R. Paksas. Esu ir liksiu ne ES, o Lietuvos pilietis
AktualijosR. Paksas. Esu ir liksiu ne ES, o Lietuvos pilietis
2019 kovo 15, Penktadienis 13:33

R. Paksas. Esu ir liksiu ne ES, o Lietuvos pilietis

R. Paksas. Esu ir liksiu ne ES, o Lietuvos pilietis

Europos Parlamentas šioje sesijoje vėl bandė diskutuoti apie Europos Sąjungos ateitį. Akivaizdu, kad ji sunkiai nuspėjama net artimiausiu metu, po kovo pabaigos, kai Didžioji Britanija dėl „Brexit“ tarsi ir turėtų palikti sąjungą.

Savo pasiūlymus dėl ateities Europos pateikė Slovakijos premjeras Peteris Pellegrini ir diskusijose dalyvavę europarlamentarai.

„Buvau, esu ir liksiu Lietuvos pilietis. Nenoriu ir niekada nebūsiu Europos Sąjungos piliečiu“, - kalbėdamas Europos Parlamente sakė jo narys, EP frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vicepirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas, kurio pasisakymas buvo palydėtas plojimais.

Slovakijos premjeras P. Pellegrini – jau aštuonioliktos šalies premjeras, Europos Parlamente išdėstęs savo požiūrį į šiandienos Europos problemas ir siūlęs jų sprendimo būdus. Tačiau ar šios problemos yra pakankamai svarbios patiems europarlamentarams, ar diskusijos sulaukia pakankamo jų dėmesio?

Man vis labiau atrodo, kad diskusijos su bendrijos šalių premjerais dėl Europos Sąjungos ateities tėra tik vaidinamo demokratijos spektaklio dalis. Prisipažinsiu – šįkart tikėjausi truputėlį aštresnių Slovakijos premjero vertinimų.

Slovakija yra šalis, kuri viena iš nedaugelio bendrijoje nepritarė Jungtinių tautų Migracijos paktui, pasisako prieš dabartinę ES migracijos politiką. Ji pirmininkauja Vyšegrado šalių ketvertui ir kalba apie gerokai perspektyvesnį ES ateities modelį, negu tas, kurį siūlo federalistai.

Nereikia dangstytis politkorektiškumo kaukėmis ir apgaudinėti žmonių – vadinkime daiktus tikraisiais vardais. Europos Sąjunga neatsakingų politikų rankomis pati nužudė Tautų Europos idėją, nuo kurios prasidėjo bendrija. Kol kas ji prarado tik Didžiąją Britaniją. Tai pirmas ir paskutinis įspėjimas tiems, kurie Europos valstybių sąjungą siekia pakeisti globalia Europa. Jos nėra ir negali būti.

Bet juk net ir Lietuvoje yra sukurta „Globalios Lietuvos" programa, jos koordinatorė yra Užsienio reikalų ministerija, dalinti ir apdovanojimai „globaliai" nusipelniusiems lietuviams?

Tai – gudri strategija, kuria siekiama išvalstybinti visuomenę, kad ji nesipriešintų vadinamojo elito tarnystei pasaulio kapitalui ir juos aptarnaujančiai pasaulio politikai. Ja siekiama įtvirtinti ir dvigubą pilietybę, iš tiesų dar labiau silpninant, bet ne stiprinant mūsų valstybę. Negali būti jokios globalios Lietuvos. Šviesios atminties Romuladas Ozolas jau prieš daug metų pasakė – Lietuva yra čia. Nuo savęs pridurčiau – vientisa ir nedaloma dvigubomis pilietybėmis.

Buvau, esu ir liksiu Lietuvos pilietis. Nenoriu ir niekada nebūsiu Europos Sąjungos piliečiu. Manau, kad savos tautybės ir pilietybės taip pat nenorėtų atsisakyti lenkai, prancūzai, vokiečiai ar Ispanijoje teisiamus savo lyderius palaikantys katalonai.

Tačiau mėgstama kartoti, kad mes gyvename globalėjančiame pasaulyje, reikia įvertinti šiandienos realijas, priimti naujoves ir pan.?

Visuomenei primetama globalizacija yra kapitalo hidra, siekianti pelno bet kuria kaina kiekviename žemės kampelyje. Ji nualina valstybes ir išsunkia žmones. Tai politika, siekianti paversti visuomenę darbo jėga be Tėvynės ir įsitikinimų, o valstybes – be joms lojalių piliečių.

Šiandien daugelis laisvą darbo jėgos ir kapitalo judėjimą linkę vertinti kaip neatskiriamą demokratijos ir ekonomikos klestėjimo instrumentą. Tačiau ar kas galėtų paaiškinti, kaip šio neva klestėjimo laikotarpiu nuo 2000-ųjų metų penkiasdešimties procentų skurdžiausių pasaulio žmonių gerovė padidėjo vos vienu procentu, o vieno procento turtingiausių žmonių turtas išaugo penkiasdešimčia procentų?

Nereikia galvoti, kad visuomenė, dešimtmečiais nešanti globalizacijos, neoliberalios politikos, ofšoruose slepiamų nesumokėtų mokesčių, konkurencijos su pigesne darbo jėga ir socialinės apsaugos nykimo naštą, bus pakanti dar keletą dešimtmečių.

Ji mato, kad turtingieji kontroliuoja politikus net ir demokratinėse valstybėse, o tai kuria tokią politiką, kuri krauna turtus ir taip turtingiems, skurdindama likusią visuomenę. Europos Sąjunga pradeda raškyti neskanius tos politikos vaisius.

Ką reikėtų daryti čia ir dabar?

Neatrastos tapatybės kompleksų kamuojama dabartinė ES yra sunkus ligonis. Ligonis, kurio užkalbėjimu apie demokratiją, solidarumą, gilesnę integraciją nepagydys joks auksaburnis. Reikia gero chirurgo, kuris sveikatos labui nurėžtų pūliuojančias genderizmo, multikultūriškumo, globalizmo ataugas.

Politikai privalo nustoti engti žmones prisidengdami demokratijos ir laisvos rinkos vardais. Privalo atsisakyti savo dogmų, neva vienintelių teisingų, primetimo visuomenei. Liautis meluoti jai ir gąsdinti. Reikia tarnauti, bet ne valdyti. Reikia dialogu, o ne auginama priešprieša paremtos naujos Europos Sąjungos, kokybiškai naujos politikos ir Lietuvoje, ir Europoje ir pasaulyje.

Mantas BUTKUS

Parengta bendradarbiaujant su Europos Parlamento frakcija „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa"

       

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1577
Vakar apsilankė:7171
Šią savaitę apsilankė:8750
Šį mėnesį apsilankė:111608
Viso (nuo 2015-02-16):10635410
Šiuo metu naršo:
86
2019-07-16
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!