Įvardijo vieną šalies savivaldybių problemą: Utena – ne išimtis
AktualijosĮvardijo vieną šalies savivaldybių problemą: Utena – ne išimtis
2020 balandžio 16, Ketvirtadienis 09:31

Įvardijo vieną šalies savivaldybių problemą: Utena – ne išimtis

Įvardijo vieną šalies savivaldybių problemą: Utena – ne išimtis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) pastebėjo, kad, šiuo metu Lietuvoje yra septynios savivaldybės, kurios neturi nei vieno budinčio globotojo. Tokia situacija šiose savivaldybėse tęsiasi jau ilgą laiką.

Tai reiškia, kad į krizę patekusių šeimų vaikai, jei nėra artimųjų ar emociniais ryšiais susijusių asmenų, galinčių juos priimti, atsiduria globos institucijose. Į Tarnybos raginimus taisyti padėtį savivaldybės nereaguoja. Lietuvoje vykdomos vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos tikslas – nuo institucinės globos pereiti prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Savo neveiklumu savivaldybės stabdo šį procesą ir neužtikrina prigimtinės vaiko teisės augti šeimos aplinkoje.

Tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė pabrėžė, kad budinčių globotojų uždavinys yra laikinai suteikti vaikui šeimos aplinką ir saugumą, jei nerandama į krizę patekusio vaiko artimųjų ar kitų emociniais ryšiais susijusių asmenų. Budintys globotojai iki 12 mėnesių savo gyvenamojoje vietoje prižiūri tėvų globos netekusį vaiką, kol vaikas grąžinamas į savo biologinę šeimą arba jam yra surandami globėjai (rūpintojai) ar įtėviai.
„Vaikų poreikis yra augti ir vystytis natūralioje šeimos aplinkoje užmezgant emocinius saugius ryšius su suaugusiais žmonėmis. Jei nėra giminaičių ar kitų vaikui artimų asmenų, kurie galėtų priglausti į krizę patekusį vaiką, būtent budintys globotojai, t. y. specialiai pasirengę asmenys, suteikia jam šeimos aplinką. Tose savivaldybėse, kurios nėra suradusios budinčių globotojų, nėra sudariusios su jais sutarčių dėl paslaugų teikimo, į krizę patekusių šeimų vaikai vis dar apgyvendinami vaikų globos namuose. Tai yra labai blogai", – pabrėžė A. Marčiukaitienė.
Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 205 budintys globotojai. Jų šeimose globojami 267 vaikai. Septyniose savivaldybėse – Birštono miesto, Prienų, Neringos, Šilutės, Rietavo ir Utenos – nėra nei vieno budinčio globotojo. Tokia situacija šiose savivaldybėse tęsiasi jau ilgą laiką.
Lietuvoje taip pat yra devynios savivaldybės, kuriose kol kas yra tik po vieną budintį globotoją – Druskininkų, Jonavos, Palangos, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kelmės, Jurbarko, Švenčionių ir Trakų. Pasak A. Marčiukaitienės, savivaldybės turėtų surasti daugiau nei vieną budintį globotoją, nes poreikis neretai būna didesnis. Yra siekiamybė, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų pakankamai budinčių globotojų, pasirengusių priimti į krizę patekusį vaiką bet kuriuo paros metu.
„Remiantis Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo pagrindų įstatymu, draudžiama nustatyti globą institucijoje jaunesniems nei trejų metų vaikams. Išlieka didelis poreikis asmenų, galinčių pasirūpinti ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikais. Iš nesaugios aplinkos paimti ikimokyklinukai ir mokyklinio amžiaus vaikai, neretai, o paaugliai – dažniausiai vis dar patenka į globos namus", – sakė A. Marčiukaitienė.
Daugiau nei pusė šiuo metu Lietuvoje esančių budinčių globotojų gali priimti tėvų globos netekusius vaikus bet kuriuo paros metu.
Budintis globotojas yra asmuo, kuris prižiūri be tėvų globos likusius vaikus pagal savivaldybei priklausančio Globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymą.
Budintys globotojai prižiūri vaikus, kuriems savivaldybės administracijos sprendimu nustatyta laikinoji globa (rūpyba) Globos centre. Budintis globotojas, prižiūrintis be tėvų globos likusius vaikus, nėra tėvų globos netekusio vaiko atstovas pagal įstatymą, juo yra paskiriamas Globos centras, tačiau vaikas yra prižiūrimas budinčio globotojo šeimoje, sukuriant šeimai artimą aplinką.
Budintys globotojai prižiūri vaikus kriziniais atvejais iki trijų mėnesių, kuomet vaiką reikia skubiai bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje. Taip pat budintys globotojai prižiūri tėvų globos netekusius vaikus, kol baigsis vaiko laikinoji globa (rūpyba) ir jis bus grąžintas tėvams ar bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ar bus įvaikintas bei laikino atokvėpio atvejais.
Budintis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip trijų vaikų. Bendras vaikų (su savais vaikais) skaičius budinčio globotojo šeimoje gali būti ne didesnis kaip šeši vaikai.
Budinčiais globotojais gali tapti asmenys nuo 21 metų iki 65 metų, neturintys psichikos ir elgesio sutrikimų bei nesergantys kai kuriomis ligomis. Tapti budinčiais globotojais negali asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia.
Norintys tapti budinčiais globotojais, turėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, pateikti prašymą, sveikatos pažymėjimą bei kartu gyvenančių vyresnių nei 16 metų asmenų rašytinius sutikimus, kad asmuo taptų budinčiu globotoju.
Budintys globotojai yra apmokomi pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą (GIMK). Rengimas tapti budinčiu globotoju vykdomas per kiek galima trumpesnį laikotarpį, ne ilgesnį kaip penki mėnesiai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos inf.

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Vaikų stovyklos: nuo statybų iki maisto paieškų gamtoje

    Virusas kone tris mėnesius namuose įkalino ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus. Vyresniųjų klasių mokiniams mokslo metai jau beveik baigėsi, todėl jų tėvams klausimų išlieka gerokai daugiau nei atsakymų. Kur jų atžalos praleis šią vasarą? Kaip protingai susidėlioti visos vasaros planus? Kol tėvai svarsto, kuo užimti vaikus, stovyklų organizatoriai jau dėlioja vaikų užimtumo planus ir žada pasiūlyti įsimintinų įspūdžių puokštę: vieni vaikai mokysis statyti namus iš medienos ir šiaudų, kiti panirs į sportinę veiklą ar gamtos teikiamus malonumus.

  • Atskleidė, kokios sveikatos problemos kamuoja vaikus

    Higienos instituto specialistai išsamiai išnagrinėjo Lietuvos vaikų sveikatos pokyčius ir netolygumus per praėjusius penkerius metus. Analizuoti vaikų demografijos pokyčiai, socialinė-ekonominė padėtis, gyvensena, ligų prevencija, sveikatos priežiūra, ligotumas, patiriamos traumos, psichikos sveikata, sveikata perinataliniu periodu ir mirtingumas.

  • Gyventojai vaistams pernai pinigų išleido mažiau

    Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, 2019-aisiais už kompensuojamuosius vaistus ligonių kasos sumokėjo 71,5 mln. eurų daugiau nei užpernai. Tuo metu  pačių gyventojų priemokos pernai sumažėjo net 17 mln. eurų.

  • Atskleidė, kiek per pastarąjį ketvirtį iš tėvų paimta vaikų

    Pastarųjų devynių mėnesių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos statistiniai duomenys apie Utenos apskritį rodo, kad šiek tiek sumažėjo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Taip pat sumažėjo ir vaikų, paimtų iš nesaugios aplinkos. 2018 metų II pusmetyje iš nesaugios aplinkos paimti 165 vaikai, 2019 metų I ketvirtyje – 72 vaikai.

  • Esant ekstremalioms vairavimo sąlygoms galima mokinių į mokyklas nevežti

    Kelininkams informuojant apie sudėtingas, dėl nepalankių žiemiškų sąlygų susidariusias eismo sąlygas kai kuriuose keliuose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad mokyklų vadovai kartu su savivaldybe gali priimti sprendimą leisti vaikams likti namuose. Tai aktualu kaimiškoms vietovėms.

  • Vaikams dovanojamas džiaugsmas sugrįžta su kaupu

    Iš laimės blizgančios akys ir pakili bei šventiška nuotaika – taip buvo galima apibūdinti įvairaus amžiaus vaikus, kurie prieš didžiąsias metų šventes išsirikiavo prie boulingo takelio Utenoje. Šią pramogą jiems dovanojęs Užpalių Švč. Trejybės parapijos klebonas Jonas Bučelis apie nebe pirmus metus teikiamą gerumo dovaną vaikams kalbėjo nesiplėsdamas. Dvasininko teigimu, išvažiavimas iš namų ir aplinkos pakeitimas jiems teikia džiugesio, o judėjimas skatina atsigręžti į sveikesnį gyvenimo būdą.

  • Vaikų nukritimų prevencija

    Nukritimai yra opi problema, nes tai yra pagrindinė visų amžiaus grupių vaikų susižalojimų priežastis. Mažam vaikui pasaulis yra nepažintas ir viliojantis. Vaikui susipažįstant su supančia aplinka, neįmanoma išvengti lengvų traumų. Suklupti ar pargriūti yra natūralus savo galimybių pažinimo procesas. Nors daugelis nukritimų baigiasi tiesiog nestipriais nubrozdinimais ar lengvais sumušimais, tačiau galima patirti ir sunkių traumų: stiprų kraujavimą, kaulų lūžius, galvos ar akių sumušimus, kurie gali būti pavojingi gyvybei ar turėti ilgalaikių pasekmių. Pačios pavojingiausios yra galvos traumos – jos netgi gali baigtis mirtimi.

  • Rudens palydėtuvės – su ožka

    Lapkričio 12-ą švenčiama Ožio diena, anot etnologų – įspūdingos rudens palydos, padėka derliaus dievams. Tai – paskutinė rudens šventė. Ganymo sezono pabaigą žmonės anuomet pažymėdavo įvairiomis apeigomis, burdavo, ar greit ateis žiema. Baltas ožys tapdavo tarpininku tarp dieviškojo ir žemiškojo pasaulių, buvo manoma, kad jis gali priartinti žiemą ir savo elgesiu išduoti apie ateitį. Pasak lietuvių tradicijų žinovų, Ožio diena buvo itin svarbi piemenėliams, nes prisnigus jiems prasidėdavo savotiškos atostogos, nebereikėdavo tęsti ganiavos: piemenėliai galėdavo pailsėti, prie šilto „pečiaus" pasišildyti, šiltos putros sočiai prisisrėbti. Šią šventę ketvirtus metus iš eilės švenčia ir Utenos vaikų lopšelio-darželio „Želmenėlis", puoselėjančio senąsias tradicijas, ugdytiniai.

  • Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

    Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakojo gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus vedėja Jolanta Trinkūnienė.

  • Varvanti nosis ar kosulys – ne kliūtis eiti į vaikų darželį

    Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo atnaujinama higienos norma, numatanti, kokių sveikatos sutrikimų požymių turintys vaikai negali būti priimami į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Šia higienos norma atsisakoma perteklinių reikalavimų, tad nežymių sveikatos sutrikimų turintys vaikai į darželius galės būti priimami.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5713
Vakar apsilankė:8622
Šią savaitę apsilankė:37273
Šį mėnesį apsilankė:48087
Viso (nuo 2015-02-16):14315247
Šiuo metu naršo:
70
2020-08-07
MENŲ KALVĖ – Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!