AktualijosPensijų kaupimas įsibėgėja – ką vertėtų žinoti
2019 balandžio 16, Antradienis 09:04

Pensijų kaupimas įsibėgėja – ką vertėtų žinoti

Pensijų kaupimas įsibėgėja – ką vertėtų žinoti

Jau tris mėnesius gyventojai pensijai antros pakopos fonduose kaupia pagal naują modelį. Daugiau nei 800 tūkstančių Lietuvos gyventojų – kas antras, jei neskaičiuojame pensininkų ir vaikų – kiekvieną mėnesį moka įmokas ir gauna valstybės paskatas. Svarbiausia, kad daugelis jų pradėjo domėtis, kaip geriausiai taupyti senatvei.

Kai kurie sprendimą jau priėmė – vieni pasirinko kaupti toliau, kiti apsisprendė mokėti didesnes įmokas į savo pensijų kaupimo sąskaitas, treti nutarė sustabdyti tolesnį įmokų mokėjimą, dar kiti nusprendė iš kaupimo sistemos pasitraukti.
Yra dar daugiau nei du mėnesiai apsispręsti, kaip taupyti senatvei. Dažnai užduodami klausimai – ar kaupti antros pakopos pensijų fonduose apsimoka, kuo antra pakopa skiriasi nuo trečios, kaip bus galima savo sukauptus pinigus pasiimti senatvėje.
Štai Jums atsakymai į šiuos dažnai užduodamus klausimus:

Kiek pinigų sukaupiau ir ar vertėjo?

„Sodra" į gyventojų pensijų kaupimo sąskaitas už sausį ir vasarį jau pervedė gyventojų įmokas ir valstybės paskatas. Iš viso už du mėnesius gyventojų pensijų kaupimo sąskaitas papildė daugiau nei 67 mln. eurų – maždaug 7 milijonais eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš jų beveik trečdalį – 20 milijonų eurų – sudaro paskata kaupiantiems gyventojams iš valstybės biudžeto. Tiek gyventojų pensijų kaupimo sąskaitos pasipildė vien šiemet.
Kiekvienas kaupimo dalyvis šiai dienai sukauptą sumą gali sužinoti savo kaupimo bendrovėje. „Sodra" siūlo pasižiūrėti, kiek pinigų buvo pervesta į gyventojo asmeninę pensijų kaupimo sąskaitą ir palyginti, ar sukaupta suma yra didesnė nei pervestų įmokų vertė.
Tai galima padaryti prisijungus prie asmeninės „Sodros" gyventojui gyventojai.sodra.lt. Reikia pasirinkti skiltį „Suvestinės"  Nauja suvestinė  REP.11 „Į pensijų fondus pervestos kaupiamosios pensijų įmokos"  pasirinkite dominantį laikotarpį ir spauskite „Formuoti".
Kai suvestinė bus suformuota, spauskite „Peržiūrėti". Jums bus pateikta detali išklotinė, kuriais metais kiek lėšų ir iš kokio šaltinio („Sodros" įmokos dalis; dalyvio įmokos; valstybės lėšomis mokamos papildomos įmokos) įmokų pervesta ir kokia suma iš viso nukeliavo į Jūsų pensijų kaupimo sąskaitą.

Palyginkite šią sumą su sukauptomis lėšomis. Taip matysite, kiek per visą laikotarpį pasikeitė Jūsų įnešta suma, jau įvertinus visus administravimo mokesčius ir investavimo grąžą.

Kur labiau apsimoka kaupti – antroje ar trečioje pakopoje?

Pirmiausia, svarbu, kad suprantate, jog atsidėti pinigų senatvės pensijai yra svarbu. Kokį taupymo ir investavimo būdą pasirinksite – Jūsų valia.
Valstybė skatina gyventojus kaupti antroje pakopoje siekdama užtikrinti kuo palankesnes sąlygas: griežtai reguliuojama pensijų kaupimo bendrovių kainodara. Nuo šių metų taikomi atskaitymai negali viršyti 0,8 proc., o nuo 2021 metų – negalės būti didesni nei 0,5 proc. fonde sukauptos sumos.
Palyginti, trečios pakopos pensijų fonduose taikomos administravimo išlaidos nėra ribojamos ir dažnai yra gerokai didesnės. Jeigu Jums svarbu, kiek kainuoja investavimas – tuomet į administravimo išlaidų eilutę atsižvelgti verta. Juolab per keliasdešimt metų net ir 1 proc. skirtumas gali sudaryti ženklią pinigų sumą.
Be to, valstybė antros pakopos pensijų dalyviams, pasirinkusiems mokėti 3 proc. įmokas nuo savo darbo užmokesčio, kiekvieną mėnesį skiria 1,5 proc. paskatą. Reiškia, jeigu uždirbate vidutinį atlyginimą, valstybė duoda netgi trečdalį sumos, o uždirbant minimalią algą valstybė į pensijų kaupimo sąskaitą perveda tiek pat, kiek pats gyventojas – taigi, dalyvio pervesta suma, galima sakyti, padvigubėja.
Kaupti trečioje pakopoje taip pat yra paskatų – deklaruojant pajamas galima susigrąžinti 20 proc. gyventojų pajamų mokestį nuo sumokėtų įmokų.

Kas tas anuitetas ir kodėl reikės jį įsigyti?

Jeigu žmogaus paklaustume, kokią pensiją jis norėtų gauti, greičiausiai išgirstume atsakymą – 700, 1000, o gal ir 1500 eurų. Bet tai suprantama kaip pinigų suma, senatvėje gaunama kiekvieną mėnesį tol, kol reikės.
Valstybė siekia, kad gyventojai senatvėje gautų didesnes pensijas, siūlydama kuo palankesnes sąlygas taupyti ir kaupimo dalyviams pridėdama pinigų iš valstybės biudžeto. Antroji pakopa yra pensijų sistemos dalis ir jos tikslas, kad žmogus gautų didesnę pensiją – daugiau pinigų kiekvieną mėnesį. Anuitetas yra paslauga, kuri iš sukauptos sumos užtikrina kasmėnesines išmokas žmogui iki gyvos galvos.
Sukaupta suma lems, kokio dydžio išmoka bus mokama papildomai prie „Sodros" senatvės pensijos. Apskaičiuoti apytikrę mėnesinę anuiteto išmoką galima paprastai – sukauptą sumą padalinkite iš 20 metų po 12 mėnesių. Maždaug tiek laiko vidutiniškai pensiją gauna Lietuvos gyventojai.
Svarbu žinoti, kad nesulaukus senatvės pensijos amžiaus visa pensijų kaupimo sąskaitoje esanti suma atitenka paveldėtojams. O sulaukus pensijos, žmogus gali pasirinkti atidėtąjį anuitetą, kurio didžioji dalis yra paveldima, jeigu žmogus senatvėje gyventų trumpiau nei vidutiniškai.

SODROS inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Penki dalykai apie pensijų kaupimą, kuriuos būtina žinoti

    Kitąmet daugelio gyventojų, tiek kaupiančių II pakopos pensijų fonduose, tiek nekaupiančių, laukia pokyčiai. Visi kaupiantieji mokės įmokas nuo savo darbo užmokesčio, o nenorintieji dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje turės teisę per pusę metų kaupimo atsisakyti.

  • „Grindų“ efektas: traukiasi mažiausiai uždirbančiųjų gretos

    Už 38 tūkstančius visą mėnesį dirbusių šalies gyventojų darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, kad jie galėtų įgyti pilną stažą. Dar 37 tūkstančiai darbuotojų, kurie gruodį gavo atlyginimą, nesiekiantį minimalios mėnesinės algos (MMA), sausį uždirbo didesnes – MMA perkopusias – pajamas, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

  • „Sodra“ pradėjo mokėti didesnes pensijas

    Pradėtos mokėti indeksuotos pensijos. Beveik 7 proc. didesnės pensijos šią savaitę pasieks daugelį gavėjų, kuriems pensijos pervedamos į banko sąskaitas. Iki šio mėnesio 26 dienos didesnių pensijų sulauks ir visi kiti, kuriems jos pristatomos į namus, apie tai informavo „Sodra“.

  • 5 dalykai, kuriuos apie pensiją turėtų žinoti kiekvienas dirbantis žmogus

    Nuo metų pradžios iš esmės keičiama pensijų apskaičiavimo tvarka. Nuo šiol ji bus aiškesnė, o kiekvienas gyventojas galės matyti, kokias teises į pensiją jau sukaupė.

  • Senjorams „Sodra“ moka didesnes pensijas

    Dėl spalį pasikeitusios bazinės pensijos, „Sodra“ šiomis dienomis senjorams išmoka didesnes pensijas. Skaičiuojama, kad turintiems didesnį negu 30 metų stažą žmonėms senatvės pensija vidutiniškai didėja apie 4,7 proc. arba apie 13,5 euro.

  • „Sodra“: atlyginimai šalyje augo

    Antrąjį šių metų ketvirtį „Sodros" įplaukų suma buvo maždaug dešimtadaliu didesnė negu per tą patį 2016 m. metų laikotarpį. Tai rodo, kad atitinkamai padidėjo ir deklaruojamos apdraustųjų socialiniu draudimu pajamos. „Sodros" vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės teigimu, nors dažniausiai didėjo su minimalia mėnesio alga (MMA) susietos algos, vis dėlto darbo užmokestis didėjo labiau negu tik buvo pritaikytas prie didesnės MMA.

  • Ar pelnytai skrieja akmenys į „Sodrą"?

    Visuomenės nuomonės tyrimas, atliktas pernai gegužės mėnesį, parodė, kad du trečdaliai gyventojų dalyvautų socialinio draudimo sistemoje, net jei tai būtų ir neprivaloma. O pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje pasipylė gausūs, tačiau argumentų stokojantys ir tiesos neatitinkantys pasmerkiamieji žodžiai mūsų socialinio draudimo sistemai. Tačiau panašu, kad tiesiog mėgaujamasi, kas sugalvos vaizdingesnę retorinę figūrą ir svies ją kaip akmenį į „Sodrą", kuri yra tik tarpininkas, tik pasiuntinys, vykdantis jam paskirtas užduotis.

  • Dirbantieji tik pagal autorines sutartis „Sodrai“ mokės mažiau

    Vyriausybė siūlo Seimui grąžinti ankstesnę tvarką ir nustatyti, kad socialinio draudimo įmoka būtų skaičiuojama tik nuo 50 proc. pajamų, kurias gauna dirbantieji pagal autorinę sutartį ir jie neturi kitų darbinių sutarčių. Čia kalbama ir apie meno kūrėjo statusą turinčius asmenis, ir sportininkus ar iš atlikėjo veiklos gyvenančius žmones, kuriems dabartinis įmokos dydis buvo papildoma mokestinė našta.

  • „Sodra“ ragina teikti dokumentus ir mokėti skolas

    Sausio pabaigoje „Sodra" informavo 20 tūkstančių asmenų, kad nesumokėjus jų susikaupusios 11-12 mėnesių skolos už privalomąjį sveikatos draudimą, įsiskolinimas bus išieškotas. Kadangi bent už 1 mėnesį PSD įmokų buvo nesumokėję apie 300 tūkst. asmenų, visiems jiems buvo išsiųsta informacija su raginimu arba padengti įsiskolinimą arba atlikti nurodytus veiksmus, kad jis būtų panaikinta ir toliau įmokos nebūtų priskaičiuojamos.

  • Nemokantiems PSD įmokų – žinia iš „Sodros“

    20 tūkstančių asmenų susimokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas vėluoja 11–12 mėnesių. Ši skola – 5,7 milijonai eurų – vasario pradžioje bus išieškota priverstiniu būdu, jei skolininkai jos nepadengs iki sausio 31 dienos.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1075
Vakar apsilankė:7264
Šią savaitę apsilankė:26870
Šį mėnesį apsilankė:171648
Viso (nuo 2015-02-16):10062650
Šiuo metu naršo:
52
2019-04-26
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!