atlyginimo gyventojų pajamų mokesčio pavidalu patenka į Utenos rajono biudžetą. Šios lėšos naudojamas savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti, kitaip pasakius, savivaldybė jas gali naudoti savo nuožiūra, įskaitant prieš tai paminėtus projektus. Kadangi savivaldybės išlaidos kelinti metai iš eilės viršija pajamas, ne tik rajono biudžetas, bet ir savivaldybei pavaldžios įmonės ieško kelių, kaip surinkti daugiau lėšų. Prieš porą metų prisidengiant padidėjusiomis degalų kainomis Utenos rajono gyventojams labai padidintas komunalinių atliekų tvarkymo mokestis. Klausimas, kodėl pastaruoju metu nukritus pasaulinėms naftos ir degalų kainoms šis mokestis nemažėja? Savivaldybės tarybai nepakeitus žemės mokesčio tarifo iki 2017 metų žemės mokestis, palyginti su 2013 metais, uteniškiams pabrangs tris kartus. Rajono valdantieji su meru priešakyje „padovanojo mokesčių dovanėlę” ir sunkiausiai gyvenantiems uteniškiams. Pakeitus žemės mokesčių kompensavimo tvarką, net du trečdaliai neįgaliųjų, pensininkų ir socialiai remtinų Utenos rajono gyventojų prarado iki tol turėtas mokesčių lengvatas. Liberalų sąjūdis nepritaria tokiems valdžios sprendimams. Per pastaruosius kelis metus du kartus didinta ikimokyklinukų ir mokinių maitinimo kaina, o pernai socialdemokratų vadovaujama rajono valdžia nusprendė vaikų ir mokinių maitinimo paslaugai rengti privatizavimo sąlygas. Per parą 1 000 tėvelių parašų surinkusiai Utenos tėvų asociacijai buvo paaiškinta, jog vaikų maitinimo įstaigas reikia atnaujinti, o tam lėšų biudžete nėra. Stebėtina, bet tarybos narių dauguma nepritarė mero siūlymui. Posėdžio metu buvo tiek daug emocijų, kad vėliau savivaldybės svetainėje net nepasirodė šio posėdžio transliacijos įrašas. Nors atrodė, jog vaikų maitinimo klausimas baigtas, po dviejų mėnesių vėl buvo grąžintas į darbotvarkę ir šį sykį rajono valdantieji jau drausmingai pavedė administracijai rengti privatizavimo sąlygas. Reaguodama į tokius rajono valdžios viražus iš savivaldybės tarybos pasitraukė viena profesionaliausių savivaldybės tarybos narių. Šiuo metu vaikų maitinimo klausimas neeskaluojamas, tačiau tikrai ne dėl respublikinėje spaudoje nuolat pasirodančių kritiškų straipsnių apie tokios paslaugos privatizavimo pasekmes. Iš kelių partijų sudarytą valdančiąją daugumą pristabdė kovo 1 d. vyksiantys rinkimai į savivaldybių tarybas. Galima neabejoti, jog po rinkimų likus valdžioje tiems patiems politikams būtų vėl grįžta prie šio klausimo, kuris neramina ne tik vaikų tėvus, bet ir 80 vaikams maistą gaminančių valgyklų darbuotojų. Liberalų sąjūdis tokiems dabartinės valdžios ketinimams nepritars. Tai tik dalis pavyzdžių, kurie aiškiai parodo, kad rajono biudžetas sunkiai balansuojamas ir tai aktualu kiekvienam uteniškiui. Rajono meras debatų TV laidos metu pats pabrėžė, kad „nemokamas sūris būna tiktai pelėkautuose”.
Šalia mokesčių, rajono valdžia uteniškiams „padovanojo” ir didelę puokštę skolų. Utenos rajono savivaldybė nėra vienintelė, kuri skolinosi ar skolinasi toliau. Praėjusiais ir šiais planuojama skolintis milijonus litų senoms skoloms grąžinti. Galima būtų suprasti, kad tai ir yra savivaldybės skolų grąžinimo planas, tačiau ką reikės daryti 2018–2023 metais, kada, remiantis bankų sutartimis, savivaldybė privalės grąžinti 25 milijonus skolų? Balansuojant ant skolinimosi limito, nė vienas bankas tokių sumų neduos, kaip šiuo metu neduoda Vilniaus miesto savivaldybei. Tokiu atveju kiltų grėsmė atsirasti tolimesniam mokesčių didėjimui arba pelningų savivaldybės įmonių priverstiniam privatizavimui. Per pastaruosius 10 metų Utenos rajone sumažėjo 10 000 gyventojų, o per paskutinius 5 metus net trečdaliu (2 100) sumažėjo mokinių skaičius. Išvažiuojanti potenciali darbo jėga išsiveždama su savimi ir galimus mokesčius, savivaldybei tapo tikru išbandymu. Utenos rajono valdžia tarytum nematydama ar nenorėdama matyti tokios situacijos toliau uteniškių vaizduotę audrina įvairiais naujais projektais, 25 hektarų parkais, sporto aikštynais ir kt. Kitaip pasakius, užuot ieškojus, kaip užsidirbti ir sumažinti įsipareigojimų krūvį, ieškoma, kaip dar labiau uteniškius įtraukti į skolų liūną. Būtent uteniškius, nes skolinasi tai valdžia, o grąžinti reikės uteniškiams.
Ką daryti, kad savivaldybės finansų problemos nepaveiktų ar kuo mažiau paveiktų eilinį uteniškį? Ką daryti, kad nedidėtų uteniškiams mokesčiai? Ką daryti, kad smulkusis verslas ir ekonominės situacija rajone pasikeistų į gerąją pusę? Liberalų sąjūdis siūlo konkrečias priemones, kurias įgyvendinus ne tik kad būtų išspręstos finansinės problemos, bet ir sukurta daug naujų darbo vietų, pristabdyta emigracija, atgaivintas smulkusis verslas.
Beveik prieš du dešimtmečius Utenos mieste buvo planuojamas pramonės parkas, tačiau šios minties įgyvendinti tuometinei valdžiai nepavyko. Dabartiniai rajono vadovai ne kartą viešai guodėsi, jog Utena dėl žemės sklypų mieste kainų ar pasirinkimo stokos prarado ne vieną investuotoją iš užsienio. Kai kuriems verslininkams, net ir įsigijusiems žemės sklypą pramonės rajone, verslo pradėti nepavyko. Ar dėl didelio dėmesio sutelkimo į ES lėšų įsisavinimą, ar dėl kitų priežasčių rajono vadovai šio klausimo sprendimui pasitelkė tik vieną priemonę – lengvatas galimiems investuotojams. Matant, kad siūlomos lengvatos investuotojų poreikių nepatenkina, būtina imtis tolimesnių veiksmų. Utenos liberalai ne kartą siūlė pagalvoti apie laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įsteigimą ne mieste, bet už miesto, kur žemės kaina yra gerokai pigesnė. Utenos rajoną kerta du magistraliniai keliai, iki pat miesto pakraščio nutiesta geležinkelio juosta, todėl rasti vietą LEZ įsteigimui nebūtų sudėtinga. Siekiant neužkrauti laisvosios ekonominės zonos steigimo ant Utenos gyventojų pečių, reiktų pasitelkti ES lėšas bei viešos ir privačios (verslo) partnerystės principą.
Nors Utenos mieste komercinių patalpų nuomos kainos nedaug atsilieka nuo didmiesčių, savivaldybė savo turto nevengia išnuomoti pusvelčiui. Pavyzdžiui, Alytaus rajono poliklinika, paskelbusi viešąjį konkursą patalpų nuomai, gavo nuomininką, kuris už kvadratinį metrą vaistinės veiklai sutiko mokėti 60 eurų. O Utenos poliklinikoje patalpų vaistinei nuoma be konkurso nesiekia ir 10 eurų už kvadratinį metrą. Net 350 kvadratinių metrų poliklinikos patalpos po mažiau nei 1 eurą už kvadratinį metrą išnuomotos tiesioginiam savo konkurentui, rajono valdžiai simpatizuojančio verslininko privačiai klinikai. Miesto centre 350 kvadratinių metrų savivaldybei priklausančios patalpos nuomojamos po 50 euro centų už kvadratinį metrą, kai šalimais esančių patalpų rinkos kaina mažiausiai 10 kartų didesnė. Dar keistesnis savivaldybės (ne) ūkiškumo atvejis, kai 1 000 kvadratinių metrų pastatas miesto centre nenuomojamas jau pusantrų metų. Tokių patalpų yra ir gerokai daugiau, kurias būtina išnuomoti verslui rinkos kaina. Kelių tūkstančių kvadratinių metrų patalpų nuoma ne tik sudarytų galimybę gauti didesnes biudžeto pajamas, bet ir sumažintų komercinės paskirties patalpų nuomos kainas Utenoje. Mažesnės nuomos kainos sudarytų geresnes sąlygas verslo steigimui ar plėtrai.
Utenos rajono savivaldybei visame mieste priklauso kelios dešimtys įvairaus dydžio, nenaudojamų žemės sklypų. Alaušo ežero pakrantėje esantis ir savivaldybei priklausanti 5 hektarų dydžio poilsio stovykla, garažai, aikštelės ir kiti savivaldybės valdomi objektai ne tik neparduodami, bet ir neša nuostolius, kuriuos turi padengti visi uteniškiai. Būtina visus nenaudojamus žemės sklypus ar kitą nenaudojamą turtą pritaikyti verslo poreikiams ir viešojo konkurso būdu išnuomoti arba parduoti verslui. Tokie veiksmai sudarytų geresnes sąlygas verslo plėtrai ir naujų darbo vietų atsiradimui.
Kiekvienos šalies ar miesto ateitis priklauso nuo technologijų ir inovacijų. Kiekviename mieste yra gabaus jaunimo, tačiau ne kiekviename yra sudarytos sąlygos atsiskleisti jų gebėjimams, todėl daugelis jaunuolių palieka Uteną ir savo mėgstama veikla užsiima kituose miestuose ar valstybėse. Siekiant kiek pristabdyti jaunimo emigraciją ar specialistų nutekėjimą iš Utenos, Liberalų sąjūdis siūlo įkurti startuolių ir klasterių centrą. Tokie centrai, pasitelkus viešąją ir privačią (verslo) partnerystę, veikia ne tik užsienyje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Galimybė jauniems specialistams susitelkti vienoje vietoje, naudotis technologine baze, kurti projektus, gauti įdomią darbo vietą ne vieną jauną žmogų sulaikytų nuo išvykimo.
Liberalų sąjūdžio pateiktos verslo skatinimo Utenos rajone priemonės yra realiai įgyvendinamos, nes priklauso ne tiek nuo biudžeto, kiek nuo politinės valios. Įgyvendinus šias priemones dabar, jau po kelių metų galima būtų tikėtis gerų finansinių rezultatų.

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio rinkimų sąskaitos. Užsakymo Nr. 038 

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas