Signalas kiekvienam – sukčiavimų banga slegia Lietuvą
AktualijosSignalas kiekvienam – sukčiavimų banga slegia Lietuvą
2019 spalio 31, Ketvirtadienis 10:00

Signalas kiekvienam – sukčiavimų banga slegia Lietuvą

Signalas kiekvienam – sukčiavimų banga slegia Lietuvą

Šiuolaikinė visuomenė vis sparčiau keliasi į interneto platybes, be telefono, kompiuterio, kitų išmaniųjų įrenginių daugelis nebeįsivaizduoja savo gyvenimo. Dėl tokių mūsų gyvensenos pokyčių ypač aktualus tampa kibernetinio saugumo klausimas. Nors apsisaugojimo priemonės vis tobulėja, neatsilieka ir piktavaliai, norintys pakenkti, pasinaudoti mūsų patiklumu.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis (NKSC), per 2018 metus Lietuvoje įregistruoti 53 183 kibernetiniai incidentai. Išaugo kompleksinių atakų skaičius – NKSC atliko 914 didelės ir vidutinės reikšmės kibernetinių incidentų tyrimų. Reikia pastebėti, kad kibernetiniai incidentai tampa vis labiau rafinuoti ir vis dažniau kenkimui naudojami socialinės inžinerijos metodai, kai pasitelkiamos ne tik technologinės priemonės, bet ir psichologija. Dažnai tokių išpuolių smaigalys būna nukreiptas į eilinius, patiklius, savo asmeninius duomenis nepakankamai saugančius žmones.

Pavojus iš telefono

NKSC direktorius Rytis Rainys skambina pavojaus varpais: „Šiomis dienomis plūstelėjo didelė sukčiavimo internete banga. Nusikaltėliai veikia pagal tam tikras schemas. Dažniausiai žmonės gauna SMS žinutes, kuriose informuojama apie neva iš banko atėjusį naują pranešimą. Žinutėje pateikiama interneto nuoroda, kuri turėtų vesti į jūsų banko interneto svetainę. Jei gerai pažiūrėtumėte į tą nuorodą, pamatytumėte, kad ji neturi nieko bendro su jūsų banko pavadinimu, tačiau telefono ekrane įžiūrėti tokias smulkias detales būna sunku. O paspaudę nuorodą jūs pateksite į suklastotą el. bankininkystės interneto svetainę, kuri pagal savo išvaizdą, dizainą yra visiškai identiška jūsų banko svetainei."
Kibernetinio saugumo ekspertas toliau narstydamas sukčiavimo schemą sako, kad svetainę-klastotę nesunku atpažinti iš naršyklės adreso lauko. Atidarę interneto svetainę-klastotę dažnai pamatysite adresą, kuris neturi nieko bendro su banko pavadinimu, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitą detalę. Kartais suklastotų svetainių adresų pradžioje galima matyti trumpinį http be raidės „s". Bankų svetainių adresai visada prasideda https arba matomas spynelės ženklas, jeigu atidaroma mobiliajame telefone.

Savo noru atiduoda asmeninius duomenis

Patekę į suklastotą svetainę, banko klientai raginami suvesti ne tik savo atpažinimo kodą, bet ir savo asmens kodą bei telefono numerį. Tuomet prisijungimą dar tenka patvirtinti, suvedant savo mobiliojo parašo arba Smart-ID PIN kodą. Tai pakankami duomenys nusikaltėliui turėti galimybę susikurti atskirą prieigą prie svetimos el. bankininkystės paskyros, su kuria be tikrojo savininko žinios gali pervesti aukos lėšas į kitas sąskaitas, dažnai užsienio šalyse.

Tikisi milijono, o sąskaitose randa tik nulius

„Gyventojai gauna ne tik SMS žinutes, bet ir skambučius, kuriais labai įtikinamai ir viliojančiai kviečiama investuoti pinigus į investicinio sukčiavimo schemas, iš kurių labai greitai ir labai daug neva galima užsidirbti. „Žmonių patiklumas ir noras rizikuoti dėl greito uždarbio tiesiog stebina. Jie patiki piktavaliais, skolinasi iš artimųjų ar draugų, ima greituosius kreditus ir didžiulėmis dešimtatūkstantinėmis sumomis pervedinėja pinigus. Tos apsimestinės investicinės kompanijos savo investuotojus nuolat informuoja, kaip jų pinigai „užaugo" ir dar „užaugs". Sako, kad, jei neseniai pervedei 10 tūkstančių eurų, dabar jau turi beveik milijoną. Deja, galutinis rezultatas vienodas – jokio uždarbio nėra, banko sąskaitoje – nuliai, o pinigų susigrąžinti, deja, nepavyks", – patikliųjų viltis griauna R. Rainys.

Didelė tokių sukčiavimų banga šiuo metu siaučia ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Apie tai signalizuoja ir bankai. Jie imasi veiksmų, norėdami stabdyti tokius pavedimus. Tenka apgailestauti, kad vis tik kai kurie žmonės, net ir įspėti apie sukčių kėslus, tiki jais, toliau jiems pervedinėja pinigus, paskui praranda visas savo santaupas ir skaudžiai nukenčia.
Kad išvengtumėte tokių bėdų, NKSC pataria gyventojams. Jei gavote SMS žinutę ir siuntėjas jums atrodo netgi pažįstamas, neatidarinėkite nuorodų. Prie savo el. bankininkystės paskyros visada junkitės tik suvedę savo banko adresą į naršyklės langą. Žinokite, kad bankai niekada neprašo klientų pateikti el. bankininkystės slaptažodžių ar mokėjimo kortelių duomenų nei SMS žinutėmis, nei kitais būdais. Pasižiūrėkite, ar jungiantis prie banko paskyros nėra prašoma įvesti papildomų duomenų (asmens kodo, tel. Nr. ir pan.). SMS žinute ar el. paštu gavę įtartiną laišką su prašymu prisijungti prie el. bankininkystės, persiųskite šią žinutę adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

       

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Šalies saugumą pažeisti galima ne tik tankais

    Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis (NKSC), iš 52 tūkstančių Lietuvoje veikiančių internetinių svetainių net pusė yra nepakankamai apsaugotos nuo kibernetinių atakų. Šis skaičius apimta tiek privataus verslo, tiek viešojo sektoriaus tinklalapius. Jei piktavaliai paliestų tam tikras nacionalinės reikšmės informacines infrastruktūras, galėtų nukentėti didelė dalis šalies gyventojų. „Išties, vadinamoji kritinė infrastruktūra – tai yra šalies ypatingos svarbos informacinė infrastruktūra, todėl jei kibernetinė ataka paliestų tokias sistemas kaip vandens, elektros, dujų tiekimo, nuotekų šalinimo, sveikatos apsaugos, dideles finansines institucijas, galėtų nukentėti labai daug piliečių, netgi visa valstybė", – sakė Mykolo Riomerio universiteto Verslo ir medijų mokyklos profesorius kibernetinio saugumo ekspertas dr. Darius Štitilis.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:9275
Vakar apsilankė:8411
Šią savaitę apsilankė:9275
Šį mėnesį apsilankė:164660
Viso (nuo 2015-02-16):11659355
Šiuo metu naršo:
91
2019-11-18
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!