Pinigų labiausiai pritrūko toms mokykloms, kuriose išskaidytos klasės
AktualijosPinigų labiausiai pritrūko toms mokykloms, kuriose išskaidytos klasės
2018 spalio 16, Antradienis 09:09

Pinigų labiausiai pritrūko toms mokykloms, kuriose išskaidytos klasės

Pinigų labiausiai pritrūko toms mokykloms, kuriose išskaidytos klasės

Rugsėjį įvedus etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelį ir apžvelgus pirmojo mėnesio su etatiniu situaciją, paaiškėjo, kad pinigų galėjo pritrūkti toms mokykloms, kuriose suformuota per daug klasių komplektų, arba tose, kuriose didžioji dalis mokytojų turi aukštą kvalifikacinę kategoriją ir didelį darbo stažą. Netolygumams išlyginti savivaldybių paskirstomai dotacijos daliai papildomai skirta 10,5 mln. eurų.

 „Suprantame, kad pakeisti visą užmokesčio sistemą labai sudėtinga, nelengva pačioms mokykloms ir jų vadovams, ir savivaldybėms. Suprantu dalies mokytojų nepasitenkinimą. Gerbdami susitarimą su švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis ir vykdydami Seimo sprendimą įvesti etatinį, laiko turėjome nedaug, bet visi intensyviai dirbome. Pasitaikė ir klaidų, jų nedaro tik tie, kas nedirba. Jas taisome ir taisysime, kalbamės su visais ir ieškome geriausių sprendimų. Bendromis visų mūsų pastangomis pasieksime, kad mokytojai dirbtų savo darbą oriai ir patenkinti", – sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Spalio pabaigoje, kai „Sodroje" bus tikslūs visų mokytojų atlyginimų duomenys, bus matomas aiškesnis vaizdas, kaip pasiskirsto mokytojų darbo krūvis ir kaip kito atlyginimas, palyginti su pernai. Rengdamasi etatinio įdiegimui ministerija konstatavo, kad tik 5 proc. mokytojų turėjo visą darbo krūvį, o 30 proc. mokytojų darbo krūvis buvo labai mažas. Po poros savaičių bus matyti, kokia situacija, kaip dabar pasiskirsto darbo krūvis.
Jau dabar aišku, kad mokykloje išskaidžius mokinius į daugiau klasių, nei tai mokyklai yra apskaičiuota, gali stigti pinigų. Klasių komplektus mokykloms tvirtina savivaldybės. Nors nėra jokios būtinybės, kai kurios savivaldybės netgi miestų gimnazijoms yra patvirtinusios daugiau klasių, negu numatyta. Pvz., Alytaus, Elektrėnų, Jonavos, Kauno, Švenčionių, Radviliškio, Rokiškio, Tauragės, Trakų, Varėnos, Visagino, Zarasų, Vilniaus savivaldybėse yra po keletą mokyklų, kurios suformavo daugiau klasių komplektų, negu kad joms buvo paskaičiuota pinigų. Pvz., Visagino „Atgimimo" gimnazijoje dabartinis mokinių skaičius leistų formuoti 9 klases, o yra 13. Vilniaus V. Sirokomlės gimnazijoje per daug trimis klasių komplektais.
„Kuo klasių komplektų suformuojama daugiau, negu numatyta sąlyginių komplektų, tuo savivaldybei didesnis iššūkis išspręsti finansinius netolygumus, nes pagal šiuos duomenis skiriamos ir valstybės lėšos. Kai kuriose savivaldybėse skirtumas tarp numatytų sąlyginių klasių komplektų ir realiai suformuotų nuo rugsėjo siekia apie 20 proc. ir netgi daugiau", – teigė ministrė.
Kai kur pastebėtas ir atvirkštinis procesas: kai kuriose mokyklose, kurioms pagal mokinių skaičių klases reikėjo skirti, jų sukomplektuota mažiau. Tokiu atveju mokyklai lieka daugiau pinigų, bet mokiniai priversti mokytis perpildytose klasėse, didėja ir mokytojų darbo krūvis, prastėja darbo sąlygos. 1–4 klasėse vienoje klasėje leidžiama ugdyti 24 mokinius, o 5–12 klasėse – po 30 mokinių. Prasidėjus mokslo metams, perkomplektuoti klases jau būtų per daug sudėtinga, tačiau kitąmet ministerija kartu su savivaldybėmis, mokyklomis kartu ieškos geriausių sprendimo būdų.
Nemažas iššūkis taip pat yra toms mokykloms, kuriose dirba daug aukštą kvalifikacinę kategoriją ir didelį darbo stažą turinčių pedagogų. Jiems yra taikomi aukštesni atlyginimų koeficientai ir dėl to gali būti juntamas lėšų trūkumas. Būtent tokioms situacijoms spręsti ir yra formuojama savivaldybių perskirstomoji dalis, kuriai prieš savaitę ministrės įsakymu buvo skirta papildomi 10,5 mln. eurų.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Tuščius mokyklinius suolus užpildo atvykėlių vaikai

    Neseniai mokyklose nuaidėjo naujų mokslo metų pradžią paskelbęs skambutis, po nerūpestingos vasaros sukvietęs į klases. Šiais mokslo metais ugdymo įstaigose mokinių sumažėjo kone pusšimčiu – mažiausiai dviem klasėmis. Pastaruoju metu pastebima ir kita tendencija – į Uteną atvyksta gyventi šeimos su vaikais iš kitų rajonų, didmiesčių ar užsienio. Taip pat pastebima, kad atvykstančios šeimos iš Vilniaus, Kauno ar net Žemaitijos regiono dažniausiai renkasi vieną iš Utenos miesto kvartalų.

  • Ministerija siunčia signalą mokykloms

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad mokyklų vadovai gali koreguoti ugdymo procesą ir, esant ypatingai karštiems orams, gali leisti vaikams neiti į mokyklą, jei oro sąlygos kelia pavojų mokinių sveikatai ir neleidžia užtikrinti tinkamų mokymosi sąlygų nei mokyklų patalpose, nei kitose aplinkose.

  • Per karščius pamokos mokyklose gali būti keičiamos į kitas ugdymo veiklas

    Kai sinoptikai prognozuoja kaitrą, mokyklos gali savo nuožiūra koreguoti ugdymo procesą, kad būtų užtikrintas vaikų saugumas ir higienos reikalavimus atitinkančios mokymosi sąlygos.  Numatyta, kad mokyklos per didelius karščius gali trumpinti pamokas, nevesti tradicinių pamokų, vietoj jų organizuoti kitą edukacinę veiklą ar, kai temperatūra yra labai aukšta ir kelia pavojų mokinių sveikatai, atskirais atvejais galima rekomenduoti likti namuose, prieš tai informavus mokinio tėvus, panašiai kaip šalčių atveju. Tokius sprendimus gali priimti konkrečios mokyklos vadovas. Kaip organizuoti ugdymą karštu oru ateinančias dvi savaites ir ką būtų galima dėl to padaryti ateityje, tartasi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje per ministro Algirdo Monkevičiaus susitikimą su mokyklų vadovais, mokinių, tėvų atstovais.

  • Ugdymo įstaigų vadovų nūdiena: darbo kėdę keičia į mokyklinio autobusiuko sėdynę

    Vienose mūsų rajono ugdymo įstaigose jau seniai nebešviečia joks žiburėlis, kitų koridoriuose dar tebeaidi vaikų balsai. Kaimiškųjų seniūnijų mokyklų bendruomenės visais įmanomais būdais bando prisikviesti mokinių (net ir iš kitų rajonų), taip užkirsdamos kelią ugdymo įstaigų, neretai dar tebevadinamų kaimo šviesuliais, natūraliai mirčiai. Kovoti dėl išlikimo pasiryžę mokyklų vadovai vis dažniau patys sėda prie geltonojo autobusiuko vairo ir per pusnis klampoja pasitikti atokiose vietovėse gyvenančių vaikų.

  • Įpusėjus spaliui visu pajėgumu pradeda veikti keliasdešimt visos dienos mokyklų

    Spalio viduryje įvairiose savivaldybėse duris atvėrė keturios dešimtys visos dienos mokyklų. Kol tėvai dirba, jų vaikais, lankančiais pradines klases, iki 17 ar net iki 19 val. rūpinsis pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai. Vaikai čia ne tik gali paruošti pamokas, bet ir lankyti įvairius būrelius, sportuoti, pažaisti ir ramiai pailsėti.

  • Šiais metais gausiai užderėjo šimtukų derlius

    Penktadienį Utenos rajono savivaldybės administracijos salėje buvo juntamas jaunatviškas šurmulys, skambėjo sveikinimo žodžiai su palinkėjimais pasilikti čia, gimtojoje šalyje, buvo dalijamos padėkos už ypač gerus mokslo pasiekimo rezultatus. Šiais metais mūsų rajone šimtukininkų kaip niekad daug: jų turime net 18, o šimtukų iš įvairių mokomųjų dalykų surinkta net 23. Tokiais puikiais rezultatais pasidžiaugė ir rajono valdžia, ir Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos bei Dauniškio gimnazijos vadovai.

  • Nuo rugsėjo 1 dienos mokykloms numatyta daugiau lėšų

    Vyriausybė patvirtino mokyklų finansavimo metodiką, kuri užtikrins adekvatų, mokyklų reikmes atitinkantį lėšų skyrimą ir sukurs prielaidas ugdymo kokybei didinti. Nuo  rugsėjo 1 dienos dalis ugdymo lėšų mokykloms bus skiriamos pagal klasių skaičių bei dydį ir tik dalis – pagal vienam mokiniui nustatytas lėšų normas.

  • J. Petrauskienė mokyklų steigėjams: švietimo kokybės atotrūkis savivaldybėse yra didžiulis

    Lietuvos mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimuose dalyvaujančių šalių, o daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio. Švietimo kokybė savivaldybėse trečiadienį aptarta Vyriausybėje vykusiame Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės ir šalies savivaldybių susitikime.

  • Informatikos ugdymo turinį kurs ir nuo rugsėjo išbandys 10 mokyklų

    Dešimties mokyklų, atrinktų dalyvauti projekte „Informatika pradiniame ugdyme", komandos balandžio 12 dieną kviečiamos susirinkti į įvadinį renginį Ugdymo plėtotės centre, Vilniuje. Per pirmąjį renginį bus aptartos numatytos projekto veiklos, susipažinta su projekto dalyviais: mokyklų komandomis, mokslininkais, projekto vykdymo grupės nariais, aptarti bendradarbiavimo būdai.

  • Mokyklas pasieks naujos mokymo priemonės

    Daugiau kaip 700 šalies mokyklų, kuriose mokosi 1–8 klasių mokiniai, pasieks naujos gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonės. Dalį iš šių priemonių bus galima naudoti ir matematikos bei informacinių technologijų pamokose. Mokyklos naujomis priemonėmis bus aprūpintos per šiuos ir ateinančius metus.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:6147
Vakar apsilankė:7631
Šią savaitę apsilankė:6147
Šį mėnesį apsilankė:129223
Viso (nuo 2015-02-16):11099954
Šiuo metu naršo:
96
2019-09-16
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!