Netrukus turėsime visai kitaip išmesti maistą – ragina galvoti apie taršos mažinimą

Nuo metų pradžios didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybėse turėjo būti sudarytos galimybės atskirti biologiškai skaidžias bei maisto ir virtuvės atliekas nuo mišrių komunalinių atliekų. Artimiausiais metais prie naujos tvarkos prisitaikyti turės visa valstybė.

Reikalavimas galios visoje Europoje

Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planas bei Atliekų tvarkymo taisyklės įpareigojo miestų, kuriuose gyvena daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, savivaldybes iki 2019 m. įdiegti maisto ir virtuvės atliekų rūšiuojamą surinkimą.
Iki 2024-ųjų visos Europos Sąjungos valstybės, neišskiriant jų viduje nei mažesnių, nei didesnių savivaldybių, privalės atskirai surinkti bioskaidžias bei maisto ir virtuvės atliekas ir jas apdoroti. Utenos regiono savivaldybės šiuo metu pradeda įgyvendinti šį reikalavimą.
UAB Utenos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Ramūnas Juodėnas aiškino, kad reikalavimas grįstas žiedinės ekonomikos įgyvendinimo principais. Kadangi Utenos regione nėra 50 tūkst. gyventojų turinčio miesto, savivaldybės kol kas neprivalo įdiegti atskiro maisto ir virtuvės atliekų rūšiuojamo surinkimo, nepaisant to, Anykščių, Molėtų ir Utenos rajonų savivaldybės nusprendė imtis darbų jau dabar.
„Esminė maisto ir virtuvės atliekų, bioskaidžių atliekų rūšiavimo nauda yra ta, kad liks mažiau mišrių komunalinių atliekų, t. y. mišrių komunalinių atliekų srautas, patenkantis į mechaninio apdorojimo įrenginius, sumažės ta dalimi, kuri bus nukreipiama į biologinio apdorojimo įrenginius be pirminio apdorojimo. Analogiškai kaip tuomet, kai Lietuvoje įvedus taros užstato sistemą gerokai sumažėjo pakuočių kiekis mišriose komunalinėse atliekose, taip mišrių komunalinių atliekų kiekis sumažėtų nemetant į bendrą konteinerį maisto ir virtuvės atliekų. Svarbu paminėti ir tai, kad naudojant turimus biologinio apdorojimo įrenginius, prieš gaunant galutinį produktą – kompostą, iš atskirai surenkamų maisto ir virtuvės atliekų bus išgaunamos biodujos, paskui – šilumos ir elektros energija”, – aiškino R. Juodėnas.

Mokesčiai kilti neturėtų

Kol kas savivaldybės tik ieško kelių, kaip įmanoma įgyvendinti maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą. Paprastai tam derinami du sprendimai: viešų konteinerių, į kuriuos galima mesti maisto ir virtuvės atliekas, įrengimas, bei individualių konteinerių, kuriuose privačių namų gyventojai savarankiškai gali rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, išdalijimas.
Abu sprendimai finansuojami pagal regioninio planavimo būdu įgyvendinamą priemonę „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra” panaudojant Sanglaudos fondo lėšas. Šiuo metu pagal minėtą priemonę Lietuvoje įgyvendinami 34 projektai, kuriems iš viso buvo paskirstyta beveik 70 mln. eurų 2014–2020 m. Europos Sąjungos investicinių fondų lėšų. Utenos rajonui buvo skirta per 0,5 mln. Sanglaudos fondo lėšų, kurias panaudojant Utenos mieste bus įrengtos 24 pusiau požeminės atliekų aikštelės, konteinerių aikštelėse numatoma pastatyti 48 mišrių komunalinių atliekų, 24 popieriaus-kartono, 24 stiklo, 24 plastiko, 5 tekstilės atliekų ir antrinių žaliavų ir 24 biologinių (maisto / žaliųjų) atliekų konteinerius.
Taigi, sprendžiant problemą daugiabučių namų kvartaluose 24-iose atliekų surinkimo aikštelėse numatoma sumontuoti 149 skirtingo tūrio ir paskirties pusiau požeminius komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerius. Numatyta, kad vieną aikštelę sudarys du komunalinių atliekų konteineriai, po vieną – popieriaus, plastiko, stiklo ir maistinių atliekų. Numatoma įrengti penkis konteinerius tekstilės atliekoms. Individualių namų ūkiams bus išdalyti 605 konteineriai maisto ir žaliosioms atliekoms rūšiuoti.
Kiti Utenos regiono miestai taip pat atsinaujina: Anykščių mieste bus įrengta 31 požeminė atliekų surinkimo aikštelė ir jose pastatyti nauji atliekų rūšiavimo konteineriai, tarp kurių atsiras ir maisto atliekoms rūšiuoti skirti konteineriai. Molėtuose atsiras 14 maisto atliekoms skirtų konteinerių ir iš viso bus įrengta 20 požeminių atliekų rūšiavimo aikštelių.
Žinoma, patiems gyventojams itin nesinori, jog dėl atliekų tvarkymo sistemos pasikeitimų pakiltų mokesčių našta. R. Juodėno teigimu, galutinių pokyčių išlaidų įvertinti šiandien neįmanoma ne tik todėl, jog ši sistema yra tik pradinėje stadijoje, bet ir todėl, kad kaštai tiesiogiai priklausys nuo gyventojų noro rūšiuoti.
„Mokesčių dydis priklausys nuo galutinio Utenos regiono atliekų tvarkymo centro gaunamo produkto. Be abejo, visos pusės siekia, jog mokestis nekiltų, tačiau, jei žmonės į maisto ir virtuvės atliekų konteinerį mes ir pakuotės atliekas arba išvis nerūšiuos savo mišrių komunalinių atliekų į maisto atliekas ir kitas, tuomet reikės daugiau investuoti į papildomą rūšiavimą ir apdorojimą, o kompostas bus ne toks kokybiškas. Kuo geriau visuomenė rūšiuos maisto ir virtuvės atliekas, tuo mažiau liks mišrių komunalinių atliekų, o tai automatiškai mažins visos atliekų tvarkymo sistemos kaštus”, – patarė R. Juodėnas.
Atliekų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, tiesiogiai priklauso nuo vartojimo. Utenos regione per metus surenkama 27 tūkst. tonų mišių komunalinių atliekų. Rūšiuojant jas Utenos mechaninio apdorojimo įrenginiuose atskiriama apie 37 proc. biologiškai skaidžių atliekų. Deja, šio rūšiavimo nepakanka: jo metu nepavyksta atskirti visų bioskaidžių atliekų, o konteineryje su kitomis atliekomis prabuvusios maisto atliekos gali, pavyzdžiui, nugraužti pakuočių dažus ir prisisotinti sunkiųjų metalų, todėl iš jų pagaminamas mažiau kokybiškas kompostas.
„Dar šiais metais Anykščių, Molėtų ir Utenos rajonuose pradėjus atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, aiškiau matysime, kaip noriai ar sąmoningai tai daro žmonės, ir pagal tai galėsime geriau įvertinti sistemos kaštus. Mūsų siekis yra orientuotis į kokybiško komposto gamybą iš atskirai surinkto maisto bei virtuvės atliekų srauto ir tuo pačiu siekti, kad šios priemonės įgyvendinimas nesudarytų prielaidų atliekų tvarkymo sistemai brangti”, – reziumavo Utenos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius.

Prašo apie atliekų mažinimą galvoti dar parduotuvėje

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas pasakojo, kad Alytaus regione gyventojai maistą rūšiuoti pradėjo dar 2018-ųjų viduryje, tačiau kol kas prie pokyčių dar nepriprato – tik 10–15 proc. privačių namų gyventojų surinkimui ištempia individualius mišrių atliekų konteinerius. Tad galvoti reikia ne vien apie praktines sistemos dalis, bet ir apie gyventojų mąstymo pasikeitimus – kurį laiką žmones galima motyvuoti ir finansine nauda, tačiau ilgalaikio efekto vien šitai neturės.
„Reikia atsikratyti mąstymo, kad galime „truputį” rūšiuoti. Finansiniai dalykai būtent ir motyvuoja žmogų „truputį” ir tuomet jis gal pradės rūšiuoti, bet tas truks mėnesį ar du. Kiek rodo mano patirtis, iš tiesų rūšiuos tie, kurie nori gyventi gražesnėje aplinkoje ir nori tausoti gamtą. Kai turi tokį prioritetą, nebekyla klausimas, kas man iš to?”, – svarstė A. Reipas.
Ekspertas rekomendavo galvoti apie atliekų mažinimą dar stovint parduotuvėje – dažnai maisto atliekas sudaro baigę galioti produktai bei paprasčiausiai nesuvalgytas ir išmetamas maistas. Perkant mažiau galima ne tik sutaupyti, bet ir mažiau pakenkti aplinkai. Be to, jau prasidėjus maisto rūšiavimui, A. Reipas patikslino – bioskaidžiomis atliekomis laikomas ne vienas pats maistas, bet ir tokie dalykai kaip panaudotos servetėlės ar popierinės riebaluotos maisto dėžutės – perdirbti jų jau nebeįmanoma, tačiau kompostui tai tiks kuo puikiausiai.

Aplinkos ministerijos inf.

Daugiau informacijos – http://am.lrv.lt/ ir www.esinvesticijos.lt

                  

                                                                      Europos socialinis fondas

                                                                   

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas