Utenos visuomenės sveikatos centras informuoja, kad mūsų apskrityje išaugo sergamumas gripu ir peršalimo ligomis. 2015 metų penktosios savaitės (sausio 26 d. – vasario 01 d.) duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) Utenos apskrityje buvo 74,8 atv. / 10 000 gyventojų. Didžiausias sergamumas registruotas Visagino mieste – rodiklis siekė 161,72 atv. / 10 000 gyventojų per savaitę. Mažiausiai peršalimo ligomis praėjusią savaitę sirgo Anykščių rajono gyventojai – 21,79,02 atv. / 10 000 gyventojų. 5-ąją metų savaitę registruoti 9 gripo atvejai Ignalinoje (vienas vaikas), Utenoje – 8 gripo atvejai (7 vaikai).

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 4-ąją savaitę registruotas Šiaulių ir Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Vilniaus.
Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 64,3 atv./10 000 gyventojų.
Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 4-osios savaitės duomenimis, didesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas visose apskrities savivaldybėse.
Šių metų 4-ąją savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines paguldyti 36 asmenys: 6 – iki 2 metų amžiaus, 25 – nuo 2 iki 17 metų ir 5 – virš 18 metų.
Gripas yra ūminė kvėpavimo takų infekcija, kuri plinta oro lašeliniu būdu. Jai būdinga staigi ligos pradžia, aukšta, didesnė nei 38 laipsniai temperatūra, sausas kosulys, gerklės, raumenų skausmas, „kaulų laužymas”, didelis nuovargis ir silpnumas.
Sunegalavus ir susirgus gripu būtina likti namuose, neiti į darbą ar mokyklą ir kaip įmanoma apriboti bendravimą su kitais žmonėmis. Darbdaviai taip pat turėtų drausti sergančiam žmogui eiti į darbą, nes jis tampa viruso platintoju ir gali užkrėsti kolegas.
Tik pajutus pirmuosius ligos simptomus dėl gydymo su mediku siūloma konsultuotis telefonu. Jei sveikatos būklė blogėja, atsiranda dusulys, kvėpavimo nepakankamumas, gydytoją reikėtų kviestis į namus arba kviesti greitąją pagalbą. Sergantis žmogus, pajutęs pirmuosius ligos simptomus, tampa aktyviu viruso platintoju. Kitus, sveikus žmones jis gali užkrėsti 5 dienas, vaikai virusą platina 7 dienas.
Susirgus gripu gali išsivystyti sunkios komplikacijos. Didesnė rizika šia liga susirgti nėščioms moterims, vaikams iki 5 metų, žmonėms, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis. Tačiau būna atvejų, kai komplikacijų atsiranda ligoniams, nepriklausantiems rizikos grupėms, ir žmogus gali mirti.
Dabar gydymas ligoninėje rekomenduojamas tik tuo atveju, kai yra sunki forma ar žmogus priklauso minėtoms rizikos grupėms. Sergančiųjų yra daug ir reikalinga tam tikra atranka, kuriuos guldyti į ligonines, o kurie turėtų gydytis namuose.

Kadangi gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu, nuo jo apsisaugoti galima šiais būdais (tai padės sumažinti infekcijos riziką):
* kosėjant ar čiaudint prisidengti burną ir nosį servetėle, o panaudotą servetėlę išmesti;
* vengti didelių žmonių susibūrimų, kelionių;
* laikytis higienos – dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu, tai stabdo viruso plitimą per daiktų paviršius ir viruso perdavimą kitiems;
* stebėti, ar šių rekomendacijų laikosi jūsų vaikai;
* stiprinti imunitetą įvairiais liaudiškais metodais, valgyti svogūnų, česnakų, vartoti vitaminus ir mikroelementus, pasižyminčius antioksidacinėmis savybėmis (vitaminai C, E, A ir mikroelementai selenas, varis, magnis, cinkas).

„Utenos dienos” inf.