Lietuvoje sužaliuos tūkstančiai hektarų naujų miškų
AktualijosLietuvoje sužaliuos tūkstančiai hektarų naujų miškų
2020 sausio 13, Pirmadienis 09:17

Lietuvoje sužaliuos tūkstančiai hektarų naujų miškų

Lietuvoje sužaliuos tūkstančiai hektarų naujų miškų

Lietuvoje miškai ne tik kertami. Mūsų šalies miškų įveisimui, priežiūrai ir apsaugai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą" veiklos sritį „Miško veisimas" šiemet skirta beveik 30 mln. Eur paramos.

Antrą kartą – kur kas aktyvesni

Dėl paramos pagal KPP priemonės veiklos sritį pareiškėjai šiais metais galėjo kreiptis du kartus. Pirmajame paraiškų teikimo etape, kuris tęsėsi nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d., buvo gautos 39 paraiškos. Pareiškėjai tąkart prašė 814 440 Eur paramos ir planavo už šią sumą miškų plotais apsodinti 192 ha. Pirmajam paraiškų etapui buvo skirta 13 874 117 Eur paramos lėšų.
Antrą kartą paraiškas miškui įveisti buvo galima teikti nuo rugsėjo 2 d. iki spalio 31 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai džiaugiasi, kad šįkart pareiškėjai buvo kur kas aktyvesni: per du mėnesius pateiktos 66 paraiškos, jose prašoma suma siekia 1 383 570 Eur, o planuojamas apsodinti mišku plotas užima net 325 ha. Antrajam paraiškų etapui skirta 13 568 057 Eur paramos lėšų.

Ne tik parama, bet ir įsipareigojimai

Pagal KPP priemonės veiklos sritį remiamas miško įveisimas, mokant vienkartinę kompensacinę išmoką. Įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas remiamas 12 metų mokant kasmetinę kompensacinę išmoką.
Pažymėtina, kad vasarį buvo pakoreguotos veiklos srities „Miško veisimas" įgyvendinimo taisyklės. Jose nustatyti nauji didesni miško įveisimo, įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai, kurie galiojo pirmojo ir antrojo paraiškų rinkimo etapais.
Pareiškėjai, sėkmingai praėję atrankos etapus, ne tik gauna paramą, bet ir prisiima tam tikras atsakomybes. Pavyzdžiui, jie privalo mišką įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo paramos paraiškos pateikimo dienos. Be to, paramos gavėjas per 10 darbo dienų nuo miško įveisimo, tačiau ne vėliau kaip iki einamųjų metų, kai buvo įveistas miškas, lapkričio 1 d. NMA turi pristatyti želdinamų medžių rūšių pagrindinius miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus ar miško dauginamosios medžiagos savininko (pardavėjo) patvirtintas šių sertifikatų kopijas ir želdinamų medžių įsigijimo dokumentus.
Aktualūs reikalavimai, susiję su deklaracijomis. Paramos gavėjas, kol teiktina įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka, kiekvienais metais tiesioginių išmokų paraiškoje privalo deklaruoti įveisto miško plotą. Nedeklaravus įveisto miško, už kurį teikiama įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka, einamaisiais metais parama nemokama. Tiesioginių išmokų paraiškoje deklaravus mažesnį plotą už nurodytąjį paramos paraiškoje, įsipareigojimus privalu vykdyti veisiamo miško plote, už kurį yra patvirtinta parama.
Parama finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

    

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Miškams įveisti paprašyta per 770 tūkst. Eur paramos

    Balandžio 30 dieną baigėsi paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ priėmimo terminas. Supažindiname su paraiškų surinkimo rezultatais.

  • Naktimis gaisravietėse budintys miškininkai ir gaisrininkai skambina pavojaus varpais

    Ketvirtadienį, balandžio 24 dieną, Lietuvos miškuose kilo net 22 gaistai, nuniokoję bendrą 59 hektarų plotą. Daugelyje miško gaisraviečių ugniagesiai ir miškininkai budėjo per naktį, kad gūsingas vėjas vėl neįpūstų ugnies. VĮ Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos specialistai perspėjo, kad beveik visoje šalies teritorijoje vyrauja IV klasės miškų gaisringumas ir gaisrų pavojus išlieka labai didelis.

  • Miškininkai perspėja – ugnis iš pievų netrunka persimesti į miškus

    VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiais metais iki balandžio 9 dienos Lietuvos miškuose užregistruoti 27 miško gaisrai, apėmę bendrą 60 hektarų plotą. Miškininkai ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Tai kelia didžiulį pavojų aplinkai – augalams, gyvūnams, patiems žmonėms ir jų turtui. Ugnis nuo degančių pievų netrunka įsiplieksti ir miškuose.

  • Kovai su miškų gaisrais – naują šiuolaikišką techniką

    Valstybinių miškų urėdija (VMU), siekdama kuo geriau apsaugoti šalies miškus nuo gaisrų, nutarė įsigyti tam skirtos naujos šiuolaikiškos technikos. Ja pirmiausia bus aprūpinti tie VMU regioniniai padaliniai, kurių kontroliuojamose teritorijose vyrauja vidutinės ir didelės gaisrų rizikos miškai.

  • Brangstanti mediena paskatino privačių miškų kirtimą

    Per aštuonis šių metų mėnesius išduota leidimų privačiuose miškuose iškirsti tiek miško, kiek pernai iškirsta per visus metus. Specialistų skaičiavimu, iki metų pabaigos privačiuose miškuose bus paruošta pardavimui iki 30 proc. daugiau medienos nei pernai.

  • Dalyje Lietuvos miškų – aukščiausio laipsnio miškų gaisringumas

    VĮ Valstybinių miškų urėdija informuoja, kad dėl daugelyje rajonų vyraujančio ketvirtos arba penktos klasės miškų gaisringumo Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Rokiškio, Šalčininkų, Tauragės, Trakų, Varėnos, Vilkaviškio ir Vilniaus rajono miškuose uždraustas arba ribojamas patekimas į miškus.

  • Parama miškui veisti ir prižiūrėti

    Natūralūs miškai – didžiulis Lietuvos gamtos turtas, tarnaujantis valstybės ir piliečių gerovei, saugantis kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę. Kiekvienas šalies gyventojas turi ne tik puoselėti bei saugoti esamus, bet ir, esant galimybėms, sodinti naujus miškus ar atkurti pažeistus jų plotus. Tam nenašių, nederlingų ir dirvonuojančių žemių savininkams yra suteiktos visos galimybės – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisima“ skiriama vienkartinė parama miškui veisti ir kasmetinė išmoka.

  • Valstybiniams miškams – dar daugiau teisinės apsaugos

    Seimas nuo vasario 1 dienos nutarė įtraukti naujai kuriamą valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdija į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą. Tokios įmonės yra apsaugotos nuo privatizavimo – jos gali būti pertvarkytos į akcines bendroves ar reorganizuotos tik priėmus atitinkamą įstatymą.

  • Miškų projektams paramos lėšų pakanka

    Rugsėjo 29 d. buvo paskutinė paraiškų gauti paramą pagal su miškais susijusios Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės tris veiklos sritis teikimo diena. NMA pateikia paraiškų surinkimo rezultatus.

  • Keturiose savivaldybėse padidinti valstybinių miškų plotai

    Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui patikslinti 13 savivaldybių valstybinės reikšmės miškų plotus ir jų ribas. Ištaisius šių miškų inventorizacijos klaidas, įvertinus įgyvendinamus valstybei svarbius projektus bei atsižvelgus į kitas aplinkybes, keturioms savivaldybėms miškų plotai padidėjo apie 3 tūkst. ha.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:12235
Vakar apsilankė:17259
Šią savaitę apsilankė:43076
Šį mėnesį apsilankė:12236
Viso (nuo 2015-02-16):13086401
Šiuo metu naršo:
167
2020-04-01
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!