Ką daryti ir ko nedaryti darbdaviams šalyje paskelbus karantiną – trumpai ir aiškiai
AktualijosKą daryti ir ko nedaryti darbdaviams šalyje paskelbus karantiną – trumpai ir aiškiai
2020 kovo 17, Antradienis 10:47

Ką daryti ir ko nedaryti darbdaviams šalyje paskelbus karantiną – trumpai ir aiškiai

Ką daryti ir ko nedaryti darbdaviams šalyje paskelbus karantiną – trumpai ir aiškiai

Vyriausybei nuo kovo 16 iki 30 dienos imtinai paskelbus karantiną, šalyje gyvenimas iš dalies sustojo, o darbdaviams ir darbuotojams kyla dilemų, kaip išgyventi laikiną periodą, kurio metu gali sumažėti darbo apimtys.

Pabrėžiama, kad darbo santykiai reikalauja darbuotojų ir darbdavių sutarimo, todėl rekomenduojama ieškoti abiems pusėms priimtinų sprendimų. Jokiais būdais negalima versti darbuotojų pasiimti kasmetinių ar nemokamų atostogų, jei darbuotojas to nepageidauja.

Kokia veikla uždraudžiama karantino metu:
· Švietimo ir ugdymo įstaigų, dienos bei užimtumo centrų veikla.
· Kelionės – atvykimas. Į Lietuvą negalima atvykti užsieniečiams. Išimtis daroma, jeigu vykdomas komercinis tarptautinis krovinių vežimas, taip pat į šalį patekti gali užsieniečiai, kurie turi leidimą gyventi Lietuvoje, diplomatai, NATO kariai ir aptarnaujantis personalas bei jų šeimų nariai.
· Kelionės – išvykimas. Lietuvos piliečiams draudžiama išvykti iš šalies. Išimtis daroma, kai žmonės grįžta į savo namus užsienyje, vyksta į darbo vietą užsienyje arba jeigu leidžia Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
· Draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas.
· Negali vykti jokie renginiai ir susibūrimai, organizuojami atvirose ir uždarose erdvėse.
· Negalima sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veikla, išskyrus individualias reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu.
· Uždrausta viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams.
· Negalima parduotuvių, prekybos ir pramogų centrų veikla, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą. Toks pat draudimas galioja ir turgavietėms, išskyrus maisto turgus. Šis draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos gyventojams.
· Draudžiamas grožio paslaugų teikimas.
· Negalima lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veikla.
· Odontologijos paslaugų teikimas atidedamas, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą.
Kokių priemonių galima imtis paskelbus karantiną:

NUOTOLINIS DARBAS. Tai labiausiai rekomenduojama darbo forma ekstremalios situacijos ir karantino metu, jeigu nuotolinis darbas yra objektyviai įmanomas pagal įmonės ar įstaigos veiklos pobūdį. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Už tokį darbą mokamas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis.
Atkreipkite dėmesį, kad darbdaviai privalo tekinti darbuotojų prašymus dirbti nuotoliniu būdu bent 1/5 viso darbo laiko, kai to paprašo:
1. Nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja.
2. Darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų.
3. Darbuotojas, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.

PRASTOVA. Darbo kodekse jau yra nustatyta, kad darbdavys darbuotojui arba jų grupei gali nustatyti prastovą, jeigu dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.
Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu trims darbo dienoms, darbuotojui nuo ketvirtosios dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe). Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma). Minimalioji mėnesio alga Lietuvoje siekia 607 eurus „ant popieriaus" arba 437 eurai „į rankas".
Siūloma priimti ypatingos skubos tvarka! Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Darbo kodekso pakeitimus, kurie leistų darbdaviui skelbti prastovą darbuotojui ar jų grupei, jeigu šalyje yra paskelbta ekstremali situacija arba karantinas, o darbuotojas negali dirbti nuotoliniu būdu ir nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.
Paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną Vyriausybė yra numačiusi pagalbą darbdaviams. Siūloma, kad darbdavys darbuotojui prastovos metu mokėtų ne mažiau nei 40 proc. minimalios mėnesio algos per mėnesį, o 60 proc. nuo minimalios algos prisidėtų valstybė. Biudžetinės įstaigos ir Lietuvos bankas prastovos metu, kai paskelbta ekstremali situacija, turės darbuotojui mokėti ne mažiau nei minimalią mėnesio algą.
Kad nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, kuriems paskelbta prastova, siūloma nustatyti, kad darbdaviams, būtų mokama subsidija darbo užmokesčiui, kuri sudarytų 60 proc. nuo vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto. Tai yra skatinimas mokėti darbuotojams ne minimalią algą, bet darbo sutartyje sutartą darbo užmokestį. Subsidija galės būti mokama iki 3 mėnesių. Už šią subsidiją darbdavys turės išlaikyti darbo vietą ne trumpiau nei 6 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

DALINĖ PRASTOVA. Jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sutarto darbo, bet darbuotojas vis tiek reikalingas, jis gali pasiūlyti dirbti mažiau, tai yra paskelbti darbuotojui ar jų grupei dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo valandų arba darbo dienų skaičius.
Kai mažinamas darbo valandų skaičius per dieną, viena darbo diena gali sutrumpėti ne mažiau nei 3 valandomis, pavyzdžiui, nuo 8 iki 5 valandų. Kai mažinamas darbo dienų skaičius per savaitę, viena darbo savaitė gali sutrumpėti ne mažiau nei 2  darbo dienomis, pavyzdžiui, nuo 5 iki 3 darbo dienų.
Už dirbtą laiką darbuotojas gauna darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį, o už prastovos laiką – kaip už prastovą.
Dalinei prastovai taip pat galiotų pasiūlymai dėl subsidijų.

ATOSTOGOS. Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, darbuotojo prašymu jam gali būti skiriamos kasmetinės apmokamos atostogos. Pabrėžiame, kad darbdavys negali reikalauti arba versti darbuotojo išeiti kasmetinių apmokamų atostogų ir visiškai nerekomenduojama prašyti darbuotojo eiti nemokamų atostogų. Priešingu atveju, darbuotojams rekomenduojame kreiptis į ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.

Kasmetinių apmokamų atostogų trukmė per metus:
· 20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias dienas per savaitę,
· 24 darbo dienos, jeigu dirbama šešias dienas per savaitę,
· 25 darbo dienos darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, turi negalią ar yra nepilnamečiai  ir dirba penkias dienas per savaitę.
· 30 darbo dienų darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, turi negalią ar yra nepilnamečiai  ir dirba šešias dienas per savaitę.
Vyriausybė taip pat yra patvirtinusi kai kurių darbuotojų, kurie turi teisę į pailgintas atostogas, sąrašą.

SUSITARIMAS DĖL NE VISO DARBO LAIKO. Sumažėjus darbo apimtis galima tartis su darbuotoju dėl ne viso darbo laiko. Pagal Darbo kodeksą visu darbo laiku arba vienu etatu laikomas toks darbas, kai per savaitę dirbama 40 valandų. Jeigu darbuotojas sutinka, galima tartis dėl trumpesnio darbo laiko trumpinant dienos darbo valandas, darbo savaitę arba darbo mėnesį.

Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai. Atkreipiame dėmesį, kad darbuotojui naudingiau tokį susitarimą sudaryti terminuotai, pavyzdžiui, iki Vyriausybė atšauks karantiną.
Darbdavys negali reikalauti ar versti darbuotojo susitarti dėl ne visos darbo laiko prieš jo valią. Tokiu atveju darbuotojas gali kreiptis į ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.
Už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko sąlygomis.

NUŠALINIMAS NUO DARBO. Nušalinti nuo darbo darbuotoją galima tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, kai darbuotojas pasirodo darbe apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, taip pat kai to pareikalauja teisėsaugos institucijos arba kai tiriamas darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Jokiais kitais atvejais nušalinti darbuotojo nuo darbo negalima.
Siūloma priimti ypatingos skubos tvarka! Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo priimti Darbo kodekso pataisas, kurios valstybėje esant ekstremaliai situacijai leistų darbdaviui primygtinai siūlyti darbuotojui nuotolinį darbą, o šiam nesutikus – nušalinti nuo darbo, kai įtariama, kad darbuotojo sveikatos būklė kelią grėsmę kitiems kolegoms. Nušalinimas nuo darbo galiotų ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nebūtų mokamas.
Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš koronaviruso apimtų valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui. Kaip žinoma, asmenims, grįžusiems iš užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija.

Draudžiama atleisti darbuotojus nesilaikant Darbo kodekso reikalavimų

Nors valstybėje paskelbta ekstremali padėtis ir karantinas, tačiau norint sumažinti darbuotojų skaičių būtina paisyti Darbo kodekso reikalavimų – prieš atleidimą įspėti, išmokėti darbuotojui priklausančias išeitines išmokas.

ĮSPĖJIMO TERMINAI. Primename, kad kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, jis turi būti įspėjamas raštu: jei darbo santykiai tęsėsi daugiau nei vienus metus – prieš 1 mėnesį, jeigu darbo santykiai truko mažiau nei metus – prieš dvi savaites.
Jeigu darbuotojui iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, tuomet įspėjimo terminai ilgesni – tokį darbuotoją būtina įspėti prieš 2 mėnesius, jeigu jis dirbo ilgiau nei metus, arba prieš 1 mėnesį, jeigu dirbo trumpiau nei metus.
Jeigu darbuotojas turi negalią, augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat jei iki senatvės pensijos jam liko mažiau nei dveji metai, tuomet įspėti reikia dar anksčiau – prieš 3 mėnesius tuos darbuotojus, kurie dirbo ilgiau nei metus, ir prieš 1,5 mėnesio, jeigu dirbo trumpiau nei metus.

IŠEITINĖS IŠMOKOS. Darbo kodeksas taip pat nurodo ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui būtinai išmokėti išeitinę išmoką.

Išmokų dydžiai:
· 2 mėnesių vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo ilgiau nei metus.
· 0,5 mėnesio vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo trumpiau nei metus.
Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.
Kuo žmogus ilgiau būna dirbęs, tuo ilgalaikio darbo išmoka didesnė, tačiau negali viršyti 3 mėnesių vidutinio atlygio. Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.
Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl to kreiptis reikia į „Sodrą".

RIBOJIMAI. Darbo kodeksas numato kai kurių darbuotojų apsaugą nuo atleidimo, kurios rekomenduojame griežtai laikytis.
Pavyzdžiui, darbo sutartis darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės negali būti nutraukta su darbuotoju, auginančiu vaiką iki 3 metų.
Negalima inicijuoti darbo sutarties nutraukimo su nėščia darbuotoja iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, taip pat negalima įspėti nėščios darbuotojos apie atleidimą iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai.

simplika.lt

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Netradicinio meno atstovai: „Karantinas yra puiki galimybė atsiskleisti kūrybiškumui“

    Vieni iš atviros kūrybinės erdvės-galerijos ir nefor­malios meno bendruomenės Utenoje POKŠT įkūrėjų Tomas Karklinis ir Lina Praudzinskaitė bei prie jų ne­seniai prisijungę menininkai Kristina ir Povilas Šoriai teigė karantino laikotarpį leidžiantys labai produkty­viai ir prasmingai. Pašnekovai neslėpė, kad tikri meni­ninkai visada atranda išeičių, kaip kitaip pateikti savo kūrybą ir išreikšti save. Kūrėjai pridėjo, jog uteniškiai greit sulauks ketvirtus metus iš eilės vykstančių šiuolai­kinio meno renginių sezono „TAI YRA keturi“, kuris, kaip jie vylėsi, pritrauks įvairesnę visuomenę, nes žada būti tikrai įdomus ir naudingas bei artimas žmogui, net ir nesusipažinusiam su alternatyviu menu.

  • Karantino pokyčiai: Utena – rūpinasi savišvieta, Klaipėda atsisako alkoholio, Alytus – sportuoja

    Baigiantis antrajam karantino mėnesiui, Lietuvos gyventojai nuo jo vaduojasi daugiau miegodami, skaitydami ir būdami saulėje. Taip pat pastebima tendencija atsisakyti alkoholio ir riboti naujienas. Tai parodė balandžio gale atliktas „Kantar" „COVID-19 barometras", atliktas daugiau kaip 50 šalių.

  • Ar mokyklos grįš į įprastą gyvenimą – spręs pačios

    Švelninant karantiną, į mokyklas palaipsniui bus leidžiama sugrįžti mokiniams. Pirmiausia nuo gegužės 25 dienos į mokyklas galėtų grįžti pradinio ugdymo (1-4 klasių) mokiniai. Pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas besimokantys mokiniai – nuo gegužės 30 d. Galutinį sprendimą, ar mokyklos dirbs nuotoliniu, ar įprastu būdu, priims savivaldybės ir mokyklų vadovai.

  • Globojamų senolių šypsenos slepiasi po kaukėmis

    Siekiant sustabdyti koronaviruso pandemiją kovo mėnesio viduryje Lietuvoje buvo paskelbtas karanti­nas, žmonių judėjimas stipriai apribotas. Nors šian­dien situacija lengvesnė, bet asmenys, patenkantys į rizikos grupę, vis dar nesijaučia saugūs. Pažeidžia­miausi yra vieniši senoliai. Norėdamas jiems padėti kovo 18 dieną susikūrė Nacionalinis savanorių koor­dinavimo centras, kurio pilietinės iniciatyvos „Stiprūs kartu“ savanoriai visoje Lietuvoje lankė asmenis, šiuo sunkiu laikotarpiu patekusius į itin sudėtingą padėtį. Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su Valsty­bės ekstremalių situacijų valdymo centru, COVID-19 informavimo grupe. Rengiant šį straipsnį „Stiprūs kartu“ gegužės 3 dieną baigė savo veiklą. Nepaisant to, savanoriai ir toliau padės tiems, kurie kreipsis į juos asmeniškai. Žmonės, kuriems karantino metu reikalinga pagalba, taip pat gali kreiptis į savo rajono savivaldybės administraciją.

  • Karantinas nesumažino uteniškių noro skaityti

    Kruopščiai pasirengę Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos darbuotojai jau balandžio 27 dieną skaitytojams atvėrė duris po maždaug pusantro mėnesio tylos. Nors karantinas dar tęsiasi, Vyriausybei sušvelninus sąlygas bibliotekos lankytojai jau gali grąžinti knygas ar pasiimti naujų. Tačiau biblioteka teikia ne visas paslaugas.

  • Sunkiai dirbančius medikus džiugina dėmesys ir mielos smulkmenos

    Lygiai prieš mėnesį, kovo 25 dieną, Utenoje, Utenio stadione (Užpalių g. 100), buvo atidarytas mobilus koronaviruso patikros punktas. Jame dirba medi­kai, viešosios tvarkos pareigūnai, šauliai, savanoriai. Šiuo įtemptu metu bent trumpam pamiršti nuovar­gį jiems padeda vietos verslininkų dėmesys bei stai­gmenos. Artėjančios Medicinos darbuotojų dienos proga kviečiame pažvelgti į medikų kasdienybę.

  • Nedrąsiai duris atveria nedidelės parduotuvėlės ir dalį paslaugų teikiančių įmonių

    Trečiadienį Vyriausybė pritarė pirmajam karantino švelninimo etapui, kuriuo leista dirbti ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą tiesioginį įėjimą iš lauko pusės ir galinčioms reguliuoti pirkėjų srautą.

  • Atmintinė: ką reikia žinoti apie draudimo paslaugas karantino laikotarpiu?

    Pastaruoju metu gyvename smarkiai pakitusiomis sąlygomis – prie jų prisitaikyti turi ir gyventojai, ir verslas. Karantino laikotarpiu turime itin saugoti vieni kitus, todėl daugelis reikalingų paslaugų, taip pat – ir draudimo, teikiamos nuotoliniu būdu. Rima Pernavienė, „Compensa Vienna Insurance Group" Utenos skyriaus vadovė paaiškina, ką reikia žinoti gyventojams, jei šiuo metu reikalinga konsultacija, norite apsidrausti ar nutiko žala, ir primena, kaip pastarąją užfiksuoti savarankiškai.

  • Velykų savaitgalį policija ragina likti namuose, o vykti bus galima tik išimtiniais atvejais

    Artėjant savaitgaliui policijos pareigūnai stiprina savo pajėgas ir stengsis užtikrinti karantino reikalavimų užtikrinimą. Dirbs daugiau nei 3 000 pareigūnų, įvažiuojant į miestus ir miestelius bus įrengta apie 300 policijos postų. Policija vykdys tiek viešas, tiek kitas, viešai nematomas, technines priemones, kurios taip pat padės kontroliuoti asmenų judėjimą.

  • Nedarbingumas per karantiną – iki 60 dienų: kurie gyventojai gali jo tikėtis

    Kai mokyklose ar darželiuose paskelbiamas karantinas ir nėra galimybių užtikrinti mažų vaikų priežiūros, tėvai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką. Iki šiol nedarbingumas buvo skiriamas 14-ai dienų, bet ministrams Linui Kukuraičiui ir Aurelijui Verygai pasirašius įsakymą, jis bus išduodamas 60-iai dienų, bet ne ilgiau nei iki karantino ar ekstremalios situacijos pabaigos.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:576
Vakar apsilankė:10094
Šią savaitę apsilankė:27157
Šį mėnesį apsilankė:27157
Viso (nuo 2015-02-16):13828719
Šiuo metu naršo:
69
2020-06-04
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!