Juozas Olekas: „Socialdemokratinėje „Gerovės Valstybėje“ Lietuvos kaimai ir miesteliai – be skurdo ir socialinės atskirties“
AktualijosJuozas Olekas: „Socialdemokratinėje „Gerovės Valstybėje“ Lietuvos kaimai ir miesteliai – be skurdo ir socialinės atskirties“
2019 gruodžio 04, Trečiadienis 11:11

Juozas Olekas: „Socialdemokratinėje „Gerovės Valstybėje“ Lietuvos kaimai ir miesteliai – be skurdo ir socialinės atskirties“

Juozas Olekas: „Socialdemokratinėje „Gerovės Valstybėje“ Lietuvos kaimai ir miesteliai – be skurdo ir socialinės atskirties“

Juozas OLEKAS, Europos Parlamento narys
Kalbėti apie „Gerovės Valstybę" tapo tiesiog madinga, nors akivaizdu, kad šis politinis terminas turi visiškai skirtingą reikšmę, kai jį vartoja konservatoriai, liberalai ar savo pavadinimus „puošia“ į 2020 metų Seimo rinkimų traukinį bandantys suspėti nauji politiniai judėjimai.

Remdamiesi Skandinavijos šalių patirtimi Lietuvos socialdemokratai jau ne vienus metus kalba apie „Gerovės Valstybę", akcentuodami socialinės atskirties ir nelygybės klausimus. Yra suskaičiuota, kad socialinė atskirtis netgi ekonomiškai yra kenksminga valstybei, jau nekalbant apie moralinius bei psichologinius aspektus. Skurdo spąstuose atsiduria kartos, nes iš pašalpų gyvenantys tėvai jau nesugeba išmokyti savo vaikų gyventi kitaip.
Skurdo statistika verčia susimąstyti, kad socialdemokratinė „Gerovės Valstybės" koncepcija yra gyvybiškai reikalinga Lietuvai. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklo duomenimis, 312 tūkst. lietuvių praėjusiais metais gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. Jų pajamos per mėnesį asmeniui nesiekė 245 eurų, kurie yra būtini sumokėti už maistą, higienos priemones, mokesčius ar kitas būtiniausias prekes ir paslaugas. Daugiausia už ribos atsidūrusių žmonių buvo bedarbiai (50,8 proc.) ir senatvės pensininkai (13,1 proc.).
Apmaudu, kad politikų deklaruota regioninė politika taip ir nedavė apčiuopiamų rezultatų: daugiausia žmonių, kurių pajamos nėra pakankamos net būtiniausiems poreikiams užtikrinti, net 16,8 proc. gyveno kaime. Gana ryškiai išsiskiria ir penki didieji bei likę Lietuvos miestai. Didmiesčiuose žemiau skurdo ribos gyveno tik 5,5 proc. žmonių, o likusiuose miestuose – net 13 proc.
Skirtumai tarp Lietuvos regionų taip pat didėja. Vilniaus regione bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui pasiekė beveik 110 proc. Europos Sąjungos vidurkio, o kituose regionuose jis tesiekia nuo 42 proc. iki 77 proc. Nepaisant to, kad dar 2017 metų pabaigoje patvirtintas regionų gaivinimo planas – Baltoji knyga, veiksmų planas su konkrečiomis įgyvendinimo priemonėmis iki šiol neparengtas.
Kad „Gerovės Valstybė" netaptų vien tik madingai skambančiu politiniu terminu, būtina dalytis patirtimi. Pastaruoju metu Europos Parlamentas priėmė nemažai sprendimų, kuriais siekiama stiprinti socialinę Europą, sudaryti palankias sąlygas gerovės valstybėms kurti. Vienas pagrindinių pasiekimų – Europos socialinių teisių ramstis. Daugelio šių sprendimų iniciatoriumi buvo Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija.
Europos socialinių teisių ramsčiu siekiama suteikti piliečiams naujų ir veiksmingesnių teisių. Jo struktūrą sudaro trys pagrindinės kategorijos: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti, tinkamos darbo sąlygos, socialinė apsauga ir įtrauktis. Dokumente nustatoma 20 pagrindinių principų ir teisių, pagal kuriuos siekiama remti sąžiningas ir gerai veikiančias darbo rinkas bei socialinės gerovės sistemas.
Apie juos diskutuosime ir gruodžio 7 d. rengiamoje konferencijoje „Gerovės valstybė socialinėje Europoje – socialdemokratinė vizija". Ją organizuojame kartu su Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija. Neabejoju, kad vertingiausia patirtis ir pasiūlymai taps socialdemokratų Seimo rinkimų programos pagrindu.
„Socialdemokratinėje vizijoje iki 2024 metų" jau užfiksuoti svarbiausi gerovės valstybės akcentai: pajamų apsauga bei skurdo mažinimas, socialinių paslaugų plėtra ir tvari bei draugiška sveikatos apsauga. Tad tvirtai tikiu, kad po 2020 metų Seimo rinkimų socialdemokratinė „Gerovės Valstybės" vizija pasieks kiekvieną Lietuvos miestelį ir kaimą.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:8704
Vakar apsilankė:10979
Šią savaitę apsilankė:28518
Šį mėnesį apsilankė:207975
Viso (nuo 2015-02-16):12258325
Šiuo metu naršo:
112
2020-01-22
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!