Kai visi Utenoje ūžė ir džiaugėsi uteniškių automobilių ralio laimėjimu bei nugalėtojais Martynu Samsonu su Mindaugu Varža, kaimų, pro kuriuos driekėsi lenktynių trasos, gyventojai skaičiavo nuostolius ir stebėjosi žiūrovų nežmoniškumu, kultūros stoka, abejingumu. Galima surasti daugiau įvairių epitetų svečiams, atvykusiems pažiūrėti nuostabios žiemos šventės, tačiau – viskas iš eilės.

Iš pievos liko arimas
Anot kaimuose gyvenančių žmonių, viskas būtų buvę kaip visada, bet šiemet, kai vyko devintasis „Halls Winter Rally”, buvo šilta, šeštadienį palijo. Pažliugo ne tik kelias, kuriuo lakstė automobiliai, bet ir šalikelės, pievos, kalneliai. Puodžių kaime (Utenos sen.) gyvenanti ūkininkė Akvilė Šimonelienė „Utenos dienai” pasakojo dalykus, kurių net bjauriausiame sapne nesusapnuosi. Jos šiuo metu jau vienos karvutės ganyklos yra šalia namų ir prie pat kelio, kuriuo lenktyniavo ralistai. Pasak moters, su lenktynininkais viskas gerai, tik ji nesupranta, kodėl žiūrovai važinėja po svetimą žemę ir ją bjauroja. Į redakciją ieškoti teisybės atėjusi ūkininkė nuogąstavo, kad nėra kam pasiskųsti, ir pasakojo, su kokiu ralio stebėtojų elgesiu susidūrė. „Utenos dienos” žurnalistai suskubo patikrinti, ką iškrėtė į Utenos apylinkes atvykę svečiai.
Kaip tvirtino Puodžių kaimo gyventoja, į jai priklausančią žemę šalia kelio, kuriuo važiavo lenktynininkai, dar naktį atvyko keletas automobilių, tačiau žmonės, paprašę leidimo čia stovėti kaip ralio sirgaliai, gavo moteriškės pritarimą. „Tik perspėjau, kad nevažinėtų, o vaikščioti gali kur nori. Jie taip ir pasielgė. Tačiau įdienojus vaizdas pasikeitė – kiti atvykę žiūrovai manęs leidimo nebeklausė, – pasakojo moteris. – Kreipiausi į pareigūnus prašydama, kad sudrausmintų važinėjančius po pievas, bet išgirdau atsakymą, kad savivaldybė leido, tai ir važiuoja.” Moteris dar bandė prieštarauti, kad per laukus ir jos privačią nuosavybę važinėti su džipais ir keturračiais motociklais niekas neturi teisės, tačiau pastarieji į tai nekreipė dėmesio, tvirtindami, jog jie atvyko palaikyti tik viešosios tvarkos. Ūkininkė savo nuosavybę bandė ginti įvairiais būdais, stovėjo ant savo pievos, kuri jau buvo virtusi bekele, ir grūmojo neklaužadoms, tačiau džipai suko pro šalį ir lėkė kita nuokalne, vėl palikdami gilias provėžas. Anot moteriškės, žalos atvykėliai pridarė bene šešiuose hektaruose, kur anksčiau ji ganydavo savo gyvulius. „Liko arimas. Ką man dabar reikės daryti pavasarį?..” – nedviprasmiškai svarstė viena gyvenanti ūkininkė.
„O laužų kiek pridegino, toje vietoje žolė tikrai nebeaugs. Gal nerašykite šito, dar pakurs ką nors?..” – baiminosi ne vienas kaimo gyventojas, rodydamas į gretimai jų pastatų likusias ralio sirgalių laužavietes. „Gerai, kad neatsitiko nelaimių ir visi likome sveiki”, – jau po ralio džiūgavo Šeduikių, Didžialaukio, Puodžių ir kitų kaimų gyventojai.

Girtų buvo pilni laukai
Gretimo Didžialaukio kaimo ūkininkai Gražina ir Gintautas Žviniai irgi negalėjo atsistebėti chuliganiškais atvykėlių poelgiais. „Keturračių, džipų-monstrų – gausybė. Kas juos ir leidžia? Policija visai bejėgė sutramdyti, net per kiemą lekia… Vienas, maniau, jau į kieme stovintį traktorių rėšis, tačiau šiaip taip išsuko ir nurūko. Kur tu jį sugausi?.. Po kiemą vaikštant reikėjo dairytis į šalis, kad nenutrenktų…” – stebėjosi ūkininkė G. Žvinienė.
„Aš nesuprantu, kas čia Lietuvoje per žiūrovai. Jie atvyksta ne pasimėgauti gamta, įkvėpti gryno oro, bet gerti. Ir tiek nusitašo, kad net nebepaeina”, – stebėjosi moteris, nesuprasdama, kodėl važiuojant į tokią pramogą reikia prisigerti iki žemės graibymo. „Girtų vyrų ir jaunuolių buvo pilni laukai”, – tvirtino žemdirbiai.
Kaip sakė vieno kaimo gyventojai, paskutiniai ekipažai iš laukų pasitraukė tik apie 21 val., kai Utenoje jau vyko koncertai. Pasibaigus raliui, prie buvusių trasų linksmybės ir besaikis alkoholio vartojimas truko dar ilgai. Vienas iš gyventojų sakė netikintis, jog žiūrovai prie vairo sėdo blaivūs. „Apie tai būtinai reikia parašyti į laikraštį, kad visi sužinotų ir policija tokius atvykėlius labiau kontroliuotų”, – baimindamiesi dėl savo saugumo „Utenos dienai” pasakojo žmonės.
„Bandžiau prieštarauti, kad vagia mano malkas, kurios man kainuoja, tai jie atsakė, kad greičiau nešdinčiausi, ir dar pasiūlė ta pačia malka man į veidą duoti”, – pasakojo negalinti atsistebėti tokia atvykėlių kultūra ūkininkė G. Žvinienė. Anot moteriškės, atvykėliai buvo girti, taigi nežinia, ko gali iš jų sulaukti.
Ūkininkų G. ir G. Žvinių, kurie laiko apie 50 galvijų bandą, ganyklos irgi nukentėjo. G. Žvinys sakė, jog gali turėti problemų ir su Nacionaline mokėjimų agentūra. „Atvažiuos, patikrins ir ras kelią per žalienas, skirs pievą į dvi dalis, o deklaruota juk vienas plotas”, – baiminosi ūkininkas, svarstydamas, kad pavasarį teks kabinti kultivatorių ir suniokotas pievas tvarkyti.

Seniūnas tvirtina pievas atsėsiąs
Utenos seniūnijos seniūnas Saulius Gaižauskas „Utenos dieną” patikino, kad visas šias problemas žino – nuo pirmadienio neužsiveria durys, žmonės eina ir klausia, ką jiems daryti. Kaip sakė seniūnas, rajono savivaldybės posėdyje buvo nutarta pagalbos kreiptis į melioratorius, kurie pavasarį sutvarkytų nuniokotus laukus ir organizatorių nupirkta žole užsėtų pievas. Todėl žmonės šiuo metu gali kreiptis į seniūniją ir ieškoti nuostolių atlyginimo. „Sutvarkysime ir proto ribose užsėsime, aišku, ne ištisus laukus,” – patikino seniūnas.

Autoriaus nuotr.