Net ir siaučiant virusui pasaulio lietuviai toliau kuria gyvenimus

Po straipsnio apie Europoje išsibarsčiusius ir koronaviruso engiamame Senajame žemyne gy­venančius lietuvius buvo sulaukta dar daugiau at­siliepimų iš viso pasaulio, todėl „Utenos diena“ nusprendė pratęsti šią temą. Pasaulio lietuviai pa­sakojo, kokia situacija jų šalyse, kaip jaučiasi ir el­giasi jie patys, kokia kitų žmonių reakcija, ar jau­čiama panika, ir aptarė kitus aktualius klausimus.

Medikai dirba

Anglijoje, Kolnės miestelyje, Lankašyro grafystėje, su šeima gyvenanti Dalia nerimavo. „Si­tuacija, sakyčiau, tokia: niekas nieko nežino, visi laukia, – sakė pašnekovė. – Vieni bijo, kiti tai priima kaip kažkokį valdžios marazmą. Mes namuose nebū­name, nes dirbame Nacionali­nėje sveikatos tarnyboje, esame valstybės tarnautojai. Darbe tik praėjusios savaitės pradžioje at­sirado šiokios tokios apsaugos, nes, kaip žinia, anglai neskuba. Savaitgalį (kovo 21–22 d. – aut. past.) oras buvo tobulas, par­kuose, gatvėse karantino nesi­jautė nė kvapo. Beje, savaitga­lį lankėmės Mančesteryje. Su kauke ten nemačiau nė vieno žmogaus, gyvenimas verda, tik kad parduotuvės viena po kitos užsidaro.”
Anot lietuvės, jų šeima bijo koronaviruso ir norėtų, kad būtų įvesti griežtesni apribojimai. Jos manymu, Anglijoje viskas prasidės vėliau, nes Jungtinė Karalystė trimis savaitėmis at­silieka nuo kitų šalių. „Gyve­nam…” – atsiduso Dalia.

Panika nepadės

Eglės šeima įsikūrusi Islandijo­je, Mosfelsbairo miestelyje, ku­ris yra netoli Reikjaviko centro. „Su vyru dirbame iš namų, kaip ir daugelis šiuo metu, – kalbėjo moteris. – Šiandien mūsų šalyje COVID-19 virusu infekuoti 568 žmonės, 36 pasveiko, 6 340 ka­rantino režimas, 14 guli ligoni­nėje (praėjusios savaitės pradžios duomenys – aut. past.).”
Anot pašnekovės, praėjusią savaitę šalyje uždarė sporto klubus, baseinus, grožio salo­nus ir kirpyklas. Pasak lietu­vės, vidurinės mokyklos ir darželiai dar veikia, bet tėvai turi teisę neleisti vaikų į ug­dymo įstaigas, tuomet užduo­tys atsiunčiamos internetu. Eglė pasakojo, kad koledžai ir universitetai uždaryti. Taip pat nevykdoma visa užklasinė, sportinė veikla, 100 žmonių susibūrimai vienu metu suma­žinti iki 20. „Mano dukra lan­ko gimnastikos ir pianino pa­mokas, kurios dabar nevyksta, – aiškino pašnekovė. – Pani­kuoti nepanikuojame, panika nepadės. Man sunkiausia, kad uždaryti sporto klubai ir slidi­nėjimo punktai, taip pat liū­dna, kad kažkuriam laikui teks atidėti visas keliones. Spor­tuojam namuose, einam į lau­ką pasivaikščioti su šunimi.”

Maisto parduotuvėse užtenka

Ištekėjusi už vokiečio Ga­brielė augina dvynukes. Šei­ma gyvena šalia Miuncheno. Anot moters, šalyje situacija valdoma, nors ir yra daug už­sikrėtusiųjų, bet mirtingumas labai mažas, palyginti su ki­tomis šalimis. „Mažas mirtin­gumo procentas suteikia vil­ties, kad situacija dar valdoma, – vylėsi pašnekovė. – Nuo pra­ėjusio savaitgalio (kovo 21 d. – aut. past.) paskelbtas karanti­nas, apribotas judėjimas. Dabar dirbu iš namų. Visada tai galė­jau daryti, net ir prieš atsiran­dant virusui, bet dabar esu ypač patenkinta, kad turiu tokias są­lygas. Patys nesibaiminam viru­so, baisu dėl tėvų ir šeimos na­rių, gyvenančių Lietuvoje, ypač mažuose miesteliuose, kur me­dicinos sistema ne tokia gera kaip pas mus Miunchene.”
Vokietijoje gyvenanti lietuvė tikino, kad maisto parduotuvės šalyje atidarytos, maisto yra už­tektinai, žmonių parduotuvėse nedaug. Anot jos, buvo banga, kai visi pirko labai daug atsar­gų, bet dabar apsiramino.

Dirba namie

Uteniškė Aistė jau daugiau nei dvidešimt metų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV). Lietuvės šeima turi namus Ilinojaus valstijoje, Linkolnšyro miestelyje. „Nuo kovo 16 d. mano darbovietė paskatino darbuotojus dirbti iš namų, – sakė moteris. – Prieš tai paskelbiant aš namuose dir­bau jau porą dienų, nes užsida­rė mano sūnaus mokykla. Ilino­jaus gubernatorius pranešė per televiziją, kad piliečiai turi būti namuose ir vengti viešų vie­tų, kad sumažintų koronaviru­so plėtimąsi. Socialiniuose tin­kluose seku porą mokslininkų ir daktarų, iš jų pasakojimų apie šio viruso pavojingumą supra­tau, kad gubernatoriaus įsaky­mą pasilikti namie reikia priim­ti rimtai. Vien mintis, kad galiu susirgti plaučių uždegimu, yra paskata neiti iš namų ir nerizi­kuoti pasigauti virusą arba už­krėsti kitus.”
Taigi, anot lietuvės, ji su sū­numi būna namuose ir tik kar­tą per dieną trijų mylių (1 my­lia yra maždaug 1 609 metrai – aut. past.) spinduliu išeina pasivaikščioti po kaimynines apylinkes arba šalia namų žai­džia futbolą. „Sūnaus mokykla nuotoliniu būdu užduoda namų darbus ir užduotis, taigi nuo ryto iki 16 val. tiek aš, tiek sū­nus užsiimame rimtais darbais, – tikino pašnekovė. – Mūsų mokyklos mokytojai šaunuo­liai! Pagalba mokiniams namie ir komunikacija yra neprie­kaištinga. Vaikams suteikiama proga tapti dar savarankiškes­niems ir atsakingesniems.”

Parduotuvėse – chaosas

Anot Aistės, tą dieną, kai su­prato, kad reikės namie būti mažiausiai tris savaites, ji ban­dė nusipirkti maisto. „Na, to maisto užteko savaitei, – šyp­sojosi lietuvė. – Laikydama­si saugaus atstumo nuo žmo­nių, nuvažiavau į maisto prekių parduotuvę papildyti atsargų, bet vaizdas buvo liūdnas. Ne­galėjau patikėti savo akimis matydama pustuštes lentynas. Žmonės tiesiog supanikavo ir viską išgraibstė. Turbūt pasau­lis matė, kaip Amerikoje žmo­nės kaip išprotėję perka tuale­tinį popierių. Sunku suvokti, kad tualetinis popierius lėkė nuo lentynų kaip karšti bly­nai. Susiėmusi už galvos savo draugams pasakojau, kad, kai aš augau Lietuvoje, tualetinis popierius buvo deficitas ir mes užpakalį valėmės trikotažiniais skudurėliais arba laikraščiais.”
Anot moters, jai taip pat teko girdėti, kad aplinkiniai žmonės jaudinasi, jog nebeliko pirkti vandens plastikiniuose buteliuo­se. „Manau, kad, jei jie sugebėtų nusipirkti vandens filtrą, ir būtų vandens, ir nebeterštų mūsų pla­netos plastiku, – buvo įsitikinu­si pašnekovė. – Tiesa, šiandien vyko virtualus susirinkimas su rusų kalbos, matematikos moky­tojais, mokyklos direktore ir pa­vaduotojais. Vienas iš direktorių tai, kas vyksta dabar, sulygino su Černobylio nelaime. Jis gy­veno netoli Černobylio, kai nuti­ko katastrofa. Vyriškis pasakojo, kad dabar jausmas toks pat, kaip ir tada: tu tos pabaisos, kuri pa­siruošusi tave užpulti, nematai, neužuodi, nejauti, bet žinai, kad ji ore, aplinkui.”

Randa ir privalumų

JAV gyvenančios lietuvės tei­gimu, ji turi draugų ir pažįsta­mų, dirbančių medicinos srityje. Kaip sakė moteris, jie pasakoja, jog ligoninėse situacija yra ne kokia ir ji dar ilgai nepagerės, darbuotojams trūksta elemen­tarių apsisaugojimo priemonių – kaukių ir aprangos, koronavi­ruso testų. „Kasdien į ligonines plūsta naujų pacientų, apsikrė­tusių virusu, – sakė pašnekovė. – Ligoninės darbuotojų veiduo­se matosi pervargimas, bet jie vis tiek pasišventę dirba, gelbė­ja žmonių gyvybes…” Aistė tei­gė pastebėjusi, kad žmonės par­duotuvėse tapo draugiškesni. „Vis tik nelaimė suartina žmo­nes, – tvirtino lietuvė. – Kaimy­nai per įvairias mobiliąsias pro­gramėles susisiekia su aplinkui gyvenančiais senukais, klausia, gal jiems ką nupirkti, kad nerei­kėtų išeiti iš namų ir rizikuoti sveikata.”
Moteris įžvelgia ir daugiau teigiamų dalykų. Pasak jos, ga­tvės tuščios, nebeliko eismo kamščių, girdisi, kaip garsiai čiulba paukščiai, o ore jaučia­si ramybė ir taika. „Gamtai rei­kia pailsėti nuo žmonių, – kal­bėjo Aistė. – Man nebereikia vis bėgti į visokius sūnaus už­siėmimus. Abu vakare vaikšto­me ir nuoširdžiai pasikalbame, kam dažniausiai dėl greito gy­venimo tempo anksčiau neras­davome laiko. Mano devynerių metų sūnus labiausiai pasiilgo draugų, bet, sako, kad šis lai­kotarpis jam patinka, nes aplin­kui nėra triukšmo. Na, aišku, patinka dar ir todėl, kad dabar jis gali žiūrėti televizorių ir il­giau žaisti.” Kaip sakė pašne­kovė, jos šeima stengiasi sau­goti savo sveikatą – reguliariai geria vitaminus, ypač vitami­ną C ir cinką, ilgiau miega, ge­ria daugiau vandens ir arbatų – stiprina imunitetą. „Taip pat daugiau juokiamės! – šypsojo­si moteris. – Žmonių humoro jausmas ir kūrybingumas ku­riant juokelius apie koronavi­rusą yra užkrečiamas.”

Iš pradžių šlavė parduotuves

Iš Utenos kilusi Aliona nuo 2004 m. gyvena Airijos sostinė­je Dubline, kvartale siauromis gatvėmis. Šią savaitę (prieš sa­vaitę – aut. past.), anot jos, ša­lyje buvo užfiksuoti 1 125 li­gos atvejai, trys žmonės mirė. Kaip sakė lietuvė, kiekvieną va­karą paviešinami skaičiai, kiek asmenų susirgo, ir kol kas kie­kvieną dieną jų skaičius išauga kokiais 150–200. Moteris pasa­kojo, kad miestuose įrengti pa­tikros punktai palapinėse ir pan.
Pasak pašnekovės, mokyklas Airijoje uždarė maždaug kovo 12 d., žmonėms buvo rekomen­duota dirbti iš namų. Jos teigi­mu, barai, restoranai taip pat gana greitai užsidarė, nors ži­niasklaidoje pasigirsta atve­jų, kad kai kurios vietos iki šiol buvo atidarytos. „Savaitę nuo kovo 9 iki 15 d. šalyje buvo šio­kia tokia panika, žmonės puo­lė į parduotuves pirkti maisto ir tualetinio popieriaus, – pasa­kojo moteris. – Lentynos buvo nušluotos, eilės prie kasų – di­džiulės. Aš to nepatyriau, nes su vyru spėjome apsipirkti prieš prasidedant panikai. Dažniau­siai maistą perkam dviem savai­tėms, kad nereikėtų dažnai važi­nėti į parduotuvę.”

Dirba iš namų

Kaip teigė Aliona, ji dirba su projektais ir yra verslo anali­tikė, arba – verslo konsultantė informacinių technologijų sri­tyje. Jos klientai yra prašma­tnių prekių prekybos centrai, kuriuose prekiaujama dizaine­rių apranga, kosmetika, žais­lais, buitinėmis prekėmis ir t. t. Anot pašnekovės, dėl viruso tokie prekybos centrai užsida­rė kovo 18 d. „Kol kas situa­cija neaiški, bet prekybos cen­trų uždarymas gali daryti įtaką mano darbui su šiais klientais, – nuogąstavo moteris. – Žmo­nėms, dirbantiems turizmo sri­tyje, restoranuose, baruose, pa­buose (čia jų Airijoje tikrai daug), dar blogiau. Darbuoto­jus atleidžia iš darbo. Kiek ži­nau, valstybė per savaitę mo­kės 203 eurų bedarbių išmokas. Mano draugė, dirbanti Dubline gide, laikinai neteko darbo, ne­darbingumo išmokos užteks tik susimokėti nuomai, nes jos būsto nuoma siekia apie 700 eurų per mėnesį.”
Aliona ir jos vyras Kieran dir­ba iš namų. „Su motyvacija šiek tiek sudėtinga, bet yra, kaip yra, – atsiduso moteris. – Kieran ne­seniai pradėjo dirbti naujame darbe, o po dviejų dienų teko dirbti iš namų. Dėl to jam šiek tiek sudėtinga apsiprasti, nes dar nespėjo gerai susipažinti su kolegomis.”
Anot lietuvės, į Airiją mo­kytis anglų kalbos atvažiuoja daug jaunimo (keturiolikme­čių ir vyresnių). Kaip pasakojo Aliona, jie dažniausiai atvyks­ta keliems mėnesiams. „Jiems nepasisekė, – apgailestavo mo­teris. – Jie, ko gero, iš anks­to susimokėjo už būsto nuo­mą, kursus, kelionę, o tų pinigų jiems atgal negrąžins.”

Šuo pavedžioja

Pasak pašnekovės, Airijo­je griežto karantino nėra – Vy­riausybė tik teikia rekomenda­cijas, policija žmonių kol kas negainioja. Bet, jos teigimu, vaikų žaidimų aikštelės uždary­tos, todėl žmonės pradėjo plūs­ti į gamtą, paplūdimius. „Praė­jusį savaitgalį (kovo 21–22 d. – aut. past.) oras buvo labai ge­ras ir su vyru važiavome 45 km į užmiestį – į gamtą, į kalnus Vi­klou grafystėje, – prisiminė Ali­ona. – Grafystė gana didelė, ke­liai tarp kalnų ir kalvelių siauri, gali prasilenkti tik du automobi­liai. Po pietų visi keliai buvo už­statyti, susidarė kamščiai, maši­nos pastatytos bet kaip, o kur dar žmonės, dviratininkai. Šiaip ne taip grįžome namo. Man pa­sirodė, kad važiuoti į gamtą vis tik buvo saugiau, nei eiti į mais­to prekių parduotuvę. Vaikščio­dami sutikom šiek tiek žmonių, visi prasilenkdavome per atstu­mą, nieko nelietėme.”
Anot Alionos, du kartus per dieną ji eina pasivaikščioti į vie­tinį parkelį, nes turi šunį, kurį reikia išvesti. „Vienas kitą ve­džiojame, – juokėsi moteris. – Skaičiau, kad Ispanijoje drau­džiama žmonėms išeiti į gatves be priežasties, nebent eini į par­duotuvę, vaistinę ir pan. Arba jei turi šunį. Džiaugiuosi, kad turim ne katę.”

Trūksta veiklos

„Esu gana sportiška ir aktyvi: kiekvieną dieną važiuodavau į darbą dviračiu, 1–2 kartus per savaitę žaisdavau badmintoną, dažnai lankydavau kultūrinius renginius, susitikdavau su drau­gais, eidavau į muzikos moky­klėlę groti airišku akordeonu, – pasakojo Airijoje gyvenanti lietuvė. – Dabar man to trūksta, jaučiu, kaip sėdint namie auga kilogramai. Džiaugiuosi, kad bent turim šunį. Kol kas tele­vizoriumi nepiktnaudžiaujame: dirbam darbus, skaitinėjame, bandau prisiminti prancūzų kal­bą ir skaitau prancūziškus žur­nalus, groju akordeonu. Galų gale apsitvarkiau priekinį namo kiemelį ir pasisodinau magnoli­ją. Dažniau tvarkomės namus.”
Anot moters, Airijoje žmo­nės baiminasi koronaviruso, bet nepuola atsiriboti vieni nuo kitų, dalijasi informacija, siūlo­si padėti senesniems, neįgaliems žmonėms – atvežti maisto pro­duktų ir pan. Pašnekovės teigi­mu, šalia namų yra kelios par­duotuvėlės ir vaistinė. Pasak jos, žmonės čia stovi eilėse per ats­tumą, daug kas dėvi pirštines, o štai su kaukėmis – mažai. Alio­na pasakojo, jog Dubline yra ne­mažai problemiškų paauglių, ku­rie vaikšto grupėmis ir nesilaiko saugaus atstumo. Anot jos, žmo­nės pyksta, skundžiasi, bet kol kas jokių priemonių nesiimama.

Spėjo paslidinėti

Moteris priminė, kad dėl ko­ronaviruso grėsmės buvo at­šaukta didžiausia Airijos šventė – Šv. Patriko paradas. Jos nuo­mone, ko gero, jis nebuvo šven­čiamas pirmą kartą istorijoje. Tą dieną, pasak jos, kai kurie žmo­nės dainavo ir grojo pro savo namų langus, balkonus. O štai kovo 22 d. Airijoje buvo šven­čiama Mamos diena. „Daug žmonių, įskaitant Kieran, ne­galėjo aplankyti savo mamų ir jų pasveikinti, nenorėdami rizi­kuoti”, – teigė pašnekovė.
„Prieš prasidedant panikai, kovo 1–8 d. buvome išvykę sli­dinėti į Prancūziją, į Tignes Al­pių regioną, – džiaugėsi Aliona. – Šiek tiek nerimavom dėl koro­naviruso, bet viskas praėjo ge­rai. Jau daugiau nei dvi savaites esame iš ten grįžę ir nė vienas iš mūsų septynių žmonių grupės nesiskundžia negalavimais. Sli­dinėjimo kurorte nesijautė, jog žmonės nerimautų dėl viruso, nesimatė jokių įspėjančių pla­katų, barai buvo sausakimši, kai kuriuose tualetuose net nebuvo muilo. Labai džiaugiuosi, kad paslidinėjom, nes, jei kelionė būtų atšaukta, būčiau labai nu­siminusi. Visus slidinėjimo ku­rortus Prancūzija uždarė praėjus savaitei nuo mūsų grįžimo.”

Nuotr. iš pašnekovų asmeninio archyvo

 

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas