Lietuvos didmiesčiai ir miestai: kur uždirbama daugiausia?
AktualijosLietuvos didmiesčiai ir miestai: kur uždirbama daugiausia?
2017 rugsėjo 05, Antradienis 11:33

Lietuvos didmiesčiai ir miestai: kur uždirbama daugiausia?

Lietuvos didmiesčiai ir miestai: kur uždirbama daugiausia?

19 vietą tarp šalies savivaldybių pagal darbo užmokestį užima Utenos rajonas, kuriame gyvena apie 14 tūkstančių dirbančiųjų. Tokius duomenis pirmadienį pateikė Statistikos departamentas. Pavyzdžiui, Panevėžio gyventojų algos skurdesnės nei, tarkim, uteniškių.

Skurdžiausią algą gauna zarasiškiai (vidutiniškai 488 eurai į rankas). Ryškus regionų atotrūkis nuo didmiesčių, kuriuose dirbantieji gali kur kas sočiau ir turiningiau gyventi.

Darbo užmokestis padidėjo visose apskrityse

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2017 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse. Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Telšių (4 proc.) apskrities įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didėjo nuo 2,2 proc. Tauragės iki 3,1 proc. Šiaulių.
2017 m. antrąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį – 932,7 EUR – gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 671,7 EUR – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.
Darbo užmokesčio padidėjimą 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, lėmė didesnės darbų apimtys, sezoniškumas bei kitos priežastys.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose apskrityse, labiausiai – Telšių (3,4 proc.).

Didėjo mokytojų ir medikų algos
Per metus (2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. antruoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose apskrityse, labiausiai – Vilniaus (9,9 proc.). Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus didėjo nuo 5 proc. Tauragės iki 8,9 proc. Telšių.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse nuo 7,1 proc. Klaipėdos iki 10,6 proc. Alytaus.
Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2016 liepos 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir padidintas darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nuo rugsėjo 1 d. padidintas darbo užmokestis švietimo įstaigų darbuotojams, nuo 2017 m. sausio 1 d. padidinta tam tikrų žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga ir kitos priežastys.
Neto darbo užmokesčio, palyginti su bruto darbo užmokesčiu, spartesniam augimui įtakos turėjo nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir padidintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis.

Mažiausiai uždirba zarasiškiai

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo visose savivaldybėse, išskyrus Kėdainių – sumažėjo 5,9 proc. Labiausiai bruto darbo užmokestis išaugo Rietavo (10,5 proc.) savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
2017 m. antrąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus miesto (960 EUR) savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 121,3 EUR viršijo šalies ūkio vidurkį. Mažiausiai uždirbo Zarasų (590,2 EUR) rajono savivaldybės darbuotojai. Atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Zarasų rajono savivaldybių 2017 m. antrąjį ketvirtį sudarė 369,8 EUR.
Per metus (2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. antruoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse – nuo 1,2 proc. Zarasų rajono iki 17,7 proc. Rietavo.
Statistiniais duomenimis uteniškiai per mėnesį uždirba 578 eurus į rankas ir mūsų rajonas užima 19 vietą tarp visų šalies rajonų.

Parengė Lina NARČIENĖ

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Šiais metais darbe prarasta 20 žmonių gyvybių

    Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per šešis šių metų mėnesius gavo 20 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 50 pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbe, per kuriuos darbuotojai patyrė sunkias traumas. Palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, žūčių darbe skaičius išliko panašus, o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe sumažėjo.

  • Šiemet fiksuojama mažiau nedeklaruoto darbo atvejų

    Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šiais metais, vykdydama nelegalaus (neteisėto) ir nedeklaruoto darbo kontrolę, atliko beveik 3600 inspektavimų.

  • Vyriausybė pritarė: minimali mėnesinė alga didės iki 607 eurų

    Vyriausybė pritarė siūlymui didinti minimalią mėnesinę algą nuo 555 eurų iki 607 eurų ir minimalų valandinį atlygį – nuo 3,39 euro iki 3,72 euro. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į šalies ūkio vystymosi rodiklius ir siekiant padidinti mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamas.

  • Pasikeitė leidimų dirbti kitą darbą išdavimo tvarka

    Nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujas Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atšaukimo tvarkos aprašas.

  • Ką reikėtų žinoti įdarbinant vaiką ar paauglį?

    Artėjant vasarai vaikai ir paaugliai vis aktyviau ieškosi sezoninių darbų: tokie papildomi laikini darbuotojai aktualūs tampa ir kai kurių sričių įmonėms. Ši įdarbinimo praktika naudinga tiek verslininkams, tiek jauniems žmonėms.

  • Patarimai jaunimui: kokios galimybės dirbti, keliauti ir savanoriauti

    Mokiniai, studentai ir visi jauni žmonės vasarą gali įgyti patirties dirbdami, savanoriaudami ar keliaudami. Įprastai informacijos apie šias veiklas labai daug, tad šįkart pateikiame pagrindinius portalus, kuriuose galima rasti informacijos apie darbą ir darbo sąlygas jaunimui, savanorystę bei galimybes nemokamai traukiniais pakeliauti po Europos Sąjungos šalis.

  • Į darbą – kartu su keturkojais augintiniais

    „Į darbą kaip į šventę“, – tokiu posakiu galima apibūdinti penktadienio popietę į darbą atskubėjusius „Lietuvos draudimo“ Utenos skyriaus darbuotojus, kurie į savo darbo vietą atsivedė ir keturkojus draugus. Tiesa, iš pradžių šuneliai kiek baugščiai dairėsi į šalis, tačiau kai kurie po akimirkos įsidrąsinę lakstė iš vieno kabineto į kitą.

  • Ministerija paskirstė lėšas dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų didinimui

    Švietimo ir mokslo ministerija, kaip planuota, paskirstė papildomas valstybės biudžeto lėšas – iš viso beveik 23 mln. eurų – dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti. Tai juos leis pakelti vidutiniškai 20 proc. Lėšos paskirstytos atsižvelgiant į du kriterijus: aukštųjų mokyklų mokslo veiklos rezultatus ir valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių.

  • Nuo kitų metų didės mažiausiai uždirbančių darbuotojų algos

    Vyriausybė siūlo keisti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą - padidinti minimaliuosius pareiginės algos koeficientus biudžetinių įstaigų darbuotojams.

  • Medikams algų kelti neskuba ir kai kurios Utenos apskrities gydymo įstaigos

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirštu grasina šalies savivaldybėms, kurių įsteigtos gydymo įstaigos nepakėlė gydytojams atlyginimų, ir ragina jas elgtis atsakingai ir iš PSDF rezervo skirtus pinigus medikų algos didinti naudoti pagal paskirtį – gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčiui didinti. Į negarbingą sąrašą patenka ir kelios Utenos apskrities gydymo įstaigos.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:969
Vakar apsilankė:10723
Šią savaitę apsilankė:51768
Šį mėnesį apsilankė:137436
Viso (nuo 2015-02-16):11632131
Šiuo metu naršo:
138
2019-11-16
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!