Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija jau ne vieną dešimtį metų visoje Lietuvoje ruošia kvalifikuotus instruktorius, kurie organizuoja ir veda privalomuosius pirmosios pagalbos mokymo kursus įvairioms visuomenės grupėms. Tokius mokymus išklausyti turėjo galimybę ir vaikai iš nepasiturinčių šeimų Visagine – jiems ir tėvams miesto Raudonojo Kryžiaus darbuotojai rengė specialius edukacinius užsiėmimus, finansuotus iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo. Pasak organizatorių, vaikų įsitraukimas pranoko lūkesčius, tačiau informacijos vis dar stokoja ir patys tėvai.
Pirmosios pagalbos užsiėmimai vaikams buvo kaip įtraukiantis žaidimas
Kaip pasakojo Raudonojo Kryžiaus Visagino skyriaus vadovė Marija Korkut, poreikis organizuoti užsiėmimus tokiai tikslinei auditorijai kilo dėl to, jog vaikai yra labai aktyvūs, daug laiko leidžia dūkdami ir išdykaudami, žaisdami kieme, o pavojai ištikti gali labai netikėtai. Sunkiau besiverčiančios šeimos, anot M. Korkut, neretai skiria mažiau dėmesio tikslingai edukacijai, kartais tėvai patys stokoja žinių, kaip elgtis ištikus vienai ar kitai nelaimei, todėl vieniems priminti, o kitus išmokyti šio to naujo buvo labai vertinga.
Iš viso per 2018 m. Visagino mieste buvo surengti trys prevenciniai mokymai, juose dalyvavo 5–11 metų vaikai, kai kuriuos jų lydėjo ir tėvai.
„Šiuos užsiėmimus vadinu pratybomis, nes mes su vaikais ne tik mokėmės ir dalijomės informacija, bet ir tiesiogiai praktikavomės, kaip elgtis ištikus nelaimėms. Bandėme suteikti būtinas žinias apie tai, kaip nepasimesti įvykus ekstremaliai padėčiai, kaip iškviesti pagalbą, pasakojom, kokie yra pagalbos numeriai, kaip reikia nuraminti žmogų ir suteikti psichologinę pagalbą. Buvo ir praktinių užduočių, pavyzdžiui, mokėmės tvarstyti sužeistąjį ar padėti užspringus”, – teigė M. Korkut.
Suaugusieji vis dar stokoja žinių, kaip elgtis ištikus nelaimėms
Pasak Raudonojo Kryžiaus Visagino skyriaus vadovės, būtent simuliacinės, suvaidybintos užduotys sulaukė didžiausio vaikų susidomėjimo, nes leido panaudoti gautas žinias praktiškai. „Vaikai noriai įsitraukė ir varžėsi komandomis, kuriems geriau seksis padėti nelaimės ištiktam bičiuliui. Po kursų visi dalyviai buvo apdovanoti prizais, tarp kurių buvo ir edukacinės knygutės „Sumanių vaikų ABC”, padėsiančios vaikams po ranka nuolatos turėti susistemintą pagalbinę medžiagą”, – džiaugėsi M. Korkut.
Daugybės metų pirmosios pagalbos teikimo praktiką turinčią M. Korkut nustebino ir tai, jog bazinių žinių stokoja ir tėvai. „Nebuvom numatę apmokyti ir juos, tačiau pamatėme, jog vaikus atlydėję suaugusieji smalsiai klauso vaikišką medžiagą, o kai kurių dalykų net nežino, todėl pravedėme instruktažą ir jiems. Bene labiausiai jos domino gaivinimo praktika, todėl aiškiai dėstėme medžiagą, rodėme, kaip tai daryti su manekenu. Tėvai dėkojo ir teigė gavę naujų žinių”, – pasakojo M. Korkut.
Skurstantiems ir vargstantiems padeda ištikimi savanoriai
Pirmosios pagalbos kursuose, kuriuose iš viso apsilankė apie 100 vaikų iš sunkiau besiverčiančių šeimų ir didelė dalis dalyvių, aktyviai talkino Visagino Raudonojo kryžiaus savanoriai.
„Suvaldyti vaikučius, juos užimti ir sudominti vien savo darbuotojų pajėgomis nepajėgtume. Laimei, turime savanorius, kurie noriai užsiima ir skiria savo dėmesį mažiesiems. Kalbu ne tik apie šiuos kursus, mes vykdome ir daugiau veiklų. Ši vaikų grupė pasyviau renkasi mokamus būrelius, ne visiems jie yra ir prieinami, o štai pas mus ateiti, piešti, lipdyti ir kažką organizuoti nieko nekainuoja. Todėl dėkoju visiems savanoriams, kad skiria savo brangų laiką kilniems tikslams”, – dėkingumą reiškia Visagino Raudonojo Kryžiaus skyriaus vadovė.
Pasak jos, dėmesio reikalauja ne tik vaikai – jo ypač trūksta vyresniems vietos gyventojams. Praėjusiais metais šiai problemai sušvelninti Visagine buvo įgyvendinama programa „Šilti apsilankymai”, kurios metu ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus savanoriai lankė vietos senjorus, siekė sumažinti vyresnio amžiaus žmonių vienišumo jausmą ir pagerinti savijautą. Susitikimuose jie dalijosi sukaupta gyvenimiška patirtimi, žiniomis, istorijomis, atrado naujų užsiėmimų, taip pat pagal galimybes drauge lankėsi kieme, ėjo apsipirkti ar vizitavo gydytojus. Pasak M. Korkut, tokie apsilankymai senjorams yra gyvybiškai svarbūs, o savanorių indėlis čia yra tiesiog nepamatuojamai didelis.
SADM inf.
