Kad mokyklose dirbtų motyvuoti ir gerai parengti pedagogai, įgyvendinamas naujas mokytojų rengimo ir karjeros modelis, kuris apima ir trijų naujų pedagogų regimo centrų Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose steigimą. Šiemetiniame priėmime į I pakopos pedagogines studijas skiriama 315 valstybės finansuojamų studijų vietų, tai 20 proc. daugiau nei pernai (262).
Švietimo ir mokslo ministerijoje steigiamus nacionalinius pedagogų rengimo centrus ir jų veiklą pristatė Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetai. Čia sutelkus geriausias tyrėjų ir dėstytojų pajėgas pedagogai bus rengiami pasitelkiant ir tarptautinę patirtį.
„Turime didelį iššūkį sustiprinti pedagogų rengimą. Pedagogų rengimas buvo apleistas, nebuvo sietas su poreikiais. Kaip rengti mokytojus – vienas sudėtingiausių klausimų, keliamas net ir stipriausias švietimo sistemas turinčiose šalyse. Siekiant atsakyti į šį klausimą, turime žinoti atsakymą – o kokį žmogų turi rengti 21 a. švietimo sistema. Mokytojų rengimo kaita, sėkmingas pedagogus rengiančių centrų startas yra vienas svarbiausių tikslų švietimo pertvarkoje. Tai procesas, kurio rezultatas negims per metus“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Pasak ministrės, iki šiol nepakankamai orientuotasi į pedagogų poreikį. Aukštosios mokyklos priimdavo neproporcingai daug studentų į kūno kultūros, šokio pedagogiką, o dalyko pedagogikos – matematikos, chemijos, fizikos – stojantieji nesirinkdavo. Naujieji pedagogų rengimo centrai orientuosis į tų dalykų pedagogų rengimą, kurių poreikis akivaizdus.
Konstatuojama, kad artimiausiu metu didžiausias bus ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, taip pat fizikos, chemijos, matematikos, informatikos specialistų poreikis.
Būtent šių sričių specialistams skirtos naujų pedagogų rengimo centrų kuriamos programos. Vilniaus universitetas parengė naujas studijų programas ikimokyklinio ir pradinio ugdymo bei gamtos mokslų pedagogams. Vytauto Didžiojo universitetas ruoš pradinio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistus bei dalyko pedagogus. Šiaulių universitetas rengs integruotų gamtos mokslų, pradinio ir ikimokyklinio ugdymo specialistus, specialiuosius pedagogus ir logopedus.
Šiemetiniame priėmime į I pakopos pedagogines studijas skiriama 315 valstybės finansuojamų studijų vietų, tai 20 proc. daugiau nei pernai (pernai priimta 262). Priėmimui į universitetus šiemet numatoma 195, į kolegijas – 120 valstybės finansuojamų studijų vietų. 185 valstybės finansuojamos vietos šiemet numatomos pedagogikos profesinėms studijoms.
Nuo rugsėjo atsiras galimybė būti dviejų dalykų mokytoju. Mokyklose jau dirbantys mokytojai, norintys pasirengti mokyti kito dalyko, jau šiais metais turės galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje ir įgyti reikiamas kompetencijas. Tam yra skiriamas tikslinis finansavimas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Per ateinančius trejus metus numatoma finansuoti 820 tokių studijų vietų.
Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo ministrė, sisteminė pedagogų rengimo pertvarka ne tik įteisina naują pedagogų rengimo sampratą, apibrėžia pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinas kompetencijas, bet ir įtvirtina pedagogo kvalifikacijos ir dalykinės kompetencijos įgijimo įvairovę, nustato aukštesnius reikalavimus studijų programų vykdymui, įveda pedagoginę stažuotę pradedančiam mokytojui, numato naujus profesinio augimo būdus.
LAMA BPO duomenimis, universitetai į ugdymo krypčių studijų programas 2017 m. priėmė 378 studentus (2016 m. – 625), 126 iš jų studijuoja vaikystės ir pradinio ugdymo pedagogikos programas. Kolegijų sektoriuje į švietimo ir ugdymo krypčių grupę 2017 m. priimti 259 studentai (2016 m. – 251), 243 iš jų studijuoja ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogiką.
Skaičiuojama, kad nuo 2013 m. kasmet į pedagogikos studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstodavo mokytis iki 1000 studentų, tačiau tik apie ketvirtadalis absolventų po studijų baigimo dirba mokytojais.
Švietimo ir mokslo ministerijos inf.