Namai švarinami, o aplinka teršiama – kaip tai įmanoma?

Sveikata – geriausia dovana. Tą itin pravartu prisiminti artėjant Kalėdų laikotarpiui. Štai kodėl besiruošiant didžiosioms metų šventėms, kai blizginame kiekvieną namų kampą, reikėtų turėti omeny, kad besaikis buitinės chemijos naudojimas vis dažniau tampa ligų priežastimi. Be to, dalis cheminių medžiagų, esančių valikliuose, per nuotekų sistemą patenka į Lietuvos ežerus ir upes, Baltijos jūrą – taip užteršiama vandenų ekosistema.

Švaresni skalbiniai – sudirginta oda
Neįsivaizduojame savo gyvenimo be švarinančių priemonių. Namuose jų turime gerokai per 10. Kiekvienai dėmei – skirtingas valiklis. Švara pasirūpiname, tačiau savo sveikatą kartais pamirštame.

„Besaikis buitinės chemijos naudojimas bei netinkamas laikymas gali sukelti alergiją, apsinuodijimų, lėtinių ligų, užteršti aplinką“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Produktų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Umbrasienė.

Pavyzdžiui, audinius balinantis bei valomus paviršius dezinfekuojantis chloras kenkia ne tik bakterijoms, bet ir mums – jis itin dirgina odą bei gleivinę, todėl gaminius su chloru reikia naudoti atsargiai.

Paminėtina, kad chloras turi savybę patekęs į aplinką jungtis su kitomis medžiagomis ir sudaryti kenksmingus junginius, kurie nesuyra šimtus metų. Tokie junginiai migruoja aplinkoje, keliauja maisto grandine. Chloro junginiai tirpsta riebaluose, tad kaupiasi gyvųjų organizmų riebaliniame sluoksnyje. Su maistu jie patenka į žmogaus organizmą, o per placentą ir motinos pieną perduodami ateinančioms kartoms.

Specialistės teigimu, chloro yra daugelyje buitinės chemijos priemonių, o didžiausi jo kiekiai būna įvairiose plovimo priemonėse, balikliuose, dezinfekcinėse medžiagose, unitazų ir kriauklių valikliuose.

Dumbliai auga nuo skalbimo miltelių
Kas yra buvę prie Kauno marių, puikiai žino, kad akies ir nosies nedžiugina žydintis vanduo. Šie dumbliai turi daug neigiamos įtakos vandenyje gyvenančioms žuvims – augantys dumbliai suvartoja deguonį, o sumažėjus deguonies kiekiui nebeišgyvena vandens organizmai.

Vandens eutrofikaciją skatina fosfatai. Jų vandens telkiniuose atsiranda iš namuose naudojamų skalbimo priemonių. Žinoma, fosfatų kiekis skalbimo priemonėse Europos Sąjungoje (ES) yra ribojamas, vis tiek nereikėtų skalbimo priemonėmis piktnaudžiauti. Fosfatai, kaip ir daugelis kitų skalbimo priemonių sudedamųjų dalių, gali dirginti odą, alergizuoti, tad atidžiai pasirinkite skalbimo miltelių kiekį.

Chemijos eksperimentai namuose nerekomenduojami
„Buitinės chemijos priemonių sudėtyje yra daug medžiagų: fermentų, optinių baliklių, minkštiklių, paviršiaus aktyvių medžiagų, enzimų, karbonatų, fosfatų, fosforo junginių, vandenilio peroksido, kvėpiklių ir kitų“, – vardijo pašnekovė.

Jei nesate diplomuotas chemikas, specialistė taip pat rekomenduoja jokiu būdu nemaišyti skirtingų buitinės chemijos priemonių, nes tokie „kokteiliai“ gali būti mirtinai pavojingi.

„Pavyzdžiui, chloro junginius sumaišius su amoniako turinčiomis priemonėmis, išsiskiria nuodingų chloramino dujų. Maišant įvairius chloro turinčius valiklius, ypač šarminį ir rūgštinį, išsiskiria chloro dujų, kurios yra labai nuodingos, gali tapti net mirties priežastimi“, – perspėjo N. Umbrasienė.

Taip pat svarbu buitinės chemijos produktų neperpilti į kitas talpas, kurias kitas žmogus, ypač vaikas, galėtų supainioti su maisto produktais.

Valymo priemonės iš virtuvės spintelės
Saikingai naudojama buitinė chemija gali padėti mažinti taršą. Specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad aplinkai draugiškos valymo priemonės būna pažymėtos specialiais ženklais. ES pagaminti ekologiški, aplinkai saugūs gaminiai žymimi ES gėlės ženklu, skandinaviški – Šiaurės šalių gulbe, vokiški – Mėlynuoju angelu, prancūziški – ECOCERT, itališki – ICEA ženklais.

Šiais ženklais pažymėtoje produkcijoje naudojama gerokai mažiau aplinkai ir žmogui kenksmingų chemikalų, tačiau jų vis tiek sudėtyje yra. Jei norite naudoti 100 proc. gamtai ir sau nekenksmingas valymo priemones, reikėtų atsidaryti virtuvės spintelę. Ten esantys produktai labai tiks ekologiškam valymui. Pavyzdžiui, švarinant namus gali būti panaudojama soda, actas, valgomoji druska, citrinos sultys, augaliniai aliejai, tikrieji alavijai, muilas.

Beje, rinkdamiesi muilą atkreipkite dėmesį, kad jo sudėtyje nebūtų triklozano, mat šis junginys yra antibakterinis. Patekęs į vandenis, jis naikina visas bakterijas – tiek gerąsias, tiek blogąsias, todėl labai nukenčia vandenų ekosistema.

Investicijos ne tik į modernią nuotekų sistemą
Aplinkos ministerija nuosekliai dirba modernizuodama nuotekų sistemą visoje Lietuvoje, tad pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų programą jau įgyvendinamos dvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo priemonės.

Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktoriaus Inesio Kiškio teigimu, tam pagal regioninę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas” yra skirta 150 mln. eurų, o pagal valstybinę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ dar 115 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų.

„Minėtų priemonių lėšomis visoje Lietuvoje finansuojama geriamojo vandens tiekimo, vandens gerinimo įrenginių ir nuotekų surinkimo, valymo infrastruktūros rekonstrukcija arba plėtra. Džiaugiamės, kad šios ES fondų investicijos prisideda apsaugant gamtą nuo neigiamo cheminių medžiagų poveikio, nes galutinis mūsų tikslas – sveikesni Lietuvos žmonės ir švaresnė šalies gamta“, – sakė I. Kiškis.

      Europos socialinis fondas

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas